Elektronika.lt
 2020 m. rugpjūčio 5 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Rugpjūčio 5 d. 08:30
6 tendencijos duomenų mokslo srityje: į ką vertėtų atkreipti dėmesį?
Rugpjūčio 4 d. 18:08
„Amazon“, „Apple“, „Facebook“ ir „Google“ vadovai iškviesti „ant kilimėlio“
Rugpjūčio 4 d. 16:13
Lietuviai kuria naują agrotechnologiją, galinčią pakeisti austrių rinką Europoje
Rugpjūčio 4 d. 14:47
„Huawei“ Lietuvoje pristato „MateBook X Pro“ nešiojamąjį kompiuterį
Rugpjūčio 4 d. 13:48
Ar galime išgauti energijos iš juodosios skylės? Eksperimentas patvirtina seną teoriją
Rugpjūčio 4 d. 11:34
Kaip „Koenigsegg“ gali žadėti, kad „Gemera“ bus CO2-neutrali?
Rugpjūčio 4 d. 08:16
„Telegram“ pasisako prieš „Apple“ komisinių politiką
Rugpjūčio 3 d. 20:32
„Oppo Watch“ jau galima įsigyti mūsų žemyne
Rugpjūčio 3 d. 18:30
Pradedamas surinkti didžiausias pasaulyje branduolinės sintezės reaktorius
Rugpjūčio 3 d. 15:18
Gėda nebandyti – sako kaunietė senjorė, išmokusi naudotis kompiuteriu ir internetu
FS19 Mods
FS19 Map mods, FS19 Courseplay, FS19 GPS mod
SnowRunner Mods
SnowRunner maps, SnowRunner trucks, How to install mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
How to Install Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Maps, Minecraft Dungeons Skins
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Šlagbaumas
Fontanai, lauko židinys, supynės
LS19 Mods
Fs19 modhub, fs19 maps, FS19 Seasons
Snowrunner Mods
Snowrunner Maps, Snowrunner Trucks, Install Snowrunner Mods
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Kodėl daugiausia elektros perkame iš Rusijos?

Publikuota: 2020-07-14 18:21
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Arvydas Jockus
Aut. teisės: ©Alfa.lt
Inf. šaltinis: Alfa.lt

Pernai Lietuva importavo apie 70 proc. šalyje suvartotos elektros energijos, o daugiausia jos pirko iš Rusijos. Mat, nors politiškai neatrodo labai „teisingai“, tai apsimoka ekonomiškai.

 Rodyti komentarus (2)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Pernai Lietuva importavo apie 70 proc. šalyje suvartotos elektros energijos, o daugiausia jos pirko iš Rusijos.

Mat, nors politiškai neatrodo labai „teisingai“, tai apsimoka ekonomiškai.

Kodėl daugiausia elektros perkame iš Rusijos?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Rusiškos elektros Lietuva fiziškai nebegalės pirkti tik po to, kai 2025 m., kaip planuojama, Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių energetikos sistemos sinchronizuosis su kontinentinės Europos elektros tinklais.

Dabar veikiančios elektros linijos, kuriomis į Lietuvą teka rusiška elektra, iki to laiko greičiausiai bus „nukirptos“.

Tačiau ir tuomet maždaug pusę šaliai reikalingos elektros importuosime iš Vakarų. Veikiausiai ji bus brangesnė už rusišką, tačiau pigesnė nei pagaminta Lietuvoje, tad importuoti elektrą ir toliau apsimokės labiau, negu gaminti patiems.

Tarptautinis energetikos ekspertas profesorius Vidmantas Jankauskas mano, kad Lietuva priklausoma nuo importo ne todėl, kad trūksta elektrinių Lietuvoje, o todėl, kad importinė elektra pigesnė.

„Lietuva priklauso nuo elektros importo tiek, kiek importinė elektra yra pigesnė negu pagaminta savose elektrinėse“, – Alfa.lt teigė V. Jankauskas, šiuo metu dirbantis iš ES fondų finansuojamų tarptautinių projektų su ES Rytų partnerystės šalims ekspertu.

Galėtume pasigaminti patys, bet kainuotų brangiau

V. Jankauskas atkreipė dėmesį, kad tik 2019 m. Lietuva daugiausia elektros importavo iš Rusijos, o 2016 m. ir 2017 m. daugiau negu iš Rusijos, įskaitant ir Kaliningradą, buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos.

„Elektra iš Rusijos nebūtinai pati pigiausia. Pavasarį tiek Latvijos, tiek Švedijos elektra paprastai būna pigesnė, nes visu pajėgumu veikia hidroelektrinės“, – Alfa.lt sakė buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas V. Jankauskas.

Profesorius mano, kad, didėjant atsinaujinančios energetikos daliai, elektros gamyba Lietuvoje didės, o importas mažės.

„Po 2025 m. nebebus galimybių importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos (planuojama, kad visos jungtys su Baltarusija ir Rusija bus išjungtos), tačiau liks importas iš Latvijos ir Švedijos, liks galimybė importuoti ir iš Lenkijos, jei tik ten bus pigiau. Taigi, importuojamos elektros dalis nuo dabartinių trijų ketvirtadalių turės sumažėti bent iki pusės ir toliau mažės. Jei išsilaikys mažos gamtinių dujų kainos, tai elektros importas gali dar greičiau mažėti, nes Elektrėnų naujasis blokas galės parduoti elektrą konkurencinėmis kainomis, gal ir kitos dujomis kūrenamos elektrinės veiks“, – samprotavo V. Jankauskas.

Eksperto nuomone, nelikus rusiškos elektros importo, elektra Lietuvoje gal kiek ir brangs – tai priklausys nuo gamtinių dujų kainų ir elektros kainų Skandinavijos didmeninėje rinkoje.

„Esamos Lietuvos elektrinės galėtų visiškai patenkinti vidaus poreikius, tačiau vartotojams tai kainuotų brangiau. Priklausomybė nuo importo mažės didėjant atsinaujinančią energiją naudojančių elektrinių (saulės, vėjo, biokuro, biodujų) pajėgumams, o vėliau – atsijungus nuo Rusijos sistemos. Savos gamybos dalis gali didėti ir išlikus mažoms gamtinių dujų kainoms“, – sakė V. Jankauskas.

Strateginis tikslas yra mažinti priklausomybę nuo importo

Energetikos ministerija Alfa.lt atsiųstame komentare pažymi, kad Lietuva yra įgyvendinusi elektros jungčių projektus ir patikimai veikiančios jungtys leidžia įsigyti didelę dalį reikalingos elektros pigiau iš Šiaurės šalių.

„Ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos strateginis tikslas yra mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių importo ir tai yra viena iš kertinių valstybės energetikos politikos krypčių“, – teigiama atsakyme redakcijai.

Pasak Energetikos ministerijos, strateginis tikslas yra pasiekti, kad 2030 m. importas sudarytų 30 proc. ir 70 proc. elektros energijos būtų pagaminta Lietuvoje – tai yra dvigubai daugiau nei dabar, o 2050 m. visa reikalinga elektros energijos bus pagaminta Lietuvoje.

„Per pastaruosius metus priimti keli svarbūs sprendimai dėl vietinės elektros gamybos iš atsinaujinančios energijos. Pirma, jau pradėti organizuoti technologiškai neutralūs aukcionai elektrinėms iš atsinaujinančius energijos išteklių plėtoti. Planuojama, kad 2025 m. AEI naudojančios elektrinės pagamins iki 5 TWh elektros energijos ir tai leis 30 proc. sumažinti elektros energijos importo poreikį. Antra, intensyviai ruošiamasi jūrinio vėjo Baltijos jūroje plėtrai ir planuojama, kad jau apie 2028 m. galėtų būti pradėta gaminti elektra jūrinio vėjo elektrinėse“, – komentavo Energetikos ministerija.

Ar atsilaikytume, jeigu Rusijai kiltų „techninių“ problemų?

Kaip Lietuvos energetikos sistemą paveiktų nenumatyti trikdžiai BRELL žiede iki 2025 m. bei kiek laiko Lietuva ir Baltijos valstybės pajėgtų dirbti izoliuotu režimu. Kokios būtų tokio ilgesnio darbo salos režimu pasekmės?

Prof. V. Jankausko nuomone, iki sinchronizacijos su Europos elektros tinklais (numatyta 2025 m.) visos trys Baltijos šalys dirbs BRELL žiede, su kuriuo jungia bent 8 aukštos įtampos linijos, taigi sutrikimai labai mažai tikėtini.

„Aišku, priklausymas Rusijos elektros energetinei sistemai yra nemaža problema, nes dėl politinių priežasčių negalime daryti įtakos šios sistemos plėtros planams, nesame pakankamai informuoti apie sistemos darbo problemas“, – pastebėjo V. Jankauskas.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad atsijungę nuo Rusijos sistemos liktume prisijungę sinchroniškai prie žemyninės Europos tik viena dvigrande aukštos įtampos linija „LitPol Link“.

„Taigi, sutrikimai daug labiau tikėtini. Todėl Baltijos šalys turi ruoštis dirbti salos režimu, t. y. jei dėl nenumatytų aplinkybių jungtis su Lenkija neveiktų. Tam reikalingos daug didesnės rezervinės galios – planuojama, kad tokių galių poreikis išaugtų apie tris kartus, nuo 700 MW dabar iki 2000 MW prisijungus prie žemyninės Europos sistemos. Tai turėtų įtakos ir galutinei elektros kainai visiems vartotojams“, – teigė buvęs Lenkijos ir Lietuvos įmonės „LitPol Link“ valdybos pirmininkas V. Jankauskas.

Gedimai BRELL žiede vyksta nuolat

„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila Alfa.lt sakė, kad BRELL žiede, kuriame sinchroniškai dirba Baltijos šalys, Baltarusija ir Rusija, įrangos gedimai, linijų ir elektrinių avarinis atsijungimas vyksta ir šiandien.

Antai visai neseniai buvo avarinis „NordBalt“, Rygos termofikacinės elektrinės atsijungimas.

„Tokiems gedimams operatoriai yra visuomet pasirengę, yra iš anksto numatomos priemonės, kurių būtų imamasi įvykus trikdžiui, kad kaip galima per trumpesnį laiką būtų reaguojama ir avarija likviduojama. Pastarųjų įvykių situacija rodo, kad iš anksto numatytosios priemonės leidžia sklandžiai likviduoti trikdžius Baltijos regione užtikrinant galios rezervus ir tarpsisteminių linijų pralaidumą“, – tikino G. Radvila.

Pasak jo, rizika elektros energetikos sistemai tapti izoliuota sala arba užgesti egzistuoja nuolatos dėl įvairių priežasčių.

„To priežastimi gali būti ir stichinės nelaimės, ir dažnio valdymo sutrikimai BRELL žiede, ir didelių blokų atsijungimas ar tiesiog kelių įvykių tinkle sutapimas, kuris sąlygotų didelio masto avariją. Todėl operatorius privalo nuolatos 24 val. per parą visas dienas metuose užtikrinti tiek pasirengimą izoliuotam darbui veikti, tiek sistemai atnaujinti po totaliosios avarijos užgesus sistemai. Avarinį izoliuoto darbo režimą užtikrinti „Litgrid“ yra pasiruošęs visuomet. Tam yra numatyta pasitelkti Lietuvos elektros generatorius, teikiančius tretinio galios rezervo ir izoliuoto darbo paslaugą, bei jungtis su Lenkija ir Švedija“, – sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas.

Skaičiai ir faktai

„Litgrid“ duomenimis, Lietuva pernai suvartojo 12,2 TWh elektros energijos, iš jos 3,64 TWh arba beveik 30 proc. pagaminta šalyje, likusi dalis importuota iš ES ir trečiųjų šalių.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) elektros rinkos stebėsenos ataskaita rodo, kad 2019 m. daugiausia elektros energijos Lietuva importavo iš Rusijos: pirmą pusmetį 46,2 proc., antrą – 49 proc. viso importuotos elektros energijos kiekio.

Panaši tendencija buvo ir 2018 m. – Lietuva iš Rusijos importavo 37,23 proc. elektros energijos, tai yra daugiau negu iš bet kurios ES valstybės narės (iš Švedijos importuota 24,44 proc., iš Latvijos 22,62 proc.).


Alfa.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

ENEBA's game store

„Altegra“ – elektronikos projektavimas ir gamyba

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2020 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
MoksloFestivalis.lt
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama