Elektronika.lt
 2026 m. balandžio 25 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 24 d. 18:41
Lietuvoje baterijų atliekų tvarkymo įpročiai keičiasi: mažiau išmeta netinkamai, bet dažniau kaupia namuose
Balandžio 24 d. 15:50
DI ir vaikai: kaip naudoti saugiai ir atsakingai?
Balandžio 24 d. 12:33
Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
Balandžio 24 d. 09:23
Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai: ekspertai įžvelgia naudą
Balandžio 23 d. 18:03
19 sekundžių, kurios pakeitė internetą: pirmasis „YouTube“ vaizdo įrašas švenčia gimtadienį
Balandžio 23 d. 15:16
Nematomas skaitmeninis pėdsakas: ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
Balandžio 23 d. 12:52
KTU mokslininkai sukūrė modelį, kuris gali pagerinti autonominių sistemų saugumą
Balandžio 23 d. 09:36
Asmeninis eksperimentas virto tyrimu: kokią įtaką darbui daro išmaniojo telefono atsisakymas?
Balandžio 22 d. 18:30
Jūsų duomenys jau dirba prieš jus: nauja sukčių taktika, kuri veikia net atsargiausius (1)
Balandžio 22 d. 16:10
Kova su vėjo malūnais? Atsakė, ar įmanoma sustabdyti socialinių tinklų botus (1)
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mokslininkų tyrimas: dirbtinis intelektas įprastomis sąlygomis vairuoja saugiau nei žmogus

Publikuota: 2024-07-08 10:36
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt

Atrodo, kad įprastomis sąlygomis automobiliai be vairuotojo sukelia mažiau avarijų nei žmogiškieji vairuotojai, tačiau žmonės vis dar turi ryškų pranašumą esant silpnam apšvietimui bei atliekant posūkius, nurodoma Centrinės Floridos mokslininkų atliktame tyrime. Tikimybė, kad savivaldis automobilis pateks į avariją auštant ar vakarėjant - penkiskart didesnė nei žmogaus.

Mokslininkų tyrimas: dirbtinis intelektas įprastomis sąlygomis vairuoja saugiau nei žmogus
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Vienas didžiausių iki šiol atliktų eismo įvykių tyrimų rodo, kad įprastomis aplinkybėmis savaeigiai automobiliai gali būti saugesni už žmogų vairuotoją, tačiau taip pat rodo, kad ši technologija sunkiau nei žmogus veikia esant prastam apšvietimui ir atliekant posūkius, rašo newscientist.com.

Tyrimas publikuotas birželio 18 d. moksliniame žurnale „Nature Communications“.

Tyrimo rezultatai gauti tuo metu, kai autonominės transporto priemonės jau važinėja keliuose JAV miestuose. Kompanijai GM priklausanti bendrovė „Cruise“ bando atnaujinti autonominių automobilių bandymus po to, kai dėl kovo mėnesį įvykusios avarijos Kalifornijoje buvo sustabdytas jos veiklos leidimas. Tuo metu buvo partrenktas pėsčiasis.

Tuo tarpu „Google“ atskilusi įmonė „Waymo“ pamažu plečia robotų taksi veiklą Ostine, Los Andžele, Finikse ir San Franciske.

„Svarbu pagerinti autonominių transporto priemonių saugumą auštant ir temstant arba atliekant posūkius. Pagrindinės strategijos apima oro sąlygų ir apšvietimo jutiklių tobulinimą ir veiksmingą jutiklių duomenų integravimą“, – sako Shengxuan Ding iš Centrinės Floridos universiteto.

Dingas ir jo kolega Mohamedas Abdel-Aty, taip pat dirbantis Centrinės Floridos universitete, surinko duomenis apie 2100 eismo įvykių iš Kalifornijos ir Nacionalinės greitkelių eismo saugumo administracijos (NHTSA), kuriuose dalyvavo transporto priemonės su tam tikro lygio automatinio savarankiško vairavimo arba pagalbos vairuotojui technologijomis. Jie taip pat surinko duomenis apie daugiau nei 35 tūkst. eismo įvykių, kuriuose dalyvavo nevairuojantys žmonės vairuotojai.

Po to, naudodami statistinio atitikimo metodą, jie rado avarijų poras, kurios įvyko panašiomis aplinkybėmis, su bendrais veiksniais, tokiais kaip kelio sąlygos, oras, paros laikas ir tai, ar incidentas įvyko sankryžoje, ar tiesiame kelyje. Šią atitikmenų analizę jie sutelkė į 548 savavaldžių automobilių avarijas, apie kurias pranešta Kalifornijoje, neįtraukdami mažiau automatizuotų transporto priemonių, turinčių tik vairuotojo pagalbines sistemas, rašo newscientist.com.

Bendri rezultatai rodo, kad autonominės transporto priemonės „apskritai pasižymi geresniu saugumu daugumoje scenarijų“, sako M.Abdel-Aty.

Tačiau analizė taip pat parodė, kad dirbtinio intelekto automobilių avarijų rizika buvo penkis kartus didesnė nei žmonių vairuotojų, kai jie važiuoja auštant ir tamsiuoju paros metu. Taip pat – beveik dvigubai didesnė nei žmonių vairuotojų, kai jie daro posūkius.

Viena iš mokslinių tyrimų kliūčių yra ta, kad „autonominių transporto priemonių eismo įvykių duomenų bazė vis dar maža ir ribota“, – cituojamas M. Abdel-Aty.

Jis ir S.Dingas apibūdino, kad reikia „patobulinti autonominių transporto priemonių eismo įvykių ataskaitų teikimą“ – tai pagrindinė išlyga, kurią pakartojo ir nepriklausomi ekspertai, rašo newscientist.com.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Sudraskytos žvaigždės likučių judėjimas

Kai žvaigždė praskrieja per arti supermasyvios juodosios skylės, potvyninės jėgos ją suplėšo į ilgą, ploną dujų srautą – tai vadinama potvyniniu suardymo įvykiu. Astronomų komanda suskaičiavo iki šiol detaliausią potvyninio suardymo modelį – iki 10 milijardų dalelių, naudojant naują vaizdo plokštėmis greitintą hidrodinaminį kodą.

Klaipėdos universitetas stiprina tarptautinį bendradarbiavimą: strateginis vizitas į MIT

Šių metų kovo 16–20 d. Lietuvos konsorciumo bendradarbiavimui su Masačusetso technologijos institutu delegacija surengė trečiąjį strateginį vizitą į vieną iš geriausių pasaulio universitetų.

Žvaigždžių žybsnių domino efektas

Saulėje kartais vienas žybsnis išprovokuoja kitą. Toks vadinamasis simpatinis žybsnis kyla praėjus nuo pusvalandžio iki pusantros valandos po pirmojo. Simpatinių žybsnių yra nedaug – maždaug kas dvidešimtas. Tačiau ar šis reiškinys būdingas tik mūsų Saulei, ar universalus visoms žvaigždėms, iki šiol niekas nebuvo patikrinęs.

2026 m. balandis
2026-04-22 11:12
Milžiniškos bangos Titane?
2026-04-21 10:23
Netikėtai greiti gumulai lėtame Saulės vėjyje
2026-04-20 07:04
Gausybė vandenilio halų Visatos vidurdienį
2026-04-18 09:27
Trys keliai į juodųjų skylių susiliejimus
2026-04-17 15:35
Mokslininkai patvirtino: dažnas dirbtinio intelekto naudojimas veikia smegenis ir gali mažinti darbo kokybę
2026-04-17 07:07
Gryniausia žinoma žvaigždė Visatoje
2026-04-16 10:32
KTU mokslininkė toliau vadovaus CERN Baltijos šalių grupei
2026-04-16 08:37
Vera Rubin jau renka asteroidų derlių
2026-04-15 14:40
Japonai sukūrė saulės modulį su „neįtikėtinu“ efektyvumu – kvantinis našumas siekia 130 %
2026-04-15 11:35
Mėnulio vanduo kaupėsi milijardus metų
2026-04-14 08:29
„Artemis II“ sugrįžo
2026-04-11 09:22
Magelano debesys šildo Galaktikos pakraščius (1)
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama