Per pastaruosius kelerius metus elektriniai paspirtukai, elektriniai dviračiai ir riedžiai tapo neatsiejama miestų judumo dalimi. Vilniuje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos bei Europos miestų, jie padeda spręsti vadinamąją paskutinės mylios problemą, mažina transporto spūstis ir prisideda prie tvaresnio judėjimo. Tačiau kartu su sparčiu jų populiarėjimu vis labiau išryškėja ir eismo saugumo problemos bei kiti iššūkiai.
Per pastaruosius kelerius metus elektriniai paspirtukai, elektriniai dviračiai ir riedžiai tapo neatsiejama miestų judumo dalimi. Vilniuje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos bei Europos miestų, jie padeda spręsti vadinamąją paskutinės mylios problemą, mažina transporto spūstis ir prisideda prie tvaresnio judėjimo.
Tačiau kartu su sparčiu jų populiarėjimu vis labiau išryškėja ir eismo saugumo problemos bei kiti iššūkiai. Apie tai pasakoja „Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkai.
Doc. dr. Mykolos Karpenko
Naudotojų skaičius vis auga
Remiantis statistiniais duomenimis, pasaulyje mikrodjudumo priemonių naudojimas po COVID-19 pandemijos išaugo iki 40 procentų. Lietuvoje stebimos panašios tendencijos, ypač tarp jaunų žmonių ir didesniuose miestuose, kur alternatyvių judėjimo formų pasirinkimas yra itin įvairus bei gausus.
„Šiltuoju metų laiku bent keletą kartų per mėnesį šiomis judumo priemonėmis Vilniuje naudojasi apie 20 procentų gyventojų. Dažniausiai tai – elektriniai paspirtukai arba įprasti dviračiai, nors elektrinių dviračių populiarumas taip pat auga. Elektra varomos mikrojudumo priemonės juda tyliai, leidžia greitai manevruoti, tačiau dėl savo konstrukcijos ar valdymo ypatybių reikalauja tinkamos infrastruktūros bei jomis besinaudojančių asmenų sąmoningumo. Priešingu atveju net ir trumpa kelionė tokia priemone tampa rizikinga savo ir aplinkinių sveikatai“, – pasakoja eismo saugumo ekspertas, Automobilių inžinerijos katedros prof. dr. Vidas Žuraulis.
Liūdnėjanti traumų statistika
Statistiniai duomenys taip pat rodo, kad eismo įvykių, susijusių su elektriniais paspirtukais, skaičius pasaulyje nuolat auga. Didelė dalis jų siejama su neatsakingu elgesiu – per dideliu važiavimo greičiu, važiavimu dviese vienu paspirtuku, vairavimu apsvaigus, pėsčiųjų pirmumo ignoravimu, dėmesio stoka, šalmo nedėvėjimu ir kitų saugaus eismo taisyklių nepaisymu. Taip pat statistika rodo, kad jauni vyrai rizikuoja dažniau – važiuoja pėsčiųjų takais, dideliu greičiu ir dinamiškai manevruoja tarp žmonių.
Statistinė situacija panaši ir Lietuvoje.
„Net apie 40 procentų užregistruotų įvykių vyksta sankryžose, tačiau gerokai didesnė dalis nėra registruojama, kadangi nukentėjusieji neretai kreipiasi pagalbos tik į medicinos įstaigas. Todėl efektyviai šias problemas spręsti tampa sunkiau“, – sako prof. dr. V. Žuraulis.
Pasak eksperto, mikrojudumo priemonių vairuotojai yra priskiriami pažeidžiamųjų eismo dalyvių grupei, kadangi smūgio atveju jų nesaugo jokia tokios transporto priemonės kėbulo konstrukcija ar saugumo elementai, pavyzdžiui, lankai. Be to, populiariausieji elektriniai paspirtukai yra itin jautrūs kelio dangos nelygumams dėl mažo skersmens ratų, o tai važiuojant sukelia didesnius virpesius ir didina kritimų riziką. Dėl itin tylaus judėjimo jie gali kelti pavojų pėstiesiems, su kuriais neretai tenka dalintis bendra infrastruktūra arba tiesiog kirsti šaligatvį.
Infrastruktūra – (ne)pritaikyta paspirtukams?
Dėl jau anksčiau minėtų mažesnių ratų, elektriniai paspirtukai yra gerokai jautresni duobėms, borteliams, įtrūkimams, dangos pokyčiams ir kitiems kelio dangos nelygumams nei dviračiai.
„Vilnius Tech“ mokslininkų doc. dr. Mykolos Karpenko, doc. dr. Pauliaus Skačkausko, prof. dr. Olego Prentkovskio ir Dominyko Eičino atlikti eksperimentiniai tyrimai parodė, kad važiuojant 20 km/h greičiu, susidūrimas su aukštesne nei 5 cm vertikalia kliūtimi, pavyzdžiui, net ir nedideliu borteliu, jau gali tapti kritiniu ir baigtisgriuvimu. Dviračiams tokio dydžio kliūtys daugeliu atvejų yra mažiau pavojingos dėl didesnio ratų skersmens ir naudojamų amortizavimo sprendimų. Tai reiškia, kad infrastruktūra, projektuojama dviračiams, ne visada yra tinkama ir elektriniams paspirtukams.
„Palyginus su tuo, kas buvo prieš penkerius metus, kai elektriniai paspirtukai tik pradėjo populiarėti, Vilnius ženkliai pagerino mikrojudumui skirtą infrastruktūrą. Mieste sujungtos anksčiau atskiros dviračių takų atkarpos, todėl žmonėms nebereikia nuolat važiuoti tai šaligatviu, tai intensyvaus eismo gatvėmis. Atsirado ir daugiau smulkesnių, bet labai svarbių sprendimų, pavyzdžiui, pažeminti borteliai ties perėjomis, kurie ypač svarbūs mažus ratus turintiems paspirtukams. Visa tai prisidėjo prie saugesnių važiavimo sąlygų sukūrimo. Vis dėlto spragų dar yra, ypač senesnėse miesto dalyse, kur infrastruktūra nebuvo kurta galvojant apie šiuolaikines mikrojudumo priemones“, – pasakoja Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros doc. dr. Mykola Karpenko.
„Sprendžiant saugumo problemą reikia plėsti ne tik šioms mikrojudumo priemonėms skirtus takus (t.y. dviračių takus ir trasas) ar diegti greičio ribojimo priemones, ypač ties autobusų stotelėmis ar kitose pėsčiųjų vietose, bet taip pat ir didinti gyventojų švietimą apie saugų vairavimą bei šalmų dėvėjimą“, – priduria prof. dr. V. Žuraulis.
Pėsčiųjų takas ar paspirtukų trasa?
Viena opiausių saugaus eismo problemų didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra paspirtukų vairuotojų ir pėsčiųjų sąveika. Tarp šių eismo dalyvių vis labiau jaučiama įtampa.
„Neretai paspirtukų vairuotojai šaligatvius ima laikyti lenktynių trasomis. Tačiau turime prisiminti vieną esminį dalyką: šaligatvis yra pėstiesiems skirta saugi erdvė. Važiavimas dideliu greičiu tarp pėsčiųjų ne tik kelia pavojų, bet ir formuoja neigiamą visų mikrojudumo priemonių naudotojų įvaizdį. Dėl to visuomenėje stiprėja palaikymas griežtesniems ribojimams ar net draudimams. Norint mažinti nelaimių skaičių, būtinas didesnis visų eismo dalyvių dėmesingumas, pagarba ir tarpusavio supratimas“, – sako doc. dr. M. Karpenko.
Tarptautinių organizacijų ir ekspertų rekomendacijos
Reikšmingą indėlį gerinant eismo saugumą daranti Europos transporto saugos taryba jau keletą metų stebi vis didėjančias šias rizikas ir pagal tai yra pasiūliusi keletą rekomendacijų, nukreiptų į vairuotojų elgseną, techninius paspirtukų reikalavimus ir infrastruktūros bei eismo aplinkos tobulinimą.
Pagal šias rekomendacijas, siūloma iki 16 metų riboti paspirtukų vairuotojų minimalų amžių, taip pat reikalauti privalomo šalmų dėvėjimo, drausti paspirtukais vežti keleivius, vairuojant nesinaudoti telefonu ir, žinoma, nebūti apsvaigus.
Tuo metu naujausios Lietuvos kelių eismo taisyklės (KET) jau numato šiuos dalykus: didžiausias leistinas greitis paprastai yra iki 25 km/h, o kai kuriose zonose – ir mažesnis; privaloma mažinti važiavimo greitį prie mokyklų, pėsčiųjų perėjų, tiltų ir žmonių gausiai lankomose vietose, taip pat privalomas šalmo dėvėjimas visiems elektrinių mikrojudumo priemonių naudotojams (be išimčių); draudžiama vairuoti paspirtuką apsvaigus nuo alkoholio, ir privaloma naudotis dviračių takais, kai jie yra įrengti.
Pagal techninius paspirtukų reikalavimus, siūloma gamykliškai apriboti jų galią iki 250 W, įskaitant ir griežtą apsaugą nuo greičio ribojimo sistemų „nulaužimo“. Siūloma, kad maksimalus šių mikrojudumo priemonių greitis neviršytų 20 km/h, o kiekviena priemonė turėtų atskirą priekinį ir galinį stabdį, žibintus ir garsinį signalą.
Kaip gana reikšmingas tarybos siūlymas yra montuoti ne mažesnio kaip 30,5 cm skersmens ratus, nes tai iš esmės galėtų sumažinti tokių judumo priemonių nestabilumo rizikas važiuojant nelygiais keliais arba per nedideles kliūtis, tačiau toks reikalavimas iš esmės pakeistų paspirtukų dizainą ir galimą naudojimosi jais patogumą – dabartinis lengvas ir kompaktiškas paspirtukas nesukelia problemų kaskart jį įsinešti į patalpą ir įkrauti ar tiesiog saugiai pastatyti, vežtis viešuoju transportu.
„Reikšminga rekomendacija naujoms mikrojudumo priemonėms yra numatyti atskirą infrastruktūrą (dviračių arba specialius mikrojudumo takus) bei miesto zonas (senamiestis ar didesnio pėsčiųjų eismo vietos), kur būtų programiškai nuotoliniu būdu ribojamas tokių mikrojudumo priemonių greitis iki, pavyzdžiui, 20 ar 25 km/h“, – pasakoja „Vilnius Tech“ ekspertas prof. dr. V. Žuraulis.
Norint kuo labiau užtikrinti elektrinių paspirtukų vairuotojų saugumą ten, kur mikrojudumo priemonės važiuoja kartu su automobilių srautu, siekiama, kad maksimalus greitis visiems būtų apribotas iki 30 km/h, kadangi būtent greičių ir transporto priemonių masių skirtumai lemia pačias skaudžiausias net ir nedidelių susidūrimų pasekmes. Be to, apie itin dažnas ir gana rimtas elektrinių paspirtukų vairuotojų traumas jau ne vienerius metus dėmesį atkreipia ir medikai, kai šiltuoju metų sezonu ligoninių traumatologinius skyrius užplūsta nukentėjusių neatsargių vairuotojų banga.
Tuo metu „Vilnius Tech“ saugaus eismo ekspertas doc. dr. M. Karpenko pataria: „Niekada nevažiuokite laikydami paspirtuko vairą tik viena ranka. Net ir nedidelis nelygumas gali baigtis pusiausvyros praradimu. Artėdami prie bortelio, duobės ar staigaus dangos pokyčio visada sumažinkite greitį, nes net ir maža kliūtis, įveikta per greitai, gali sukelti griuvimą. Taip pat visada dėvėkite šalmą – dažnu atveju būtent jis lemia, ar griuvimas baigsis tik išgąsčiu, ar rimta trauma. Ir dar vienas svarbus patarimas – įspėjamąjį skambutį naudokite iš anksto, tačiau pro pėsčiuosius važiuokite atsargiai ir palikite jiems pakankamai vietos.“
„Elektriniai paspirtukai yra svarbi šiuolaikinio miesto judumo dalis ir, tikėtina, tokia išliks ir ateityje. Vilnius jau padarė reikšmingą pažangą tobulindamas savo infrastruktūrą, tačiau eismo saugumas išlieka bendra visų mūsų atsakomybe. Saugaus eismo dienos proga svarbu pabrėžti, kad vien technologijos savaime saugumo negarantuoja. Tik atsakingas elgesys, tinkama infrastruktūra ir veiksmingas teisinis reguliavimas gali užtikrinti, kad elektriniai paspirtukai būtų saugi ir tvari susisiekimo priemonė. Paverskime Saugaus eismo dieną kasdieniu įpročiu“, – apibendrina doc. dr. M. Karpenko.
