Elektronika.lt
 2024 m. gegužės 20 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 20 d. 11:55
„ChatGPT“ jau reaguoja į emocijas: ar riba tarp realybės ir virtualaus pasaulio blanksta?
Gegužės 20 d. 08:39
Drabužių skalbimui ir džiovinimui – du buitinės technikos įrenginiai ar vienas?
Gegužės 19 d. 16:11
„Philips Evnia 49M2C8900L“ – aukščiausios klasės žaidimų patirtis
Gegužės 19 d. 10:20
Grėsmė verslams: darbuotojai net to nežinodami nutekina jautrią informaciją
Gegužės 18 d. 16:45
„Volvo“ plečia biodyzelinu varomų sunkvežimių gamą
Gegužės 18 d. 10:25
„CanSat“ konkurso finale geriausią palydovą sukonstravo KTU inžinerijos licėjaus komanda „SpaceDroneSat“
Gegužės 17 d. 20:23
Išmaniosios technologijos – probleminio interneto naudojimo iššūkiams spręsti
Gegužės 17 d. 17:39
„Apple“ pagaliau atnaujino primirštą produktų liniją: kuo nustebino naujieji „iPad“ ir kas nuliūdino gerbėjus?
Gegužės 17 d. 14:13
Išmontuota 40 proc. Ignalinos AE įrangos
Gegužės 17 d. 11:09
Neseniai kalbėjote su rusakalbiais „Google“ atstovais? Pasitikrinkite, ar neatidavėte savo duomenų sukčiams
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Kas dvylikta žvaigždė valgo planetas: kaip šios ėdrūnės nustatomos?

Publikuota: 2024-04-08 16:46
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“

Tik gimusios planetos migruoja – vienos artyn prie žvaigždės, kitos tolyn nuo jos. Priartėjusi pernelyg arti planeta gali būti suplėšyta žvaigždės gravitacijos. Net jei taip nenutinka, vėlesniais laikais kartkartėmis gali nutikti taip, kad planetos orbita destabilizuojama ir ji nulekia tiesiai žvaigždės link. Atrodo, kad mokslininkams pagaliau pavyko atrasti metodą, kurį pasitelkiant galima identifikuoti planetas prarijusias žvaigždes.

Asociatyvi nuotr. / NASA nuotr.
Asociatyvi nuotr. / NASA nuotr.

Pastaraisiais metais pavyko aptikti keletą žvaigždžių, kurių spektruose matyti daug kietųjų elementų, iš kurių formuojasi planetų uolienos, tokių kaip kalcio ar silicio. Pernai užfiksuotas žvaigždės žybsnis, kurį greičiausiai sukėlė valgoma planeta. O dabar mokslininkai nustatė, kad planetų valgymo požymių turi kas dvylikta žvaigždė.

Stebint vienos žvaigždės spektrą, paprastai neįmanoma pasakyti, ar ji yra prarijusi planetą: cheminės sudėties pokyčiai dėl planetos suvalgymo daug menkesni, nei galimos variacijos dujose, iš kurių žvaigždė formavosi, taigi neturime vieningo šablono, su kuriuo būtų galima palyginti konkrečius stebėjimus.

Tačiau grupė žvaigždžių, kurios formavosi iš to paties dujų debesies, turėtų gimti su vienoda chemine sudėtimi, tad vėlesni pokyčiai, įvykę dėl planetos prarijimo, būtų matomi gana aiškiai. Problema – kartu gimusios žvaigždės per kelias dešimtis ar šimtus milijonų metų išsibarsto kiekviena sau, todėl identifikuoti tokias grupes sudėtinga.

Iki šiol bandymai analizuoti cheminės sudėties skirtumus apsiribojo dvinarėmis žvaigždėmis, tačiau tai sukelia papildomų paklaidų. Naujojo tyrimo autoriai pasitelkė „Gaia“ teleskopo duomenis ir ištyrė 91 žvaigždžių porą, kurias skiria bent 4000 astronominių vienetų, tačiau jos juda vienodu greičiu ir kryptimi. Visų žvaigždžių temperatūros, masės ir vidutinė cheminė sudėtis panašios į Saulės.

Daugumos porų narių cheminė sudėtis praktiškai nesiskyrė tarpusavyje, tačiau septyniose porose skirtumai pastebėti. Ir, kas svarbiausia, įvairių elementų (iš viso nagrinėtas net 21) gausos skirtumai priklausė nuo jų kondensacijos temperatūros: kuo elementas „kietesnis“ (kondensacijos temperatūra aukštesnė), tuo didesnis sudėties skirtumas. Vienintelis įvykis, paaiškinantis tokią tendenciją, yra uolinės planetos prarijimas: jose daugiausiai yra kietųjų elementų, tad tas atsiliepia ir žvaigždės sudėties pokyčiui.

Saulės sistemai panašus scenarijus negresia: bent jau kiek galime apskaičiuoti, planetų orbitos turėtų išlikti stabilios milijardus metų, iki žvaigždė išsipūs į raudonąją milžinę. Tada ji tikrai praris Merkurijų ir Venerą, o galbūt ir Žemę, bet tai – jau kita istorija.

Tyrimas: https://www.nature.com/articles/s41586-024-07091-y


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Naujas Lietuvos mokslininkų sukurtas vėjo turbinų sparnų perdirbimo metodas – žingsnis visiškai žalios vėjo energijos link

Nors vėjo energija yra vienas sparčiausiai augančių energijos šaltinių pasaulyje, vėjo turbinų sparnų atliekos tampa itin opia problema. Tai neleidžia šios energijos rūšies laikyti visiškai draugiška aplinkai. Spręsdami šį iššūkį, KTU ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkai pasiūlė inovatyvų vėjo malūnų sparnų perdirbimo sprendimą – pirolizę.

Šalia dvigubo asteroido praskriejo NASA zondas: tai svarbus atradimas mūsų planetai dėl susidūrimo grėsmės

NASA zondas „Lucy“, keliaujantis tyrinėti Jupiterio orbitoje skriejančių asteroidų, pernai lapkritį praskrido pro Asteroidų žiedo narę Dinkinešę ir netikėtai atrado jos palydovą Selamą. Naujame tyrime nagrinėjama, kokio amžiaus galėtų būti ši sistema.

Lietuva su NASA pasirašė susitarimą dėl kosmoso tyrinėjimų

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė oficialiai pasirašė JAV Valstybės departamento ir kosmoso agentūros NASA inicijuotą „Artemis“ susitarimą, kuriuo įtvirtinami praktiniai saugaus ir tvaraus kosmoso tyrinėjimo principai. Lietuva tapo 40-ąja šį susitarimą pasirašiusia šalimi.

2024 m. gegužė
2024-05-14 07:12
Kviečiama teikti paraiškas stažuotėms NASA mokslinių tyrimų centruose
2024-05-13 18:25
Pamatykite, kas vyksta Saulės paviršiuje: jis užfiksuotas itin detaliai
2024-05-12 15:14
DI jau skaito žmonių mintis – vaizduotę gali paversti piešiniais
2024-05-10 21:10
Niekada nebuvote juodojoje skylėje? NASA parodė, kokius vaizdus išvystumėte prieš mirtį
2024-05-09 15:24
Duomenys apie tolimoje planetoje rastą gyvybei būdingą sieros junginį gali būti klaidingi
2024-05-07 21:01
Saulė į Žemę paleido galingiausios kategorijos žybsnių seriją: paveikė ir radijo ryšį
2024-05-07 13:09
Atrasta medžiaga, kuri ypač efektyviai sugeria šiltnamio efektą sukeliančias dujas
2024 m. balandis
2024-04-30 19:33
Dėl sugedusio giroskopo Hubble`io teleskopas sustabdė savo mokslinius tyrimus
2024-04-30 12:27
NASA parodė, kaip atrodo 200 km ilgio lavos ežeras viename Jupiterio palydovų
2024-04-29 10:33
Hakerių triuko pagalba NASA atgaivino 47 metų senumo „Voyager 1“
2024-04-28 15:27
Retas reiškinys Saulėje – vienu metu įvyko keturi sprogimai, kurie gali lemti pašvaistes
2024-04-26 19:38
„Rocket Lab“ į orbitą iškelia NASA saulės burių technologiją
Daugiau...Paieška archyve




Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama