Elektronika.lt
 2020 m. liepos 11 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 10 d. 20:11
Modernizuota nacionalinė Šengeno informacinė sistema
Liepos 10 d. 18:12
Paaiškėjo gyvybės mokslų inovatorių konkurso nugalėtojai
Liepos 10 d. 13:08
Lietuvos mokslininkai sulaukė tarptautinio dėmesio
Liepos 10 d. 10:10
Pirmoji pasaulyje baltymus generuojanti dirbtinio intelekto sistema testuojama Lietuvoje
Liepos 10 d. 08:13
Nepriklausomi ekspertai pateikė 80 „Boeing Starliner“ tobulinimo patarimų
Liepos 9 d. 20:42
Šiuolaikinis būdas mokytis groti: KTU kuriama IT programėlė, kuri „išverčia“ natas
Liepos 9 d. 19:39
Renkamės tinkamiausią elektrinį paspirtuką: populiariausių modelių palyginimas
Liepos 9 d. 18:39
E. sveikatos sistema vis dar šlubuoja ir neaišku, ar kada veiks be priekaištų
Liepos 9 d. 17:12
Kaip ištrinti „Facebook“, „TikTok“ ir kitas paskyras
Liepos 9 d. 15:35
„Hyundai“ ypatingi sunkvežimiai jau pakeliui į Šveicariją
FS19 Mods
FS19 Map mods, FS19 Courseplay, FS19 GPS mod
SnowRunner Mods
SnowRunner maps, SnowRunner trucks, How to install mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
How to Install Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Maps, Minecraft Dungeons Skins
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Šlagbaumas
Fontanai, lauko židinys, supynės
LS19 Mods
Fs19 modhub, fs19 maps, FS19 Seasons
Snowrunner Mods
Snowrunner Maps, Snowrunner Trucks, Install Snowrunner Mods
Reklama
 Straipsniai » Elektronika, technika Dalintis | Spausdinti

Mokslininkas apie lazerius: jeigu juos išjungtume, grįžtume į 19 amžių

Publikuota: 2020-05-27 12:51
Tematika: Elektronika, technika
Skirta: Mėgėjams
Autorius: Patricija Kilminavičienė
Inf. šaltinis: LRT

Vargu, ar susimąstome, kiek daug dalykų šiandien neturėtume, jeigu 1960-aisiais JAV fizikas Theodoras Maimanas nebūtų sukūręs pirmojo pasaulyje lazerio. Apie tai, kaip lazerių technologijos pakeitė kasdienį gyvenimą ir kaip lietuviai tapo vienais geriausių šioje srityje, papasakojo FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas Gediminas Raičiukaitis.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Vargu, ar susimąstome, kiek daug dalykų šiandien neturėtume, jeigu 1960-aisiais JAV fizikas Theodoras Maimanas nebūtų sukūręs pirmojo pasaulyje lazerio. Apie tai, kaip lazerių technologijos pakeitė kasdienį gyvenimą ir kaip lietuviai tapo vienais geriausių šioje srityje, LRT.lt papasakojo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus vadovas Gediminas Raičiukaitis.

Mokslininkas apie lazerius: jeigu juos išjungtume, grįžtume į 19 amžių
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

Daugybė panaudojimo galimybių

Kaip paprastai paaiškino G. Raičiukaitis, lazerio šviesa yra labai kryptinga, iš pažiūros atrodo tik kaip šviečiantis siūlas, tačiau turi daug galios.

„Jeigu mes visą šviesą, visą energiją sufokusuosime į bangos ilgį, į kelis mikronus, gausime labai didelį energijos tankį, kuris gali bet ką padaryt. Lazeriai yra visokiausi, Lietuva pasižymi ultratrumpų impulsų lazeriais – tai reiškia, kad šviesos impulsai yra pikosekundžių ar femtosekundžių trukmės. Sunku net įsivaizduoti, tai 12-15 nulių po kablelio. Tą mažytę energiją ne tik galime sufokusuoti erdvėje, bet ir laike. Vatas, kurį mes turime, pavirsta milžiniška energija, su kuria galima bet ką padaryt“, – aiškino G. Raičiukaitis.

FTMC laboratorijose daugiausia dirbama su medžiagų mikroapdirbimu, tačiau lazeriai turi itin daug panaudojimo galimybių. Buitiškai kalbant, lazeriu galima perpjauti kone bet kokias medžiagas, gręžti skyles, suvirinti metalą ir pan. Medžiagų apdirbimas lazeriu atliekamas beveik nuo tada, kai lazeriai tik pradėti naudoti ir gaminti – vadinasi, jau 60 metų. Tačiau jeigu žvelgtume globaliau, suprastume, kad šiandien daugybės dalykų savo gyvenime neturėtume, jeigu nebūtų sukurti lazeriai.

Šiandien lazeriai yra naudojami bene visur. Pasak G. Raičiukaičio, gerą internetą, kokybišką televiziją ir puikų ryšį turime tik todėl, kad yra lazeriai, siunčiantys signalą. Dabar jau yra sunku sugalvoti sritį, kurioje lazeriai nebūtų naudojami. Pradedant karine pramone, medicinos ir laboratorine įranga, šviesolaidiniu ryšiu, baigiant įrankiais, kurių jau beveik nebenaudojame, bet kurie taip pat sukurti pasitelkiant lazerius, pavyzdžiui, CD diskai.

„Lazerių technologijos dabar yra labai plačiai taikomos. Dabar be jų jau tikrai neįsivaizduojama automobilių pramonė, Lietuvoje gaminami ultratrumpų impulsų lazeriai pakankamai daug naudojami elektronikoje, aišku, ne Lietuvoje, nes mes tos pramonės nelabai ir turime. Bet paimkime skystųjų kristalų ekranų, OLED, telefonų ekranų gamybą – daugybės procesų dabar būtų praktiškai neįmanoma padaryti, jeigu nebūtų lazerių. Jeigu mes tai išjungtume, tai būtų ne karantinas – grįžtume turbūt į 19 amžių“, – LRT.lt kalbėjo G. Raičiukaitis.

Labiausiai žavi medžiagų apdirbimo galimybės

Pašnekovas pripažino, kad jį patį labiausiai žavi tai, kaip lazerius galima pritaikyti medžiagų apdirbimo procesuose. Anot jo, šioje srityje yra daugiausia galimybių, nes galima dirbti su tuo, kas dar nėra žinoma, ir atrasti dalykus, kurių anksčiau niekas nėra matęs.

„Paimi nežinomą arba naują medžiagą, bandai lazerio spinduliu manipuliuoti ir gauni atsaką. Kažką sukuri ir galvoji, ar tai gali būti kam nors naudinga. Tai gali būti kažkokia nanostruktūra, paviršius, kurio niekas anksčiau nematė. Mes esame technologijos, kurią kažkas gali pritaikyti, kūrėjai“, – tvirtino G. Raičiukaitis.

Mokslininkas įvardijo, kad jam įdomu yra tai, kaip panaudoti laboratorijose turimus lazerius tam, kad būtų sukurti komponentai, leidžiantys dar greičiau valdyti optinėmis skaidulomis sklindančius signalus.

„Pats lazeris kuria kitoms optinėms ir lazerinėms technologijoms produktus, kurie galėtų būti naudojami kaip kasdienio naudojimo prekės arba daiktai, be kurių neįsivaizduojame dabartinio gyvenimo“, – tvirtino pašnekovas.

Kaip Lietuva išgarsėjo lazerių srityje

Kaip pasakojo G. Raičiukaitis, kadaise pora studentų profesoriaus Povilo Bražiūno buvo pasiųsti į Maskvą mokytis pas Nikolajų Basovą ir Aleksanderį Prokorovą – du iš trijų mokslininkų, gavusius Nobelio premiją už lazerio atradimą.

„Taip prasidėjo fundamentalus supratimas, kaip veikia lazeriai. Kita dalis mokslininkų, kuri liko mokytis pas profesorių Bražiūną, tačiau tyrė puslaidininkius, patys pasidarė lazerius. Aišku, detalės atėjo iš Maskvos. Tai buvo 1964-ieji, ketveri metai po to, kai lazeris buvo atrastas, o Lietuvoje jis jau buvo sukurtas“, – pasakojo mokslininkas.

Anot jo, tos dvi grupės studentų sėkmingai susidėliojo darbus, vieni kitiems padėjo tarpusavyje konkuruodami. Vienos technologijos Lietuvoje lengviau prigijo, kitos sunkiau. G. Raičiukaičio manymu, tai daug priklausė ir nuo pačių mokslininkų entuziazmo. Anot jo, daug prisidėjo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, dėl to netrūko pinigų tyrimams. O ir pati mokslininkų bendruomenė labai glaudžiai bendradarbiavo tarpusavyje.

Vis dėlto, jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra labai mažai įmonių, kurioms reikėtų lietuviškų lazerių. Didžiausia dalis lietuvių mokslininkų sukurtų lazerių keliauja į užsienį, o Lietuvoje parduodami lazeriai yra skirti tik savo infrastruktūrai atnaujinti.

„Lietuvos lazerių verslas prasidėjo nuo to, kad lietuvių sukurti prietaisai buvo pradėti pardavinėti Japonijai. Tik po to atsirado Europa, JAV, Kinija ir t. t.“, – teigė G. Raičiukaitis.

Pasak mokslininko, didžiausias lietuvių pasiekimas lazerių srityje yra sukurtas principas, kaip sustiprinti lazerių impulsus, kad jie būtų labai galingi – sukurtas parametrinis optinių impulsų stiprinimas. „Tai metodas, kuris naudojamas praktiškai visuose labai galinguose lazeriuose“, – įvardijo pašnekovas.

Tačiau tuo metu mokslininkai neužpatentavo savo atradimo, o paprasčiausiai parašė straipsnį ir publikavo jį laikraštyje. Kaip teigė G. Raičiukaitis, tai, kas buvo sukuriama tarybiniais laikais, dažnai buvo užmirštama ir tik po kurio laiko primenama apie technologijas, kurios jau sukurtos.

„Dėl ko Lietuvos lazerininkai garsūs. Jeigu kažkas parodė, kad iš principo tai veikia, lietuviai gali padaryti daiktą, kuris realiai veikia. Lietuvius lazeristus dėl to ir gerbia“, – tvirtino G. Raičiukaitis.


LRT



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

„Altegra“ – elektronikos projektavimas ir gamyba

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

ENEBA's game store

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2020 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
MoksloFestivalis.lt
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama