„New York Times“ apžvalgininkė Maureen Dowd straipsnyje apie neatsakingus vairuotojus ragino įstatymu visiškai uždrausti kalbėjimąsi mobiliu telefonu vairuojant. Ji pati, grįždama namo iš ligoninės, kur lankė savo mamą, šitaip sukėlė nedidelę avariją.
„New York Times“ apžvalgininkė Maureen Dowd straipsnyje apie neatsakingus vairuotojus ragino įstatymu visiškai uždrausti kalbėjimąsi mobiliu telefonu vairuojant. Ji pati, grįždama namo iš ligoninės, kur lankė savo mamą, šitaip sukėlė nedidelę avariją.
„Tačiau pripažinau savo kaltę ir pasižadėjau niekada vairuodama nebesigriebti mobiliojo telefono. Tačiau, žinoma, nesilioviau taip dariusi ir toliau. Tiesa, Vašingtono policininkai tave sustabdys, jei pamatys laikančią telefoną prie ausies. Bet nekreips dėmesio, jei telefono nematys rankose.
Tačiau JAV Nacionalinės greitkelių saugumo administracijos tyrimai, paskelbti liepos 21-ąją, rodo, kad saugumo atžvilgiu beveik nėra jokio skirtumo, ar telefoną laikai rankose ar naudojiesi laisvų rankų įranga. Pastaroji net gali būti pavojingesnė, nes užliūliuoja tavo budrumą.
Juk būtent pokalbis yra tai, į ką sutelki savo dėmesį. Mano didžiausia baimė ta, kad sėdžiu taksi, o vairuotojui žmona praneša, kad ji pabėga su jo gražesniu pusbroliu“, – rašo Maureen Dowd ir paskui pažymi štai ką:
„Tyrimai rodo, kad vairuotojai, kurie šneka mobiliuoju telefonu, keturis kartus dažniau patenka į avariją ir vairuoja taip pat neprognozuojamai kaip žmonės su aštuoniomis šimtosiomis procento alkoholio kraujyje.
Pasak vienos studijos, vairuotojams netgi buvo lengviau vairuoti girtiems negu vairuoti šnekučiuojantis telefonu“.
Toliau žurnalistė skundžiasi, kad „mobilieji telefonai darosi protingesni ir reiklesni, jie prieš nosį tau pateikia multimedijinę imperiją tą pačią akimirką, kai vairuoji potencialiai mirtį nešančią mašiną.
Amerikiečiai taip prijunkę prie technologinio naršymo, kad įsivaizduoja galintys vienu metu atlikti daugybę mechaninių veiksmų. Vienas pažįstamas reporteris net pateikė reportažą iš savo ant kelių laikomo mobiliojo kompiuterio, vairuodamas Ramiojo vandenyno pakrantės greitkeliu.
Kaip teigė Johnas Ratey`is, Harvardo universiteto psichiatrijos profesorius, specialiai besidomintis dėmesio pagavimo ir išlaikymo klausimais, skaitmeninių prietaisų naudojimas suteikia žmogui tarsi „dopamino injekciją“.
Tai paaiškina su draugais ar net intymiame pasimatyme esančių žmonių pavlovišką polinkį nuolatos tikrinti savo mobiliuosius, net jeigu 99 iš 100 žinučių yra mažareikšmės. [...]
Technologinė industrija yra mums narkotikų tiekėjas, patenkinantis intensyvų socialinį ir ekonominį spaudimą būti visąlaik ryšyje su darbdaviais, kolegomis, draugais ir artimaisiais“.
Pavaizdavusi dar kelias avarijas, sukeltas mobiliais telefonais kalbančių vairuotojų, žurnalistė rašė, kad „valstybės turėtų telefono naudojimą vairuojant uždrausti, išskyrus būtent jau įvykusios avarijos atveju, taip pat uždrausti naudotis skaitmeniniais prietaisais, kurie vairuotoją verčia važiuoti per lėtai arba mestis į šalį, arba mažų mažiausiai nustatyti 10 tūkstančių dolerių baudą, jei patenki į avariją kalbėdamas telefonu“.
