Elektronika.lt
 2024 m. liepos 12 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 12 d. 17:23
Saulės elektrinę apgadino kruša ar vėtra – ką daryti?
Liepos 12 d. 14:24
Žala didesnė nei nauda? Kondicionieriai gali lemti ne tik peršalimą
Liepos 12 d. 11:14
Užbaigta LTG duomenų perdavimo tinklo modernizacija: padidintas tinklo saugumas ir patikimumas
Liepos 12 d. 08:25
Ar saugu plauti elektromobilius?
Liepos 11 d. 20:15
Sony pristato sekančios kartos ZV-E10 II ir E PZ 16-50MM F3.5-5.6 OSS II fotografijos rinkinį turinio kūrėjams
Liepos 11 d. 17:30
„Samsung“ išplėtė išmaniųjų laikrodžių asortimentą: kartu su „Galaxy Watch7“ pristatytas ir išskirtinis „Galaxy Watch Ultra“
Liepos 11 d. 14:23
RRT ekspertė apie Prieinamumo įstatymo išimtis
Liepos 11 d. 11:47
„Samsung“ pristatė „Galaxy Flip6“ ir „Galaxy Fold6“ išmaniuosius telefonus
Liepos 11 d. 08:28
Karštis žudo: kaip vėsinsimės – ventiliatoriumi ar oro kondicionieriumi?
Liepos 10 d. 20:23
Bandymai patobulinti tobulą – labiau padeda ar trukdo saugiai vairuoti?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Gudriausi sukčių metodai stebina: įkliūva net atsargiausi

Publikuota: 2024-06-15 13:41
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Finansinių nusikaltėlių atakų aktyvumui nemažėjant, jų metodai tampa vis išradingesni ir sunkiai atpažįstami net patiems kritiškiausiems. Vasarą gyventojai dar labiau atsipalaiduoja, todėl sukčiams, besinaudojantiems tam tikrais metodais, gyventojai neretai tampa lengvu grobiu. Banko ekspertas atskleidė šiuo metu populiariausias gudrybes, kuriomis sukčiai sėkmingai išvilioja pinigus.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Finansinių nusikaltėlių atakų aktyvumui nemažėjant, jų metodai tampa vis išradingesni ir sunkiai atpažįstami net patiems kritiškiausiems. Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, vasarą gyventojai dar labiau atsipalaiduoja, todėl sukčiams, besinaudojantiems tam tikrais metodais, gyventojai neretai tampa lengvu grobiu. Banko ekspertas atskleidė šiuo metu populiariausias gudrybes, kuriomis sukčiai sėkmingai išvilioja pinigus.

Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.

Patikimumą pelno patys pervesdami pinigų

Kone sunkiausiai atpažįstamos tokios sukčių atakos, kuriomis sukčiai pirmiausia vartotojui įrodo, kad pasiūlymai nėra melagingi, ir taip pelno žmonių pasitikėjimą.

„Šiuo metu aktyviai plinta investicinis sukčiavimas – nusikaltėliai pasiūlo vartotojui investuoti ir uždirbti didelę grąžą, kuri pradžioje skamba neįtikėtinai. Norėdami įgyti žmogaus pasitikėjimą, sukčiai iš pradžių paragina pervesti nedidelę sumą pinigų ir patiems įsitikinti pelno augimu. Jį pamatę žmonės perveda didesnę sumą, o sukčiai vėliau dingsta“, – komentuoja Romas Čereška.

Uždirbti sukčiai siūlo ne tik investuojant, bet ir naudojantis papildomo darbo galimybėmis. Paskutiniu metu plinta žinutės su pasiūlymu per dieną užsidirbti nuo 5 iki 250 eurų „Youtube“ platformoje, spaudžiant „patiktukus“ ant tam tikrų vaizdo įrašų. Tai padarius, sukčiai iš tikrųjų perveda 5 eurus, vėliau 10 eurų, sukurdami patikimą įvaizdį. Tačiau norint uždirbti didesnes pinigų sumas, pasiūloma įsigyti 500 eurų kainuojančius kursus. Susigundę lengvu uždarbiu, vartotojai perveda pinigus, gauna kursų medžiagą, tačiau jokio žadėto uždarbio.

„Atpažinti pinkles, kai iš pradžių pačiam vartotojui yra pervedami pinigai, sudėtinga. Tačiau reikia išlikti budriems ir nepamiršti, kad bet kokiems darbo santykiams ar investavimo sandoriams reikalinga sutartis. Jei jos nėra, pasiūlymas iškart turėtų kelti įtarimų“, – sako banko atstovas.

Pasak pašnekovo, galimybė susigrąžinti sukčiams pervestus pinigus išlieka, tačiau proceso sėkmė priklauso nuo to, kokiu būdu iš sąskaitos buvo išsiųsti pinigai. „Atliekant mokėjimą kortele, susigrąžinti lėšas lengviau, nes pinigai iškart nepasiekia gavėjo, jie yra rezervuojami. Sudėtingiau atliekant pavedimą, ypač, jei lėšos jau pateko į sukčių rankas“, – teigia R. Čereška.

Pasinaudoja net komunalinių paslaugų remonto darbais

Tai, kad sukčiai siunčia melagingus laiškus ar SMS žinutes, apsimesdami valstybinėmis, paslaugų įmonėmis, ir ragina sumokėti pradelstas įmokas už elektrą, vandenį ar kitus mokesčius, daugumai nebėra naujiena. Tačiau nusikaltėliai šį metodą įsigudrino paversti dar labiau įtikinamu.

Pasižiūrėję oficialių valstybinių įstaigų svetaines, kuriose galima pasitikrinti, kada tam tikriems rajonams ar daugiabučiams dėl šilumos tinklų remonto bus atjungtas karštas vanduo, sukčiai nusitaiko į konkrečių namų gyventojus. Rajono ar daugiabučių „Facebook“ grupėse susiradę jose prisijungusius vartotojus, jiems išsiuntinėja pranešimus su nuorodomis į apmokėjimą ir informacija, kad dėl pradelsto mokėjimo, gyventojui atjungiamas karštas vanduo.

Nežinodami apie remonto darbus ir dėl to atjungtą karštą vandenį, kai kurie gyventojai gavę tokį pranešimą tampa lengviau įtikinami, kad iš tiesų pradelsė apmokėti sąskaitą. Tačiau „Citadele“ banko ekspertas patikina, kad nei bankai, nei valstybinės įstaigos niekada nesiunčia pranešimų su nuorodomis. Todėl gavus tokį pranešimą, tai turėtų būti pirmas faktorius, leidžiantis identifikuoti melagingą informaciją.

„Sukčiai visada bando sukelti skubos jausmą, kad reikia atlikti veiksmą greitai. Tačiau kilus įtarimui, jokiu būdu nespauskite ant nuorodos, prisijunkite prie banko ar kitos įstaigos svetainės tiesiogiai ir įsitikinkite, ar iš tikrųjų gavote tokį pranešimą“, – pataria R. Čereška.

Net ir nedarant to, ko prašo nusikaltėliai, pasak pašnekovo, reikėtų pranešti įstaigai, kuria apsimetinėjama, ir policijai, siekiant užkirsti kelią tolimesniems atvejams. „Galbūt nuo to paties sukčiaus nukentėjo ne vienas žmogus, o pranešdami prisidėsite prie jo sugavimo. Pilietiška pranešti ne tik kai pakliūvame patys, bet ir kai matome, kad galima pakliūti kitiems“, – pataria banko atstovas.

Apsimeta klientų aptarnavimo specialistais

Pasak R. Čereškos, vartotojams besiregistruojantiems prie naujų svetainių ar programėlių, svarbu turėti omenyje tai, kad kibernetiniai nusikaltėliai nepraleidžia progos nusitaikyti į naujai prisijungusius vartotojus.

Pavyzdžiui, susikūrus pardavėjo paskyrą rūbų mainų programėlėje ir patalpinus skelbimą, sukčiai, apsimesdami oficialiais programėlės klientų aptarnavimo specialistais, gali atsiųsti pranešimą, raginantį patvirtinti tapatybę. Tai padaryti prašoma, paspaudžiant ant nuorodos, su tikslu, kad įdėtas skelbimas būtų iškeltas aukščiau. Tačiau ir vėl reikėtų prisiminti, kad laiškus su nuorodomis siuntinėja dažniausiai sukčiai.

„Kai kurie vartotojai supranta, kad yra apgaudinėjami tik paspaudę ant nuorodos ir tolimesnių veiksmų nebeatlieka, tačiau tai nereiškia, kad nieko neatsitiks. Sukčiai gali instaliuoti kenkėjiškas programėles, todėl tokius atvejus reikia pranešti oficialiam klientų aptarnavimo skyriui“, – teigia R. Čereška.

Taip pat, anot eksperto, verta pasirūpinti papildomą saugumą suteikiančiomis priemonėmis – nustatyti banko dviejų faktorių autentifikavimą, apriboti savo kortelių atsiskaitymo geografiją, nustatyti kortelių limitus, kurie papuolus į sukčių akiratį padėtų išvengti nuostolių, net jei sukčiai sugebėtų įtikinti savo melagystėmis.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama