Elektronika.lt
 2019 m. liepos 20 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 20 d. 19:12
„Lietuvos geležinkeliai“ modernizuos 14 prioritetinių Lietuvos pervažų
Liepos 20 d. 16:36
Pornografijos mėgėjų „inkognito režimas“ neišgelbės: „Google“ ir „Facebook“ stebi ir ten
Liepos 20 d. 07:08
Neuromokslininkė Neniškytė: matau technologijas, bet neuro prasme Muskas proveržio nepadarė
Liepos 19 d. 20:06
„FaceApp“ skandalas
Liepos 19 d. 16:21
Elono Musko startuolis rengiasi su žmonėmis bandyti smegenų ir kompiuterio sąsają
Liepos 19 d. 12:25
Skalpelis plieno rankoje: operacijos padedant robotams prigijo ir Lietuvos chirurgijoje
Liepos 19 d. 08:14
Sveikatos technologijos kelia etinius klausimus
Liepos 18 d. 20:12
Specialistai: telefonas kol kas negali pakeisti specialaus navigatoriaus
Liepos 18 d. 18:31
Sukurta nauja lazerinė sistema diabeto tyrimams
Liepos 18 d. 16:08
Nepraraskite budrumo – TOP 5 Lietuvoje plintantys virusai
FS 19 Tractor mods
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, How to install
ATS mods
ATS trailer mods, ATS truck mods, ATS map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
Periodontologija
Endodontija mikroskopu, implantacija, protezavimas
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti
www.eb.lt - Entertainment bank

4 iš 10 mokslo daktarų renkasi darbą už akademijos ribų

Publikuota: 2019-04-15 19:31
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Nors doktorantūros studijos dažnai siejamos su akademine karjera, visgi net 43 proc. doktorantūros studijų absolventų dirba už akademijos ribų. 37 proc. mokslo daktarų po studijų baigimo dirbo tik mokslo ir studijų institucijose, o likęs penktadalis derino darbą akademijoje ir kitose darbovietėse.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Nors doktorantūros studijos dažnai siejamos su akademine karjera, visgi net 43 proc. doktorantūros studijų absolventų dirba už akademijos ribų. 37 proc. mokslo daktarų po studijų baigimo dirbo tik mokslo ir studijų institucijose, o likęs penktadalis derino darbą akademijoje ir kitose darbovietėse. Tokius duomenis atskleidžia pirmą kartą atliktas mokslo ir meno daktarų karjeros tyrimas, kurį iniciavo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA). Tyrimo metu nagrinėtas absolventų, doktorantūros studijas baigusių 2012–2017 m. laikotarpiu, užimtumas ir pajamos.

4 iš 10 mokslo daktarų renkasi darbą už akademijos ribų

„Analizės rezultatai leidžia šiek tiek kitu kampu pažvelgti į doktorantūros studijų procesą. Beveik pusė doktorantūros absolventų renkasi tęsti karjerą už akademijos ribų ir savo, kaip tyrėjo-specialisto, įgūdžius pritaiko kituose sektoriuose. Tuo metu doktorantūros studijų turinys vis dar daugiausia orientuojamas į darbą akademiniame sektoriuje“, – sako MOSTA vadovas Giedrius Viliūnas.

Atsižvelgiant į tai, kad po studijų baigimo didelė dalis doktorantūros studijų absolventų dirba ne akademinį darbą, siūloma doktorantūros studijų turinį papildyti. „Siekiant, kad jaunieji tyrėjai įgytų kompetencijas, reikalingas sėkmingai karjerai kituose sektoriuose, doktorantūros studijų turinį reikėtų papildyti žiniomis ir įgūdžiais, skirtais studentams pasirengti ne tik karjerai akademijoje, bet ir alternatyviems karjeros keliams, pavyzdžiui, verslo steigimui, darbui privačiame ar valstybiniame sektoriuje“, – nurodo G. Viliūnas.

Pasak MOSTA vadovo, toks pokytis atlieptų globalias doktorantūros studijų kaitos tendencijas. „Viena iš pagrindinių pokyčio krypčių – doktorantūros modelių diversifikavimas. Šalia tradicinio – tyrimų atlikimu paremto – modelio įsitvirtina praktika vystyti industrinės ir profesinės doktorantūros studijas, kurios daugiau orientuojasi į naujų sprendimų paiešką ir žinių diegimą verslo sektoriuje ar valstybės tarnyboje. Taip yra siekiama modernizuoti ekonomiką, judant prie didesnę pridėtinę vertę kuriančio verslo, taip pat perkelti daugiau žinių į viešąjį sektorių“, – tvirtina G. Viliūnas.

Atlyginimai dvigubai didesni už vidutinius Lietuvoje

Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad doktorantūros studijų absolventų atlyginimai dvigubai viršijo vidutinį atlyginimą šalies ūkyje. 2018 m. liepos mėn. mokslo (meno) daktarų atlyginimas siekė 1 842 Eur, tuo metu šalie ūkyje darbo užmokesčio vidurkis buvo 936 Eur (tekste nurodomas darbo užmokestis prieš mokesčius).

Visgi pastebimi reikšmingi darbo užmokesčio skirtumai, priklausomai nuo baigtos studijų krypties. Didžiausias pajamų vidurkis fiksuojamas tarp biomedicinos srities absolventų (2 233 Eur), mažiausias – tarp menų (1 030 Eur) ir humanitarinių mokslų (1 133 Eur) absolventų. Visgi svarbu atkreipti dėmesį, kad šioje analizėje nėra nagrinėjamos pajamos, gautos iš individualios veiklos. Tikėtina, kad dalį pajamų menų bei humanitarinių mokslų absolventai gauna vykdydami šią veiklą, tad realios jų pajamos yra didesnės.

Technologijų, fizinių, socialinių ir žemės ūkio mokslų absolventų pajamų vidurkiai atitinkamai buvo 1 893 Eur, 1 849 Eur, 1 803 Eur ir 1 430 Eur.

Sąlygos turėtų būti toliau gerinamos

MOSTA atliktame tyrime pastebima, kad lyginant su bakalauro ir magistro studijų absolventų skaičiumi, Lietuvoje doktorantūros studijų absolventų yra santykinai nedaug. Kasmet doktorantūros studijas Lietuvoje baigia šiek tiek mažiau nei 400 doktorantų. 2017 m. doktorantūros absolventai sudarė tik 2 proc. visų tų metų absolventų. Palyginimui, Europos Sąjungoje vidutiniškai 4 proc. visų absolventų kasmet – doktorantai. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 29-ąją vietą (iš 36-ių duomenis pateikusių šalių) Europoje.

„Norint gerinti šį rodiklį ir pagal doktorantūros studijų absolventų dalį artėti prie Europos Sąjungos vidurkio, reikia ir toliau dėti pastangas tiek gerinant doktorantų studijų sąlygas, tiek didinant darbo akademijoje patrauklumą. Reikia pastebėti, kad praėjusiais metais dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai augo vidutiniškai 18 proc., o augimas šalies ūkyje siekė 9 proc. Visgi, norint pasiekti ilgalaikį efektą, akademinio personalo atlyginimų didinimas turėtų būti nuolatinis prioritetas, o ne vienkartinė akcija“, – teigia G. Viliūnas.

MOSTA vadovo teigimu, tikėtina, kad prie doktorantūros studijų patrauklumo didinimo prisidės doktorantų stipendijų padidinimas 83 proc. „Lyginant mūsų doktorantų finansinį skatinimą su Latvijos ir Estijos trečios pakopos studijų studentais, galima pastebėti, kad pirmųjų dviejų metų doktorantai Lietuvoje gauna beveik 300 Eur didesnes stipendijas nei kolegos Estijoje ir daugiau nei 600 Eur didesnes stipendijas nei latviai. Vėlesnių kursų doktorantų stipendijos taip pat beveik 700 Eur viršija stipendijas Latvijoje, nuo estų pora šimtų eurų atsiliekame. Galima prognozuoti, kad šis žingsnis turės teigiamą įtaką stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičiui. Visgi turime stebėti, ar auga doktorantūros studijas baigiančių studentų dalis“, – nurodo G. Viliūnas.

MOSTA primena, kad pirmųjų dviejų metų doktorantų stipendija Lietuvoje nuo šių metų yra 772 Eur, trečių ir ketvirtų metų doktorantų – 836 Eur.

2012–2017 m. daugiausia doktorantūros studijų absolventų buvo paruošta socialinių (609), technologijos (519) ir biomedicinos (490) mokslų srityse. Fizinius mokslus baigė 353 doktorantai, humanitarinius – 220, žemės ūkio – 92, menų – 28.

Apie tyrimą

Mokslo daktarų karjeros tyrime analizuojama 2 311 trečios pakopos absolventų, mokslo (meno) daktaro laipsnį įgijusių Lietuvos mokslo ir studijų institucijose 2012–2017 m., duomenys. Tyrimo metu nagrinėtos doktorantūros absolventų pajamos ir užimtumas 2017 m. spalio, 2018 m. sausio, balandžio ir liepos mėn. Tyrime naudoti Švietimo informacinės sistemos (ŠVIS), Lietuvos statistikos departamento ir Eurostat duomenys.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

CRM sistema – „Hanna CRM“

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Svarstyklės – čia, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Farming Simulator 2019 Mods, LS19 Mods, FS19 Mods
fs19.net
Ets2 mods, ats mods, fs19 mods
allmods.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS 2019 Mods, FS 2017 Mods, FS 2015 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama