Elektronika.lt
 2018 m. gruodžio 19 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gruodžio 19 d. 15:22
Kriptovaliutos ir duomenų privatumas: kas laukia mūsų 2019 m.?
Gruodžio 19 d. 13:47
TOP 6 priežastys įsigyti „OnePlus 6T“ telefoną
Gruodžio 19 d. 12:35
Liepsnų pavojus: ekspertai įvardijo netikėčiausias gaisrų priežastis
Gruodžio 19 d. 09:36
„ASUS ROG Strix GL703G“ apžvalga
Gruodžio 19 d. 08:14
Jei juodosios skylės ryja viską, kodėl jos dar neprarijo viso kosmoso?
Gruodžio 18 d. 20:18
„Mano senelės laikais pasaulis kito greičiau“. Ar progresas sulėtėjo?
Gruodžio 18 d. 19:25
Lietuviški išmanieji marškinėliai pakeliui į rinką
Gruodžio 18 d. 18:16
Išplėskite akiratį su AOC daugiaekranių aplinkų idėjomis
Gruodžio 18 d. 17:07
„Baltik vairas“ rekordiškai augo ir tapo dviračių gamybos lyderiu Šiaurės Europoje
Gruodžio 18 d. 16:45
MMD praneša apie „Philips 241B8QJEB“ monitorių
FS 19 Tractor mods
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, How to install
ATS mods
ATS trailer mods, ATS truck mods, ATS map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
FS 17 maps, FS 17 truck
FS 17 Trailers, Farming Simulator 2017 Mods
Farming Simulator 2017
FS 2017 Trailers, FS 17 Maps, FS 17 Tractors
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Combine, FS19 Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
Periodontologija
Endodontija mikroskopu, implantacija, protezavimas
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti
www.eb.lt - Entertainment bank

Kokias kriptovaliutas turi lietuviai ir ką už jas perka?

Publikuota: 2018-10-10 15:36
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Pagal „Ico Watch List“ Lietuva yra daugiausiai ICO projektų pasaulyje turinčių šalių 15-uke. Tokie duomenys rodo ne tik didelį lietuvių domėjimąsi kriptovaliutomis, bet ir šios srities technologinį išprusimą.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Pagal „Ico Watch List“ Lietuva yra daugiausiai ICO projektų pasaulyje turinčių šalių 15-uke. Tokie duomenys rodo ne tik didelį lietuvių domėjimąsi kriptovaliutomis, bet ir šios srities technologinį išprusimą.

Kriptovaliutų kasimas Lietuvoje prasidėjo dar 2009 m., tačiau 2017 m. tai tapo praktiškai sporto šaka, kuri nulėmė vaizdo plokščių deficitą rinkoje. Spartus populiarių virtualių valiutų tokių, kaip „Bitcoin“ ir „Ethereum“ kurso augimas 2017 m. pavasarį-vasarą Lietuvoje sukėlė milžinišką susidomėjimą jų kasimu – „mainingu“, o pastarasis lėmė didelę įrangos skirtos operacijoms su virtualia valiuta, paklausą. Varle.lt minėtu laikotarpiu užfiksavo rekordinius vaizdo plokščių pardavimus ir susidūrė su šios įrangos deficitu pas tiekėjus ir gamintojus.

Kokias kriptovaliutas turi lietuviai ir ką už jas perka?

„Galima pasakyti, kad šiandien kriptovaliutų kasimas jau tapo pakankamai populiariu pinigų internete uždirbimo būdu. Investicijos į kriptovaliutas ir jų kasimą gali atnešti didelę grąžą, tačiau prieš tai būtina investuoti į tinkamą ir kriptovaliutų kasimui pritaikytą įrangą. Pradžioje kasti kriptovaliutas galima buvo naudojantis ir paprastais kompiuteriais, kokie buvo namuose. Tačiau, kuo labiau augo susidomėjimas kriptovaliutomis, tuo sudėtingesnis tapdavo jų kasimo procesas ir tapo nebeįmanoma apsieiti be vaizdo plokščių, o bėgant laikui ir jų buvo negana, todėl pradėti taikyti ASIC sprendimai“, – teigia Varle.lt verslo skyriaus kriptovaliutų specialistas Žygimantas Blužas. Jis pastebi, kad įsigijant kriptovaliutų kasimui skirtą įrangą lietuviai dažniausai naudoja universalius sprendimus, kurie leidžia kasti ne tik „Bitcoin“, bet ir „Ethereum“ ar „Monero“ valiutas. Varle.lt yra didžiausią kriptovaliutų apyvartą Lietuvos rinkoje gaunantis „CoinGate“ klientas, kuris iš vietinių pirkėjų gauna didžiausią atsiskaitymų kiekį kriptovaliutomis, todėl turi pakankamą žinių bazę ir duomenų, kurių pagrindu galima kalbėti apie kriptovaliutų naudojimo situaciją Lietuvoje. Kriptovaliutų tema yra labai plačiai eskaluojama, tačiau dar yra labai mažai duomenų šia tema kalbant ne apie globalią, o vietinę rinką.

Ž. Blužas pastebi, kad kas 20-as lietuvis susidomi kriptovaliutų kasimu. Jo teigimu, lietuvių susidomėjimas kriptovaliutų kasimu prieštarauja bitkoino tendencijai: krentantis bitkoino kursas nelemia mažesnio susidomėjimo kriptovaliutų kasimu, bet atvirkščiai, atskiria tą grupę žmonių, kurie iš tikrųjų domisi kriptovaliutų esama situacija pasaulyje ir įgaudami naujų žinių supranta jų ekonominę vertę ir reikšmę. Ž. Blužas teigia, kad į verslo skyrių dėl kriptovaliutų kasimo sprendimų ir patarimų kas mėnesį kreipiasi nuo penkių iki dešimties žmonių, kurie naujai susidomi kriptovaliutų įranga ir jos galimybėmis. Specialistas pastebi, kad kriptovaliutų kasimo tema Lietuvoje labiausiai domisi 20-35 metų žmonės, kurių didžioji dalis (70 %) yra vyrai. Daugiausiai – didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Nieko keisto, nes jauni žmonės yra kur kas labiau atviri naujovėms ir jiems lengviau suprasti, „blockchain“ technologijos veikimą. Taip pat jie mažiau yra prisirišę prie grynųjų pinigų. „Įdomiausia, kad kriptovaliutų sprendimai pastaruoju metu įtraukia daug daugiau verslo atstovų, kurie po mūsų kriptovaliutų kasimo sprendimo pristatymo ir konsultacijų yra linkę išbandyti šią technologiją“, – įžvalgomis dalinasi kriptovaliutų specialistas. Taigi, galima teigti, kad lietuviai taip pat atranda šią visame pasaulyje jau pripažintą aukso gyslą.

Įdomu tai, kad aukso išgavimui reikia žymiai daugiau elektros energijos nei bitkoinų kasimui. Tiek bitkoinai, tiek fizinis auksas yra traktuojami kaip vertės laikymo būdai, todėl yra prasminga lyginti jų išgavimo efektyvumą. Pats faktas, kad aukso išgavimas reikalauja daugiau energijos nei bitkoinai neturėtų labai stebinti. Auksas egzistuoja jau tūkstančius metų ir turi būti išgaunamas fiziniu būdu iš žemės, o bitkoinas yra palyginus naujas fenomenas ir jo kasimas vyksta kompiuterio dėka. „LongHash“ tyrimo duomenimis (Vladimir Jelisevic. Bitcoin Uses a Lot of Energy, But Gold Mining Uses More [žiūreta 2018-09-27]), metinės aukso išgavimo sąnaudos yra apie 20 kartų didesnės nei bitkoino kasimo sąnaudos. Metinės bitkoinų išgavimo sąnaudos: 4,3 mlrd. USD dolerių.

Atsiskaitymo kriptovaliutomis būdą savo klientams Varle.lt pasiūlė dar praeitais metais. Statistika rodo, kad tarp lietuvių populiariausias išlieka bitkoinas. Iš visų gautų mokėjimų, net 81 % atsiskaitymų buvo bitkoino valiuta. Antroje pagal populiarumą vietoje yra „Ethereum“ valiuta (13 % visų mokėjimų). „Litecoin“ ir „Zcash“ kriptovaliutomis atsiskaitančių klientų dalys siekia po 3 %.

Pasak Ž. Blužo, bitkoino populiarumas dar ilgai išlaikys savo pozicijas, tačiau matoma, kad per paskutinius metus sparčiai didėja ir alternatyvių kriptovaliutų, ypač „Ethereum“ ir „Litecoin“ paklausa. Specialisto nuomone, šios valiutos ir toliau augs, tačiau bitkoinas, kaip seniausia ir populiariausia kriptovaliuta, niekur nesitrauks. Tokiai tendencijai ypač įtakos turės bitkoino valiutos vystymas, pavyzdžiui, „Lightning Network“ technologija. Šios technologijos dėka ketinama išspręsti nemažai problemų, su kuriomis iki šiol buvo susidūrę bitkoinai: sąlyginai ilgas laikas, reikalingas mokėjimų pavedimams patvirtinti tinkle (vidutiniškai 5–15 min. vienam patvirtinimui), svyruojantys sandorių mokesčiai. Naudojantis „Lightning Network“ sprendimu, gaunamais mokėjimų sandoriais galima pasitikėti iškart, nelaukiant patvirtinimų tinkle, o tokių sandorių kaštai sudaro apie šimtąją dalį cento.

Pažiūrėjus į tai, kokias prekes lietuviai perka atsiskaitydami kriptovaliutomis – raibsta akys. Nuo liepos mėn. pabaigos iki rugsėjo pabaigos Varle.lt klientai pirko 75 skirtingų kategorijų prekes ir kriptovaliutomis atsiskaitė tiek už nagų laką, tiek už vaizdo plokštes ir elektrinius paspirtukus. Žvelgiant į 5 populiariausias prekių kategorijas pagal kiekį, už kurias internetinėje parduotuvėje minėtu laikotarpiu atsiskaitė klientai kriptovaliutomis, galima pastebėti įdomią tendenciją: brangių (nuo 200 €) ir pigių (iki 13 €) pirkimai pasiskirstė beveik po lygiai (skanėstai šunims ir valymo cheminės priemonės 52 %, kietieji diskai, mobilieji telefonai ir monitoriai 48 %). Pasak Ž. Blužo, pigių šunims skirtų prekių populiarumą tarp kriptovaliutų klientų galima argumentuoti tuo, kad žmonės tiesiog daugiau kartų perka pigias prekes, o kriptovaliutų atveju galbūt maža suma leidžia surizikuoti ir patikrinti, ar sėkmingai pavyksta atsiskaitymas kriptovaliutomis. Brangiausia kriptovaliutomis apmokėta prekė nagrinėtu laikotarpiu buvo „Lenovo Legion Y520“ nešiojamas kompiuteris, kuris kainavo 999 eur.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

„EParašas“ – elektroninio parašo mokymo sistema

CRM sistema – „Hanna CRM“

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2018 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
„Google“ reklama,
logotipų kūrimas

www.cet.lt
Wireless, point to point, backhaul, PTP
www.ligowave.com
Svarstyklės, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Farming Simulator 2019 Mods, LS19 Mods, Maps
fs19.net
Ets2 mods, ats mods, fs19 mods
allmods.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Mods
www.fs2017mod.com
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS 2019 Mods, FS 2017 Mods, FS 2015 Mods
www.farming2015mods.com
Projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama