Elektronika.lt
 2020 m. rugsėjo 24 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Rugsėjo 24 d. 10:28
Atnaujinto „Range Rover Velar“ keleiviai kvėpuos švaresniu oru nei lauke
Rugsėjo 24 d. 08:17
Biohakatonas „Gyvybės kodas 2020“: inovacijų kaina – bemiegės naktys
Rugsėjo 23 d. 20:25
Socialinių tinklų paveikslas keičiasi. Kur ir ką veikia jaunimas?
Rugsėjo 23 d. 18:29
„Nokia“ telefonų gamintojai „HMD Global“ pristatė tris naujus telefonus (1)
Rugsėjo 23 d. 16:35
„Facebook“ grasina pasitraukti iš Europos, jei teismo nurodymai nebus pakeisti pagal jų norus
Rugsėjo 23 d. 15:33
Kaip išsirinkti automobilio lemputes kelionėms rudenį?
Rugsėjo 23 d. 14:27
Kaip išvengti nugaros skausmų dirbant su kompiuteriu
Rugsėjo 23 d. 12:28
Daugėja lietuviškų domenų, o su jais – ir nesaugių svetainių
Rugsėjo 23 d. 11:04
Netikėti lygintuvo naudojimo būdai (1)
Rugsėjo 23 d. 10:45
„Android“ švenčia 12-ąjį gimtadienį: kaip keitėsi populiariausia operacinė sistema pasaulyje
FS19 Mods
FS19 Courseplay, FS19 Maps, FS19 Seasons
SnowRunner Mods
SnowRunner maps, SnowRunner trucks, How to install mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
Cyberpunk 2077 Mods
Installing CP2077 Mods, CP2077 Release Date, Cyberpunk 2077 News
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Šlagbaumas
Fontanai, lauko židinys, supynės
LS19 Mods
Fs19 modhub, fs19 maps, FS19 Seasons
Snowrunner Mods
Snowrunner Maps, Snowrunner Trucks, Install Snowrunner Mods
Reklama
 Straipsniai » Ryšio technologijos Dalintis | Spausdinti

Specialistai: programišių atakuoti mobilieji telefonai gali masiškai dalyvauti kibernetinėse atakose prieš Lietuvą

Publikuota: 2019-11-05 12:53
Tematika: Ryšio technologijos
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Margarita Vorobjovaitė
Aut. teisės: ©Alfa.lt
Inf. šaltinis: Alfa.lt

Kibernetiniu saugumu nesirūpinančių lietuvių įrenginiai gali būti masiškai „įdarbinti“ juodosioms programišių technologijoms, – sako specialistai. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadas Rytis Rainys įspėja: telefonai tampa pažeidžiamiausia vieta, o iš jų pavogti duomenys vėliau gali būti naudojami net savininkams šantažuoti.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Kibernetiniu saugumu nesirūpinančių lietuvių įrenginiai gali būti masiškai „įdarbinti“ juodosioms programišių technologijoms, – sako specialistai. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadas Rytis Rainys įspėja: telefonai tampa pažeidžiamiausia vieta, o iš jų pavogti duomenys vėliau gali būti naudojami net savininkams šantažuoti.

Visą parą dirbanti NKSC mobiliojo reagavimo komanda CERT kasdien susiduria su maždaug 150 kibernetinių atakų. Slaptažodžiais ir antivirusinėmis programomis apsaugoti kompiuteriai vis mažiau masina programišius – prioritetu tampa neapsaugoti arba nepakankamą apsaugą turintys telefonai ir kiti mobilieji įrenginiai.

Specialistai: programišių atakuoti mobilieji telefonai gali masiškai dalyvauti kibernetinėse atakose prieš Lietuvą

R. Rainys įsitikinęs: didžiausia grėsmė mobiliųjų telefonų saugumui kyla ne tik dėl programišių, bet ir dėl to, kad patys vartotojai neįvertina savo pažeidžiamumo.

„Žinoma, kad maždaug 54 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi internetine bankininkyste per mobiliuosius telefonus net nesusimąstydami, kad priėjimą prie jų bankų sąskaitų turintys įrenginiai praktiškai neturi apsaugos. 30 proc. žmonių mobiliuosiuose telefonuose saugo dokumentus. Apie nuotraukas ir jautrią asmeninę informaciją net nekalbu, visi mes jos turime“, – sako NKSC vadovas.

Prieš keletą savaičių „Samsung“ kompanija paskelbė tyrimą, kurio metu paaiškėjo šokiruojančių faktų. Nors buvo įtariama, kad gauta statistika gali būti prasta, ji nustebino net visko mačiusius specialistus: visose trijose Baltijos šalyse 78 proc. telefonų savininkų nesirūpina saugumu arba rūpinasi juo labai silpnai. Kas penktas vartotojas užraktui nenaudoja jokių papildomų priemonių: veido atpažinimo, piršto antspaudo ar kodinio slaptažodžio.

„Telefonai programišiams yra patrauklus objektas dėl informacijos pasisavinimo galimybės, iš kitos pusės, mobilieji įrenginiai, kaip ir kompiuteriai, yra pakankamai galingi, kad jais būtų galima daryti kitus žalingus veiksmus“, – sako pašnekovas.

Pasak kibernetinio saugumo specialisto, vartotojai smarkiai klysta manydami, kad nesaugant jautrios informacijos telefone nėra galimybės nukentėti. R. Rainys akcentuoja, kad laiko ir pastangų kainavęs įsiskverbimas į įrenginį skatina programišius išpešti daugiausia naudos iš sugaišto laiko.

„Jis jau laiką investavo, kad prieitų, „nulaužtų“, įkeltų virusą. Jei informacijos ir neranda, tą įrenginį ima naudoti kaip telefoną zombį atakoms vykdyti. Tam, kad tokios organizacijos kaip mes, tirdamos incidentus, nueitų ne iki paties programišiaus, o iki telefono turėtojo“, – sako NKSC vadovas.

Tokiu būdu mobilusis įrenginys, vartotojui net nenutuokiant, gali platinti virusus, spam’ą, nelegalią informaciją ir net dalyvauti nedraugiškų šalių rengiamose kibernetinėse atakose prieš svarbiausius Lietuvos subjektus.

„Programišius ieško, kur yra silpnesnė vieta, kur jam reikės mažiau investicijų ir laiko, kad įsilaužtų, galėtų rinkti informaciją ir uždirbtų iš visų šių dalykų. Žvilgsnis dabar krypsta į išmaniuosius įrenginius“, – įspėja R. Rainys.

Kibernetinio saugumo specialistas atkreipia dėmesį, kad dažniausiai nešiojamuosiuose įrenginiuose naudojamos socialinių tinklų paskyros taip pat nėra tinkamai apsaugotos.

„Ne tik telefono apsauga svarbi, bet ir pačiame telefone apsaugoti savo paskyras, tarp jų ir socialinių tinklų, pavyzdžiui, feisbuko. Jos turėtų būti apsaugotos stipriu slaptažodžiu, o dar mes labai rekomenduojame naudoti dvigubos autentifikacijos metodą“, – sako specialistas.

Prieš kurį laiką „Facebook“ ir „Google“ korporacijos, spaudžiamos visuomenės ir kibernetiniu saugumu besirūpinančių įstaigų, sudarė vartotojams galimybę aktyvuoti minėtą dvigubą autentifikaciją. Tai sistema, kai prisijungiant prie socialinių tinklų ne tik įvedamas slaptažodis, bet dar ir SMS žinute atsiunčiamas patvirtinimo kodas.

„Tai saugumo lygį pakelia dramatiškai ir yra visiškai nemokama paslauga. Problema ta, kad reikia telefono nustatymuose padaryti 5–6 žingsnius, kad ta paslauga būtų aktyvuota, vartotojai kartais patingi tai padaryti arba ne visi apie ją žino“, – sako R. Rainys.

Pasak NKSC atstovo, vertinant galimas grėsmes ir svarstant, kas pavojingiau – „nulaužtas“ kompiuteris ar telefonas, visų pirma reikėtų apsvarstyti, kiek ir kokios informacijos kiekvienas asmeniškai saugome jų laikmenose.

„Ir tai, ir tai vienodai pavojinga, tačiau reikia įvertinti, kur daugiau informacijos. Gal telefonuose, sakyčiau, net pavojingiau, nes dabar vyksta tokia programišių mada: išnaudoti saugumo spragą, kol vartotojas mažiau informuotas ir susirūpinęs, kad telefonas irgi gali būti tas įrenginys, per kurį įsilaužiama ir daromi veiksmai. Labiausiai nerimą kelia sukčiavimo atvejai, kai kibernetiniai incidentai išnaudojami atliekant kriminalinius nusikaltimus, pavyzdžiui, pastaruoju metu pagarsėję atvejai, kai imituojant bankų žinutes iš žmonių buvo viliojami pinigai“, – sako R. Rainys.


Alfa.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

ENEBA's game store

„Altegra“ – elektronikos projektavimas ir gamyba

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

Technologijos.lt

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2020 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
MoksloFestivalis.lt
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama