Elektronika.lt
 2019 m. birželio 24 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 24 d. 17:23
Tyrimas atskleidė: darbuotojų produktyvumo didinimas tampa pagrindiniu įmonių prioritetu
Birželio 24 d. 11:02
Pirmieji sovietiniai televizoriai – su vandens diskais ir sprogimais
Birželio 24 d. 08:19
Kaip paskambinti iš karto garsiuoju ryšiu
Birželio 23 d. 17:03
Keičiasi dronų skrydžių reglamentavimas. Ką svarbu žinoti?
Birželio 23 d. 08:09
„EA“: žaidimų prenumeratos prives mus prie keistų ir kūrybingų žaidimų
Birželio 22 d. 17:18
IFO tyrimas rodo, kad Vokietijoje dyzelinis automobilis yra „švaresnis“ aplinkai nei elektromobilis
Birželio 22 d. 14:30
Paskelbta daugiau informacijos apie „Facebook“ kriptovaliutą „Libra“ (1)
Birželio 22 d. 11:17
„SpaceX“ inžinierius papasakojo, kas nutiktų staiga mirus Elonui Muskui
Birželio 21 d. 20:06
Išrinkti 2019 metų Lietuvos „Naujieji knygnešiai“
Birželio 21 d. 19:23
Mėnesį trukęs projektas „Mokslininkai – mokykloms“ su STEAM mokslo įdomybėmis supažindino šimtus mokinių
FS 19 Tractor mods
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, How to install
ATS mods
ATS trailer mods, ATS truck mods, ATS map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Combine, FS19 Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
Periodontologija
Endodontija mikroskopu, implantacija, protezavimas
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Straipsniai » Ryšio technologijos Dalintis | Spausdinti

Grandiozinis planas: visą Žemę uždengs tinklu

Publikuota: 2019-06-10 12:08
Tematika: Ryšio technologijos
Skirta: Mėgėjams
Aut. teisės: ©tv3.lt
Inf. šaltinis: tv3.lt

Elonas Muskas, jau pasižymėjęs kaip kosmoso ir elektrinių automobilių technologijų pionierius, kuria grandiozinį planą sukurti globalų interneto ryšį. Skirtingai nuo dabartinių technologijų, jo vizija paremta kosmose veikiančiais interneto palydovais. Jeigu verslininko projektas pavyks, Žemėje neliktų vietos, kur nėra interneto.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Elonas Muskas, jau pasižymėjęs kaip kosmoso ir elektrinių automobilių technologijų pionierius, kuria grandiozinį planą sukurti globalų interneto ryšį. Skirtingai nuo dabartinių technologijų, jo vizija paremta kosmose veikiančiais interneto palydovais. Jeigu verslininko projektas pavyks, Žemėje neliktų vietos, kur nėra interneto.

Tai, kas anksčiau buvo tik kalbos, pradeda virsti realiu įgyvendinimu. „SpaceX“ paleido „Falcon 9“ raketą, kuri į kosmosą iškėlė 60 satelitų, skirtų bandomajai „Starlink“ tinklo misijai. Būtent šie palydovai buvo pastebėti ir palaikyti NSO keliose Europose šalyse, įskaitant Lietuvą.

Grandiozinis planas: visą Žemę uždengs tinklu
Asociatyvi nuotr.

Projekto kaina – dešimtys milijardų

„Starlink“ tinklą, kuomet bus ši misija bus baigta, turėtų sudaryti apie 12 tūkst. satelitų – šešiskart daugiau nei visų iki šiol Žemės orbitoje veikusių žmogaus technologijų kūrinių. Planuojama projekto pabaiga – 2027-ieji, o tikslas – suteikti Žemės gyventojams nenutrūkstamą, itin pralaidų ir spartų, bei prieinamą visiems internetą.

Net ir dalinis šio projekto įgyvendinimas suteiktų milžiniškas galimybes šiuo metu spartaus interneto ryšio neturintiems, nuo interneto sklaidos centrų nutolusiems, Žemės taškams. Vienos iš „SpaceX“ vadovių Gwynne Shotwell teigimu, projekto įgyvendinimui gali prireikti daugiau nei 10 mlrd. dolerių. Pats E. Muskas žiniasklaidai tvirtino, kad bendrovei tai gali kainuoti net 30-50 mlrd. dolerių per metus.

Inovacijų autorius taip pat pripažino, kad šio projekto įgyvendinimas nebus paprastas.

„Čia bus (pritaikyta) daug naujų technologijų. Taigi yra tikimybė, kad dalis satelitų gali neveikti“, – aiškino jis. Jis net pridūrė, kad „egzistuoja maža tikimybė, kad neveiks nė vienas satelitas“.

Tačiau ekspertai su viltimi laukia šio naujo projekto, kuris galėtų reikšti pabaigą ne tik aukštoms „tradicinio“ interneto kainoms, tačiau ir gali padaryti galą uždarų valstybių valdžių bandymams apriboti savo gyventojų prieigą prie pasaulinio tinklo. Kol kas nėra aišku, ar apskritai būtų įmanoma blokuoti tokį ryšį.

„Tai yra vienas iš labiausiai laukiamų tinklų, per ilgą laukimo laikotarpį“, – „Business Insider“ cituojamas Londono universiteto koledžo mokslininkas Markas Handley’us. Jis taip pat pridūrė, kad šis projektas „potencialiai gali paliesti kiekvieną“.

Pradžiai – apie šiuolaikinio interneto problemas

Pagrindinė naujojo „SpaceX“ projekto užduotis – sukurti tokį tinklą, kuris galėtų pakeisti ar bent papildyti dabartinę antžeminio interneto laidų raizgalynę. Paprastai tariant, internetas šiuo metu yra paprasčiausiai į tinklą sujungti kompiuteriai. Mes mokame interneto tiekėjams už tai, kad jie perskirsto mūsų duomenis tarp įrenginių.

Didžioji dalis duomenų keliauja šviesolaidžius kabelius. Tačiau ir ši technologija turi savų trūkumų: ji vis dar yra gana brangi ir pasižymi duomenų perdavimo delsimu, ypač tarp nutolusių Žemės taškų. Net ir JAV pasiekti tolygiai sparčiai veikiantį internetą yra sudėtinga užduotis, o būtinybė tiesti kabelius palieka daugelį regionų be spartaus ryšio.

Kabeliai taip pat pasižymi ir greičio ribojimu: šviesa kosmoso vakuume juda 47 proc. greičiau už sparčiausią šviesolaidį kabelį. To nepajusite, jeigu tereikia žiūrėti internetu televiziją ar naršymui. Tačiau bandant susisiekti su kitame pasaulio taške esančiu kolega gali atsirasti trikdžiai ir vaizdo konferencijas iškraipantys interneto ryšio vėlavimo laikas.

Duomenų perdavimas jau dabar iškeltais palydovais yra dar lėtesnis. Jie iškelti į daugiau nei 35 tūkst. kilometrų aukštį, kur „levituoja“ virš kažkurios Žemės vietos. Tokio atstumo užtenka didesniam nei pusės sekundės atsilikimui susiformuoti. Jeigu paprastam žmogui tai atrodo nesvarbus laiko tarpas, tai didžiosioms finansinėms institucijoms pusė sekundės gali reikšti didelius nuostolius. Jeigu konkurentai turi spartesnį internetą, jų sprendimai gali būti priimti ir paskelbti greičiau.

Kaip veiks „Starlink“

„Starlink“ gali išspręsti iškart dvi šiuolaikinio interneto dideles problemas: patikimo ir prieinamo ryšio trūkumo, ir ryšio atsilikimą tarp nutolusių Žemės vietų.

Kiekvienas į Žemės orbitą paleidžiamas satelitas sveria apie 227 kilogramus ir yra ofiso stalo dydžio. Palydovai orbitoje bus iškelti apie 440 kilometrų aukštyje.„SpaceX“ ne tik sumažintų interneto spartos atsilikimą iki teorinio lygmens, tačiau ir perduotų internetą bet kuriame pasaulio taške.

Pirmieji du bandomieji palydovai buvo paleisti dar 2018-ųjų vasarį, dabar E. Muskas į orbitą paleido dar 60 tokių pačių satelitų. Satelitai bus išdėstyti daugiau nei 500 kilometrų aukštyje, tai yra apie 65 kartus arčiau Žemės, negu geolokaciniai satelitai – ir tuo pačiu jie daug sparčiau perduos duomenis.

Kuomet bus paleisti visi suplanuoti „Starlink“ palydovai, jie tarpusavyje susijungs lazeriais – kiekvienas su keturiais kitais. Tai leis užtikrinti iki šiol neregėtą šviesos greičio spartą ir apeiti optinių kabelių fizinius ribojimus.

Pradžioje E. Musko komanda žada perduoti internetą tik ant Žemės stovinčiomis antenomis. Ateityje vartotojai galės prisijungti prie „Starlink“ specialiais „vidutinės picos dydžio terminalais“, kurie kainuos apie 200 dolerių (apie 180 eurų). Pasak „SpaceX“ inžinierių, toks interneto prieigos būdas leis aukštos kokybės internetu aprūpinti mobilius įrenginius: automobilius, lėktuvus ar laivus.

E. Musko teigimu, kad atsipirktų projektas užtenka ir apie 1 tūkst. satelitų. Pasiekus 1,6 tūkst. satelitų skaičių, „SpaceX“ tikisi dar 2,8 tūkst. satelitų iškelti į 1,1-1,3 tūkst. kilometrų aukštį. Dalis jų būtų iškelta virš Žemės polių, o tai prisidės prie bendro tinklo stabilumo ir leis tiekti kokybišką internetą Aliaskai.

Net pusę iš netoli Žemės iškeltų palydovų (maksimalus skaičius siekia 4,4 tūkst.) „SpaceX“ tikisi dislokuoti jau iki 2024-ųjų. Visą suplanuotą kiekį žadama pasiekti iki 2027-ųjų. Tačiau „SpaceX“ nežada apsiriboti šiais skaičiais, planuojama iškelti dar 7,5 tūkst. palydovų itin artimoje Žemės orbitoje (apie 338 kilometrų aukštyje).

Technologijų pionieriaus teigimu, užteks ir 800 palydovų, kad net atokiuose Žemės kampeliuose būtų galima teikti tokį internetą, koks dabar yra prieinamas tik didmiesčių gyventojams.

Pagrindinė problema – vartotojų skaičius

Per gerai, kad būtų teisybė? Iš tiesų, šis projektas kol kas turi vieną didelį trūkumą. Kol kas atrodo, kad iš šio E. Musko kūrinio naudos gaus didelės ir globalias paslaugas teikiančios bendrovės, mat paprastiems vartotojams gali paprasčiausiai neužtekti interneto srauto, kuris bus gana ribotas.

Kiekvienas satelitas gali „išlaikyti“ apie 1,1 tūkst. vartotojų vienu metu transliuojančių 4K kokybės vaizdą. „Jeigu milijonai žmonių sumanys prisijungti prie „Starlink“ vienu metu, tai gali paprasčiausiai nesuveikti“, – „Business insider“ cituojamas M. Handley’us.

Kosmoso ekspertai taip pat perspėjo, kad orbitoje atsiradus tiek daug palydovų, labai išauga ir galimų kosmoso šiukšlių trukdžių kitiems kosminiams įrenginiams tikimybė.

Net ir mažiausia šiukšlė gali pažeisti kitą palydovą, o tuomet į šalis pažirtų dar daugiau kosminių šiukšlių. Kol kas „SpaceX“ turi numačiusi tik vieną problemų sprendimo būdą – palydovai turės galimybę pažeidimo atveju nuskristi iš orbitos ir susinaikinti.

E. Musko teigimu, „Starlink“ satelituose bus įrengta naujausia aplinkos stebėjimo technologija, leisianti išvengti susidūrimo su visais žinomais kosmoso kūnais ar šiukšlėmis.

Pažymima, kad „SpaceX“ siekiant paleisti į orbitą 12 tūkst. satelitų iki 2027-ųjų, jų vidutiniškai kas mėnesį reiktų paleisti apie 120. Maža to, satelitai „galios“ apie penkerius metus, tuomet juos teks keisti.

M. Handley’aus teigimu, „SpaceX“ kol kas nėra pasirengęs tokio projekto įgyvendinimu, tam bus būtina „Starship“ – daugkartinė raketa, galėsianti iškelti šimtus „Starlink“ palydovų vienu metu. Tačiau kol kas ji pati yra dar kūrimo stadijoje.


tv3.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

CRM sistema – „Hanna CRM“

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Svarstyklės – čia, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Farming Simulator 2019 Mods, LS19 Mods, FS19 Mods
fs19.net
Ets2 mods, ats mods, fs19 mods
allmods.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Mods
www.fs2017mod.com
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS 2019 Mods, FS 2017 Mods, FS 2015 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama