Prieš 10–12 milijardų metų Visata išgyveno vadinamąjį kosminį vidurdienį – epochą, kai galaktikos augo sparčiausiai. Tam joms reikėjo milžiniškų vandenilio dujų atsargų, nes šios dujos yra pagrindinė žvaigždžių formavimosi žaliava. Tačiau aptikti šiuos telkinius sunku, nes jie patys švyti labai blausiai, nebent juos apšviečia stiprūs ultravioletinės šviesos šaltiniai, tokie kaip jaunos žvaigždės ar aktyvūs galaktikų branduoliai. Tada vandenilis sužadinamas ir ima spinduliuoti būdingą Laimano alfa šviesą.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Iki šiol buvo žinoma tik apie 3 000 tokių šviečiančių vandenilio halų, vadinamų Laimano alfa ūkais, ir dauguma jų buvo arba patys ryškiausi milžinai, arba mažiausi, patenkantys į siaurus stebėjimo laukus. Visa tarpinė populiacija likdavo nepastebėta. Dabar HETDEX projektas, naudojantis Hobby-Eberly teleskopą Teksase, padidino žinomų halo skaičių daugiau nei dešimt kartų – iki daugiau nei 33 000.
Tyrėjai iš daugiau nei 1,6 milijono HETDEX aptiktų ankstyvųjų galaktikų atrinko 70 691, skleidžiančias Laimano alfa spinduliuotę. Kiekvienai jų jie sumodeliavo Laimano alfa emisiją, ieškodami kompaktiško centrinio šaltinio ir platesnio švytinčio apvalkalo. Beveik pusė – 47,5 procento – šaltinių pasirodė turį reikšmingą išplėstinę emisiją. Aptikti halai apima platų dydžių diapazoną – nuo dešimčių parsekų iki šimtų kiloparsekų skersmens. Kai kurie yra paprasti cepelino formos debesys aplink vieną galaktiką, kiti – netaisyklingi kelias galaktikas aprėpiantys dariniai, tarsi amebos su milžiniškais dujų čiuptuvais. Gautasis skaičius beveik neabejotinai yra tik apatinė riba, mat kuo šaltinis ryškesnis, tuo daugiau šansų, kad prie jo bus aptiktas halas. Tai reiškia, kad blausesnių šaltinių halų tiesiog nepavyko aptikti, bet jie galimai vis tiek egzistuoja. Apie 12 procentų halų turi aktyvaus galaktikos branduolio požymių – tai didesnis procentas, nei tarp visų galaktikų, ir gali būti dar vienas stebėjimų nepilnumo požymis. Šis katalogas – didžiausias tokio tipo rinkinys – leis astronomams statistiškai tirti ankstyvosios Visatos struktūrų evoliuciją, medžiagos pasiskirstymą ir galaktikų augimo mechanizmus.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Astrophysical Journal“.



