NASA dažnai kritikuojama už tai, kad biudžeto pinigus išleidžia nebūtiniausiems dalykams, tačiau būtinybe žmogaus širdžiai plakti greičiausiai neabejotų niekas. NASA skelbia, kad jos mokslininkų prieš daugiau kaip 30 metų sukurta medžiaga padėjo šimtams tūkstančių žmonių.
NASA dažnai kritikuojama už tai, kad biudžeto pinigus išleidžia nebūtiniausiems dalykams, tačiau būtinybe žmogaus širdžiai plakti greičiausiai neabejotų niekas. NASA skelbia, kad jos mokslininkų prieš daugiau kaip 30 metų sukurta medžiaga padėjo šimtams tūkstančių žmonių.
Širdies operacija / NASA nuotr.
NASA tyrėjai sukūrė unikalų polimerą, kuris dažniausiai vadinamas „LaRC-SI“ arba tirpiu imidu. Jis leido implantuoti širdies stimuliatoriais.
Viskas prasidėjo, kai mokslininkai norėjo sukurti viršgarsinį keleivinį lėktuvą. Robertas Bryantas, Lenglio tyrimų centro mokslininkas, ieškojo kompozitinių medžiagų ir klijų, kad toks lėktuvas taptų realybe. Panaudojęs įvairių ingredientų, mokslininkas pagamino poliimidą. Poliimidai yra puikūs elektros izoliatoriai, be to pasižymi kitomis unikaliomis savybėmis.
„Maniau, kad šią medžiagą galima panaudoti daugelyje sričių, todėl užpatentavau savo medžiagos formulę ir gamybos technologiją“, – aiškino mokslininkas.
Pasak jo, iš pradžių jis nežinojo, kam tokia medžiaga gali būti panaudota ir kas ja gali susidomėti. Jis leidosis į ilgą kelionę, kurios metu susitikinėjo su verslininkais. Tik 2004 metais į išradimą dėmesį atkreipė medicinos profesionalai. Bendrovė „Medtronic“ nusipirko licenciją, o mokslininką pasamdė dirbti konsultantu.
Jis su naujaisiais kolegomis tobulino technologiją, kol 2007 metais buvo pradėti klinikiniai badymai. 2009 metais Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino, kad kompanijos sukurtus širdies stimuliatorius saugu naudoti.
Tradiciniai širdies stimuliatoriai reaguoja į lėtą širdies plakimą sukurdami mažą elektros krūvį širdies dešinėje pusėje. Tiesa, apie 40% pacientų, kenčiančių nuo širdies nepakankamumo ar kardiomiopatijos, trūksta kairiojo ir dešiniojo skilvelių susitraukimo koordinacijos. Jie turėtų susitraukti vienu metu. Taip sumažėja kraujo pumpavimo efektyvumas, o įprastas širdies simuliatorius negali šios problemos išspręsti.
Širdies resinchronizacijos terapija išsprendžia šią problemą nukreipdama elektrinį įvadą į kairįjį skilvelį. „Visgi kartais dėl tam tikrų anatominių savybių sunku įvadą nukreipti į reikiamą vietą“, – aiškino gydytojas Davidas Steinhausas, „Medtronic“ generalinis direktorius.
„LaRC-SI“ medžiaga leido pagaminti itin mažą ir patogų įvadą, kuris pasižymi reikiamomis savybėmis ir yra lankstus.
Pasak D. Steinhauso, tokie įvadai yra vieni saugiausių rinkoje. „LaRC-SI“ taip pat lengviau apdoroti ir naudoti nei kitus poliimidus, kuriems gali prireikti chemikalų ir aukštos temperatūros. „Kai medžiaga sukietėja, ji yra labai patvari, stabili ir chemiškai atspari“, – pridūrė jis.
Medžiagą atradęs mokslininkas džiaugiasi, kad po ilgų ieškojimų jo išradimai gelbsti gyvybes. Pasak jo, prireikė kantrybės, draugų pagalbos ir sėkmės, bet galiausiai jo vizija, kad ši medžiaga bus naudinga ne tik kuriant viršgarsinius lėktuvus, tapo tikrove.
Mokslininko teigimu, NASA prekės ženklas taip pat tikrai nesutrukdė: „Jei tai būčiau padaręs savo garaže, labai didelė tikimybė, kad medžiaga ir būtų likusi jame“, – tikino jis.
