Elektronika.lt
 2020 m. rugpjūčio 11 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Rugpjūčio 11 d. 08:27
„Huawei“ atsisako „Android“, „Mate 40“ bus paskutinis telefonas su „Kirin“ procesoriumi
Rugpjūčio 10 d. 21:03
PST dalį gamybai sunaudojamos elektros gamins nuosavose saulės jėgainėse
Rugpjūčio 10 d. 20:19
Ekspertas pataria: kaip paruošti įmonės IT ūkį antrajai COVID-19 bangai
Rugpjūčio 10 d. 18:11
Pramonė 4.0 ir naujoji ekonomika: ką daryti su zetabaitais duomenų?
Rugpjūčio 10 d. 16:06
„Lexus“ pristato atnaujintą LC 500 kupė ir naują „LC 500 Convertible“
Rugpjūčio 10 d. 13:29
Programišių išpuoliai: kokias didžiausias atakas pasaulis patyrė šiemet?
Rugpjūčio 10 d. 10:42
„Samsung“ pristatė naują dėvimųjų prietaisų liniją gyvenantiems aktyviai
Rugpjūčio 10 d. 08:10
Mokslininkai siūlo naujovišką termobranduolinės sintezės reakcijų kontroliavimo būdą
Rugpjūčio 9 d. 10:07
Siutina automobilių registracijos mokestis: po „Regitros“ skaičiuoklių mokėti reikia net už netaršius (3)
Rugpjūčio 8 d. 19:13
Išmanūs senjorai: 3 būdai išmokti naudotis mobiliosiomis technologijomis (1)
FS19 Mods
FS19 Map mods, FS19 Courseplay, FS19 GPS mod
SnowRunner Mods
SnowRunner maps, SnowRunner trucks, How to install mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
How to Install Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Maps, Minecraft Dungeons Skins
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Šlagbaumas
Fontanai, lauko židinys, supynės
LS19 Mods
Fs19 modhub, fs19 maps, FS19 Seasons
Snowrunner Mods
Snowrunner Maps, Snowrunner Trucks, Install Snowrunner Mods
Reklama
 Straipsniai » Elektronika, technika Dalintis | Spausdinti

Lietuvos mokslininkai sulaukė tarptautinio dėmesio

Publikuota: 2020-07-10 13:08
Tematika: Elektronika, technika
Skirta: Profesionalams
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Prestižiniame mokslo žurnale „Biosensors and Bioelectronics“ buvo publikuotas VU GMC ir VGTU mokslininkų tyrimas apie naujo tipo biojutiklius. Šis darbas suteikia vilčių sukurti komercinę technologiją, padėsiančią diabetu sergantiems žmonėms gliukozės kiekį kraujyje kontroliuoti daug patogiau ir paprasčiau.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Prestižiniame mokslo žurnale „Biosensors and Bioelectronics“ buvo publikuotas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų tyrimas apie naujo tipo biojutiklius. Šis darbas suteikia vilčių sukurti komercinę technologiją, padėsiančią diabetu sergantiems žmonėms gliukozės kiekį kraujyje kontroliuoti daug patogiau ir paprasčiau.

Lietuvos mokslininkai sulaukė tarptautinio dėmesio
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Matė visuomenės poreikius

Kaip rašoma pranešime spaudai, tarptautinio pripažinimo sulaukusio tyrimo vadovas, VU GMC Biochemijos instituto Bioanalizės skyriaus mokslo darbuotojas dr. Dalius Ratautas pasakoja, kad naujo tipo biojutiklių kūrimo idėja jam kilo prieš porą metų. „Kirbėjo mintis, kad ir mes, lietuvių mokslininkai, galime pabandyti sukurti naujo tipo biojutiklių sistemą, kurios esminiai privalumai būtų mažesnis dydis ir didesnis stabilumas“, – prisimena mokslų daktaras.

Naujos sistemos poreikis, pasak dr. D. Ratauto – išties didelis, nes pasaulyje naudojami implantavimui skirti biojutikliai (pvz., „Dexcom Continuous Glucose Monitoring System“) yra paremti sena, XX a. septintame dešimtmetyje išrasta technologija.

„Suprasdamas, koks didelis tokių technologijų poreikis, subūriau nedidelę, tačiau plačiomis kompetencijomis pasižyminčią specialistų komandą, kuri man padėjo atlikti šį tyrimą. Kartu su VGTU studentu Luku Ramašausku ir VU GMC profesoriumi Rolandu Meškiu išplėtojome tyrimo idėją ir sudarėme eksperimentų planą. Prof. R. Meškys konsultavo fermentų parinkimo ir jų sintezės, optimizavimo ir pritaikymo biojutikliui kurti klausimais, o L. Ramašauskas atliko daugumą matavimų ir su entuziazmu vykdė tyrimus“, – pasakoja dr. D. Ratautas.

Pasidomėjus, ar tyrimas visą laiką vyko pagal planą, L. Ramašauskas ir dr. D. Ratautas prisimena, kad buvo momentų, kai tyrimo sėkmė pakibdavo ant plauko. „Iššūkiai, kuriuos teko spręsti, buvo technologiniai – kartais sistema realybėje veikė kitaip, nei mes tikėjomės teoriškai. Tokiais atvejais ieškodavome sprendimų – ką daryti kitaip, kad viskas veiktų taip, kaip mes norime“, – pasakoja tyrėjai. Pasaulinis koronaviruso protrūkis tapo dar viena netikėta kliūtimi šio tyrimo kelyje, tačiau lietuvių mokslininkams pavyko sėkmingai ir laiku atlikti papildomus eksperimentus ir įveikti kilusius iššūkius.

Biojutikliai – nesudėtinga ir efektyvu

Teorinė tyrimo dalis atskleidžia biojutiklių praktinį pritaikymą. Lietuvių mokslininkų komandos nariai teigia, kad biojutiklių sistemos veikimo principas nėra sudėtingas, o cukriniu diabetu sergantys žmonės biojutiklius gali rinktis kaip patogesnę alternatyvą kitiems gliukozės kiekio kraujyje nustatymo metodams.

„Biojutiklis įleidžiamas pacientui po oda į pilvo riebalinį sluoksnį ir nuolat matuoja cukraus kiekį kraujyje. Jei cukraus kiekis padidėja arba sumažėja, žmogus apie tai yra įspėjamas“, – naudojimo principą paaiškina dr. D. Ratautas.

Paklausus, kodėl biojutikliams parenkamas riebalinis audinys, tyrimo vadovas pateikia labai paprastą pavyzdį. „Turbūt daugelis yra pastebėję, kad įsidūrus rakštį į pirštą po kurio laiko jis pradeda pūliuoti – tai natūrali organizmo reakcija į svetimkūnį. Todėl biojutikliai gliukozės kiekiui matuoti turi būti implantuojami būtent ten, kur yra mažesnė imuniteto atsako rizika – riebaliniame sluoksnyje“, – sako jis.

Dr. D. Ratauto teigimu, dėl mažos atmetimo tikimybės biojutiklių naudojimas yra efektyvus. „Tyrimų rezultatai rodo, kad gliukozės biojutikliai – tai veiksmingas būdas kontroliuoti diabetą, nes nuolatinė gliukozės stebėsena leidžia operatyviai reaguoti į situaciją“, – sako mokslininkas.

Vizija, galinti virsti nauja galimybe

Sukurti metodą, leidžiantį biojutiklius padaryti patogesnius vartotojams, sumažinti jų dydį, tapo vienu pagrindinių dr. D. Ratauto vadovaujamo tyrimo tikslų.

„Dauguma šiuo metu naudojamų diabeto biojutiklių vis dar yra gana dideli. Adatos auselės dydžio implantas būtų daug patogesnis diabetu sergančiam žmogui nei piršto dydžio prietaisas, koks yra naudojamas šiuo metu“, – sako VU GMC mokslininkas.

Dr. D. Ratautas viliasi, kad jo aprašyta technologija ateityje padės įgyvendinti mažo ir stabilaus prietaiso viziją. „Tyrimas kol kas yra eksperimentinis ir laukia dar ilgas kelias, kol jo rezultatai bus pritaikyti praktikoje. Tačiau aš tikiu, kad tyrimo pagrindu gali būti sukurtos technologijos, palengvinsiančios kasdienybę žmonių, kuriems dėl įvairių ligų reikalinga nuolatinė tam tikrų junginių, pavyzdžiui, gliukozės, stebėsena kraujyje“, – sako dr. D. Ratautas.

Mokslų daktaras pabrėžia, kad šis tyrimas – ne tik asmeninis nuopelnas. „Džiaugiuosi, kad mes kartu su kolegomis parodėme, jog Lietuvoje galima daryti aukščiausio lygio mokslą biojutiklių srityje. Dažnai užsienio mokslo tyrimai implikuoja, kad svetur mokslo lygis yra geresnis, tačiau iš tikrųjų dabar galimybės Lietuvoje kurti aukšto lygio mokslo tyrimus niekuo nenusileidžia Vakarų valstybių mokslo įstaigų galimybėms. Kartu šis tyrimas – puikus dviejų mokslo institucijų, VU GMC ir VGTU, bendradarbiavimo pavyzdys“, – sako jis.

VU GMC infrastruktūra – galimybė mokslui ir verslui

Prestižiniame mokslo žurnale publikuotas Lietuvių mokslininkų tyrimas nemaža dalimi įgyvendintas dėl unikalių instrumentų, esančių VU GMC. „Mano ir kolegų idėjos nebūtų buvę įmanoma realizuoti be GMC turimų prietaisų, pavyzdžiui – atominės jėgos mikroskopo“, – sako dr. D. Ratautas. Šis mokslininko naudotas prietaisas leido atlikti kontroliuojamą paviršinę biomolekulių, ląstelių analizę nanolygmeniu, manipuliuoti atskiromis biomolekulėmis bei ląstelėmis ir tirti jų savybes.

„Džiaugiuosi, kad tarptautinio pripažinimo sulaukęs darbas, kuriam vadovavo GMC mokslininkas, sėkmingai įgyvendintas bendradarbiaujant su VGTU tyrėju“, – pasidžiaugė VU GMC direktorius prof. G. Valinčius.

Pasak jo, ši publikacija puikiai iliustruoja, kad bendrai naudojami VU GMC mokslinės infrastruktūros ištekliai, modernūs prietaisai užtikrina mokslo atvirumą, skatina idėjų mainus, leidžia įgyvendinti kūrybinius sumanymus ir pasiekti įspūdingų rezultatų.

„Paskatintas šio tyrimo sėkmės noriu pakviesti ir kitus mūsų šalies mokslininkus aktyviai naudotis GMC Atviros prieigos centro instrumentais. Ši įranga vienodomis sąlygomis prieinama visiems Lietuvos tyrėjams, nesvarbu, kuriame universitete ar tyrimų centre jie dirba. Ja gali naudotis ir privačios įmonės. Verslo atstovams šiuo metu išties reikia inovatyvių, moderniomis technologijomis grįstų sprendimų, kuriuos jie gali rasti mūsų centre“, – sako VU GMC direktorius.

Parengė Gediminas Dubonikas, VU GMC


Delfi.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

ENEBA's game store

„Altegra“ – elektronikos projektavimas ir gamyba

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2020 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
MoksloFestivalis.lt
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama