Kokias kriptovaliutas turi lietuviai ir ką už jas perka?

Pagal „Ico Watch List“ Lietuva yra daugiausiai ICO projektų pasaulyje turinčių šalių 15-uke. Tokie duomenys rodo ne tik didelį lietuvių domėjimąsi kriptovaliutomis, bet ir šios srities technologinį išprusimą.

Kriptovaliutų kasimas Lietuvoje prasidėjo dar 2009 m., tačiau 2017 m. tai tapo praktiškai sporto šaka, kuri nulėmė vaizdo plokščių deficitą rinkoje. Spartus populiarių virtualių valiutų tokių, kaip „Bitcoin“ ir „Ethereum“ kurso augimas 2017 m. pavasarį-vasarą Lietuvoje sukėlė milžinišką susidomėjimą jų kasimu – „mainingu“, o pastarasis lėmė didelę įrangos skirtos operacijoms su virtualia valiuta, paklausą. Varle.lt minėtu laikotarpiu užfiksavo rekordinius vaizdo plokščių pardavimus ir susidūrė su šios įrangos deficitu pas tiekėjus ir gamintojus.

„Galima pasakyti, kad šiandien kriptovaliutų kasimas jau tapo pakankamai populiariu pinigų internete uždirbimo būdu. Investicijos į kriptovaliutas ir jų kasimą gali atnešti didelę grąžą, tačiau prieš tai būtina investuoti į tinkamą ir kriptovaliutų kasimui pritaikytą įrangą. Pradžioje kasti kriptovaliutas galima buvo naudojantis ir paprastais kompiuteriais, kokie buvo namuose. Tačiau, kuo labiau augo susidomėjimas kriptovaliutomis, tuo sudėtingesnis tapdavo jų kasimo procesas ir tapo nebeįmanoma apsieiti be vaizdo plokščių, o bėgant laikui ir jų buvo negana, todėl pradėti taikyti ASIC sprendimai“, – teigia Varle.lt verslo skyriaus kriptovaliutų specialistas Žygimantas Blužas. Jis pastebi, kad įsigijant kriptovaliutų kasimui skirtą įrangą lietuviai dažniausai naudoja universalius sprendimus, kurie leidžia kasti ne tik „Bitcoin“, bet ir „Ethereum“ ar „Monero“ valiutas. Varle.lt yra didžiausią kriptovaliutų apyvartą Lietuvos rinkoje gaunantis „CoinGate“ klientas, kuris iš vietinių pirkėjų gauna didžiausią atsiskaitymų kiekį kriptovaliutomis, todėl turi pakankamą žinių bazę ir duomenų, kurių pagrindu galima kalbėti apie kriptovaliutų naudojimo situaciją Lietuvoje. Kriptovaliutų tema yra labai plačiai eskaluojama, tačiau dar yra labai mažai duomenų šia tema kalbant ne apie globalią, o vietinę rinką.

Ž. Blužas pastebi, kad kas 20-as lietuvis susidomi kriptovaliutų kasimu. Jo teigimu, lietuvių susidomėjimas kriptovaliutų kasimu prieštarauja bitkoino tendencijai: krentantis bitkoino kursas nelemia mažesnio susidomėjimo kriptovaliutų kasimu, bet atvirkščiai, atskiria tą grupę žmonių, kurie iš tikrųjų domisi kriptovaliutų esama situacija pasaulyje ir įgaudami naujų žinių supranta jų ekonominę vertę ir reikšmę. Ž. Blužas teigia, kad į verslo skyrių dėl kriptovaliutų kasimo sprendimų ir patarimų kas mėnesį kreipiasi nuo penkių iki dešimties žmonių, kurie naujai susidomi kriptovaliutų įranga ir jos galimybėmis. Specialistas pastebi, kad kriptovaliutų kasimo tema Lietuvoje labiausiai domisi 20-35 metų žmonės, kurių didžioji dalis (70 %) yra vyrai. Daugiausiai – didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Nieko keisto, nes jauni žmonės yra kur kas labiau atviri naujovėms ir jiems lengviau suprasti, „blockchain“ technologijos veikimą. Taip pat jie mažiau yra prisirišę prie grynųjų pinigų. „Įdomiausia, kad kriptovaliutų sprendimai pastaruoju metu įtraukia daug daugiau verslo atstovų, kurie po mūsų kriptovaliutų kasimo sprendimo pristatymo ir konsultacijų yra linkę išbandyti šią technologiją“, – įžvalgomis dalinasi kriptovaliutų specialistas. Taigi, galima teigti, kad lietuviai taip pat atranda šią visame pasaulyje jau pripažintą aukso gyslą.

Įdomu tai, kad aukso išgavimui reikia žymiai daugiau elektros energijos nei bitkoinų kasimui. Tiek bitkoinai, tiek fizinis auksas yra traktuojami kaip vertės laikymo būdai, todėl yra prasminga lyginti jų išgavimo efektyvumą. Pats faktas, kad aukso išgavimas reikalauja daugiau energijos nei bitkoinai neturėtų labai stebinti. Auksas egzistuoja jau tūkstančius metų ir turi būti išgaunamas fiziniu būdu iš žemės, o bitkoinas yra palyginus naujas fenomenas ir jo kasimas vyksta kompiuterio dėka. „LongHash“ tyrimo duomenimis (Vladimir Jelisevic. Bitcoin Uses a Lot of Energy, But Gold Mining Uses More [žiūreta 2018-09-27]), metinės aukso išgavimo sąnaudos yra apie 20 kartų didesnės nei bitkoino kasimo sąnaudos. Metinės bitkoinų išgavimo sąnaudos: 4,3 mlrd. USD dolerių.

Atsiskaitymo kriptovaliutomis būdą savo klientams Varle.lt pasiūlė dar praeitais metais. Statistika rodo, kad tarp lietuvių populiariausias išlieka bitkoinas. Iš visų gautų mokėjimų, net 81 % atsiskaitymų buvo bitkoino valiuta. Antroje pagal populiarumą vietoje yra „Ethereum“ valiuta (13 % visų mokėjimų). „Litecoin“ ir „Zcash“ kriptovaliutomis atsiskaitančių klientų dalys siekia po 3 %.

Pasak Ž. Blužo, bitkoino populiarumas dar ilgai išlaikys savo pozicijas, tačiau matoma, kad per paskutinius metus sparčiai didėja ir alternatyvių kriptovaliutų, ypač „Ethereum“ ir „Litecoin“ paklausa. Specialisto nuomone, šios valiutos ir toliau augs, tačiau bitkoinas, kaip seniausia ir populiariausia kriptovaliuta, niekur nesitrauks. Tokiai tendencijai ypač įtakos turės bitkoino valiutos vystymas, pavyzdžiui, „Lightning Network“ technologija. Šios technologijos dėka ketinama išspręsti nemažai problemų, su kuriomis iki šiol buvo susidūrę bitkoinai: sąlyginai ilgas laikas, reikalingas mokėjimų pavedimams patvirtinti tinkle (vidutiniškai 5–15 min. vienam patvirtinimui), svyruojantys sandorių mokesčiai. Naudojantis „Lightning Network“ sprendimu, gaunamais mokėjimų sandoriais galima pasitikėti iškart, nelaukiant patvirtinimų tinkle, o tokių sandorių kaštai sudaro apie šimtąją dalį cento.

Pažiūrėjus į tai, kokias prekes lietuviai perka atsiskaitydami kriptovaliutomis – raibsta akys. Nuo liepos mėn. pabaigos iki rugsėjo pabaigos Varle.lt klientai pirko 75 skirtingų kategorijų prekes ir kriptovaliutomis atsiskaitė tiek už nagų laką, tiek už vaizdo plokštes ir elektrinius paspirtukus. Žvelgiant į 5 populiariausias prekių kategorijas pagal kiekį, už kurias internetinėje parduotuvėje minėtu laikotarpiu atsiskaitė klientai kriptovaliutomis, galima pastebėti įdomią tendenciją: brangių (nuo 200 €) ir pigių (iki 13 €) pirkimai pasiskirstė beveik po lygiai (skanėstai šunims ir valymo cheminės priemonės 52 %, kietieji diskai, mobilieji telefonai ir monitoriai 48 %). Pasak Ž. Blužo, pigių šunims skirtų prekių populiarumą tarp kriptovaliutų klientų galima argumentuoti tuo, kad žmonės tiesiog daugiau kartų perka pigias prekes, o kriptovaliutų atveju galbūt maža suma leidžia surizikuoti ir patikrinti, ar sėkmingai pavyksta atsiskaitymas kriptovaliutomis. Brangiausia kriptovaliutomis apmokėta prekė nagrinėtu laikotarpiu buvo „Lenovo Legion Y520“ nešiojamas kompiuteris, kuris kainavo 999 eur.