Elektronika.lt
 2019 m. balandžio 26 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 26 d. 12:30
Patikrino 11 automobilių su berakte užvedimo sistema: kai kuriuos pavogti itin lengva
Balandžio 26 d. 08:07
Misijos į kitus pasaulius: kokias žvaigždes aplankys mūsų tarpžvaigždiniai zondai?
Balandžio 25 d. 21:02
Vieneri metai su dūmų detektoriais: sužinokite, kokius pokyčius jie atnešė
Balandžio 25 d. 20:47
Projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymuose: ir devyniasdešimtmečiai, ir devyniolikmečiai
Balandžio 25 d. 18:09
„Samsung“ nukelia sulankstomų telefonų prekybą: nukentėjo įmonės reputacija, bet vilties dar nepraranda
Balandžio 25 d. 16:09
JAV gyvenanti rašytoja: jei atliekas rūšiuos tėvai, tą darys ir jų vaikai
Balandžio 25 d. 15:02
Kaip atrodys studijos kolegijose po 15 metų?
Balandžio 25 d. 11:21
Nuo traktorius valdančių akėčių iki genetinės modifikacijos: net ir 10 milijardų burnų turės maisto
Balandžio 25 d. 08:20
Kodėl „Dropbox“ nebereikalingas ir kuo jį geriau pakeisti
Balandžio 25 d. 07:01
Naujakuriams siūlo būdą, kaip sutaupyti laiko: pristatomas virtualus namų elektros prietaisų konfigūratorius
FS 19 Tractor mods
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, How to install
ATS mods
ATS trailer mods, ATS truck mods, ATS map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Combine, FS19 Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
Periodontologija
Endodontija mikroskopu, implantacija, protezavimas
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Karas dėl muzikos įrašų: kas geriau – garsas ar kokybė?

Publikuota: 2007-12-27 07:32
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Aut. teisės: el. paštas ©Lietuvos Rytas, UAB
Inf. šaltinis: el. paštas Kompiuterija

Fone ramiai groja prieš daugelį metų įsigytas „Pink Floyd“ diskas. Staiga užsimanote paleisti tik užvakar nusipirktą kitos mėgstamos grupės albumą. Grotuvas paklusniai įsuka įdėtą kompaktinę plokštelę. Tačiau suskambus pirmiesiems garsams griebiate už garso reguliavimo rankenėlės: naujojo albumo įrašai kažkodėl skamba garsiau.

 Rodyti komentarus (3)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Fone ramiai groja prieš daugelį metų įsigytas „Pink Floyd“ diskas. Staiga užsimanote paleisti tik užvakar nusipirktą kitos mėgstamos grupės albumą. Grotuvas paklusniai įsuka įdėtą kompaktinę plokštelę. Tačiau suskambus pirmiesiems garsams griebiate už garso reguliavimo rankenėlės: naujojo albumo įrašai kažkodėl skamba garsiau. Garsas vėl tampa įprastas, bet jau po dešimties minučių keistai suglumę apskritai išjungiate grotuvą. Įsigytą naująjį albumą klausėte bent keletą kartų, tad kas galėjo pasikeisti? Deja, taip nutinka visada, perėjus nuo anksčiau įrašyto prie neseniai išleisto CD. Tai, ką patyrėte, vadinama per dideliu dinaminio diapazono suspaudimu.

Taigi jūs ką tik tapote nauja garso karo auka. Garso karas, kurį dauguma muzikos mėgėjų praminė muzikos ir jos klausytojų ausų puolimu, prasidėjo seniai – jau daugelį dešimtmečių jis yra vieša muzikos įrašų pramonės paslaptis. Tačiau daugiau dėmesio jis sulaukė tik pastaruoju metu, kai įvairios skaitmeninės technologijos leido garso ribą kilstelėti dar aukščiau. Šis karas – įrašų bendrovių, siekiančių išleisti vis garsiau skambančius kūrinius, varžybos. Deja, dėl jo gali sulėtėti garso kokybės gerinimo procesas.

Per didelis suspaudimas?

Paprasčiausia tokio karo iliustracija – muzikos įrašų, sukurtų prieš 20 metų ir dabar, garso bangų formų palyginimas: Antroje iliustracijoje matyti ne tik didesnė garso amplitudė, bet ir didesnis suspaudimas – labai menkas skirtumas tarp garsiausių kūrinio vietų ir vidutinio garso lygio. Kitaip tariant, drastiškai sumažintas naujojo kūrinio dinaminis diapazonas – skirtumas tarp garsiausių ir tyliausių kūrinio dalių. Muziką šiuo atveju galima palyginti su kalba – tylūs fragmentai pabrėžia garsius ir atvirkščiai.

Pavyzdžiui, staiga šūktelėjus iki tol ramiai kalbėjusiam žmogui, netikėtai padidėjęs garsas perduoda tam tikrą žinią – tai gali būti netikėtumas, pyktis ar kokia nors kita emocija. Sumažinus muzikos kūrinio dinaminį diapazoną, siekiant išgauti didesnį bendrą garsą, muziką galima palyginti su nuolatiniu šaukimu. Kodėl didesnis garsas toks svarbus, kad dėl jo aukojama natūrali muzikos tėkmė ir jos sukeliamas įspūdis? Atsakymas slypi muzikos įrašų istorijos pradžioje.

Plokštelių era

Didesnis garsas visada buvo patraukli ir taip trokštama populiariosios muzikos savybė. Kuo garsesnė daina, tuo labiau ji išsiskiria iš aplinkos ir atkreipia klausytojo dėmesį. Tai netrukus suvokė ir garso įrašų bendrovės, tačiau garso karui įsibėgėti trukdė techninės vinilo plokštelių savybės. Tuo metu įrašų studijos ieškojo garsumo ir albumo trukmės pusiausvyros – kūrinio garsui padidinti tekdavo įbrėžti platesnius griovelius, taip išnaudojant ribotą plokštelės plotą.

Gyvai atliekamai muzikai paprastai būdingas apie 120 dB dinaminis diapazonas – pasiekiamas lėktuvo variklio keliamas garsas (kai kuriais atvejais jis net viršijamas), tuo tarpu vinilo įrašų viršutinė riba buvo apie 70 dB. Prieš įrašant kūrinį į plokštelę, bendroji jo amplitudė turėjo būti mažinama arba taikoma suspaudimo technologija (garsiausios kūrinio vietos „nuleidžiamos“ arčiau vidutinio garso lygio).

Kompaktinių diskų ypatybės

Skaitmeninis garsas ir kompaktiniai diskai iš naujo įžiebė priblėsusias lenktynes dėl didesnio garso. Kai devintajame dešimtmetyje pasaulis buvo supažindintas su CD, melomanai galėjo džiūgauti. Kompaktiniame diske buvo galima išsaugoti iki 96 dB diapazono muzikos įrašus. Kadangi tuo metu kompaktiniai diskai buvo reti ir brangūs, o įrašų studijos neturėjo gerų įrankių skaitmeniniams signalams apdoroti, CD formatu išleisti albumai paprastai pranokdavo kitus įrašus platesniu diapazonu. Kitaip nei vinilo plokštelės, kurios dėl fizinių charakteristikų pasižymėjo skirtingu didžiausio garso lygiu, CD buvo aiškiai apibrėžta garso riba – tai lėmė specialus PCM (pulse code modulation) standartas.

„Sony“ ir „Philips“ kompanijos, kūrusios muzikos CD standartą, nustatė, jog kompaktinių diskų diapazonas gali svyruoti apytiksliai 96 dB. Didžiausias garso lygis buvo pavadintas nuline riba (0 dBFS), o žemesni lygiai turėjo būti ženklinami neigiamaisiais skaičiais. Devintajame dešimtmetyje į CD rašomi kūriniai paprastai neviršydavo -6 dBFS ribos, vidutiniam garso lygiui svyruojant nuo -20 dBFS iki -18 dBFS. Tačiau tarp vartotojų ėmus populiarėti grotuvams, į kuriuos galima įdėti keletą CD, įrašų bendrovės prisiminė senus įpročius, ir garso karas vėl įsiliepsnojo.

Dešimtmečio pabaigoje didžiausias leidžiamų kūrinių garso lygis siekė 0 dBFS, ir garso įrašų technikams liko vienintelis būdas padidinti bendrą garso lygį – mažinti atotrūkius tarp garsiausių ir tyliausių kūrinio dalių, kitaip tariant, suspausti kūrinio diapazoną. Palyginus dabartinius įrašus su „tyliaisiais“ devintojo dešimtmečio, rezultatai yra stulbinami – vidutinis įrašų garsumas padidėjo dešimt kartų, o skirtumai tarp tyliausių ir garsiausių kūrinio dalių sumažėjo devynis kartus!

Garso karas yra apėmęs visą muzikos rinką – jame dalyvauja ne tik keturios didžiosios įrašų bendrovės („Warner Music Group“, EMI, „Sony BMG“ ir „Universal Music Group“), bet ir įvairūs nepriklausomi leidėjai.

CD miršta, karas tęsiasi

Per pastaruosius 15 metų pasikeitė ir muzikos „vartojimas“. Tai puikiai atspindi „iPod“ sėkmė – visame pasaulyje parduotų grotuvų skaičiui viršijus 100 milijonų, darosi akivaizdu, jog žmonės vis dažniau muzikos klausosi ne namuose. Fizinės muzikos įrašų laikmenos, tokios kaip CD, pasmerktos išnykti, nepaisant desperatiškų muzikos pramonės pastangų išlaikyti pasenusį verslo modelį. Vis dėlto per didelis dinaminio muzikos įrašų diapazono suspaudimas ir toliau sėkmingai gyvuoja. Viena šio reiškinio priežasčių yra ta, jog, nepaisant CD agonijos, dauguma internete pateikiamos muzikos buvo skirta rašyti į CD. Populiariems muzikos įrašų formatams, tokiems kaip MP3, AAC ar FLAC, taikomos duomenų (nedinaminio diapazono) suspaudimo technologijos, kad sumažėtų iš PCM formato perkeltos dainos užimama vieta. Tol, kol CD šešėlis išnyks iš interneto, dauguma atsisiųstų muzikos įrašų bus nukentėję nuo dinaminio diapazono suspaudimo. Problemos šaknys slypi ne vien CD rengimo procese.

Žmonėms muzikos įrašų klausantis triukšmingoje aplinkoje – automobiliuose, traukiniuose, oro uostuose ar darbe – muzika taip pat turi prisitaikyti ir būti garsesnė. Dinaminio diapazono suspaudimas tam puikiai tinka. Jis taip pat panaikina tyliausius dainos momentus, kurių klausytojas greičiausiai negalėtų išgirsti. Tai gali būti viena didžiausių priežasčių, dėl kurių mažai žmonių suvokia dinamikos praradimo mastą. Tačiau dauguma klausytojų anksčiau ar vėliau pasąmonėje pajunta tokios muzikos klausymo pasekmes – pavargsta vien jos klausydamiesi. Kai kurie muzikos gurmanai prieglobsčio ieško praeityje. Yra muzikantų, vis dar leidžiančių savo albumus vinilo plokštelių pavidalu. Kaip vieną iš pavyzdžių galima paminėti „Red Hot Chili Peppers“ albumą „Stadium Arcadium“, kurį vinilo plokštelei pritaikė garsus šios srities technikas Styvas Hoffmanas, sukurdamas itin dinamišką įrašų skambesį. S. Hoffmanas – vienas iš nedaugelio technikų, atsisakančių kurti per daug suspausto dinaminio diapazono įrašus.

Prošvaistės horizonte

Muzikos gerbėjai, siekiantys išvengti diapazono suspaudimo fenomeno, neturi daug priežasčių džiaugtis. DVD-Audio ir Super Audio Compact Disc (SACD) – du itin aukštos kokybės formatai, kuriems pasirodžius buvo tikimasi garso karo pabaigos. Šie formatai siūlo ne tik didesnį dinaminį diapazoną (atitinkamai 144 ir 120 dB), bet ir leidžia rašyti penkių kanalų erdvinį garsą. Tačiau nuo pat šių formatų atsiradimo 2000 metais, nė vienas jų taip ir neišpopuliarėjo. Dauguma įrašų, išleistų šiais formatais, priklausė klasikinės muzikos žanrui, kurio ir taip beveik nepaveikė per didelis dinaminio diapazono suspaudimas. Taigi melomanas, net ir pasiryžęs išleisti daugiau kaip 300 JAV dolerių už DVD-Audio ar SACD grotuvą, rizikavo nerasti mėgstamų albumų kopijų. Šiek tiek daugiau vilties teikia įvairūs internete pateikiami formatai, tokie kaip FLAC.

Tačiau paprastas klausytojas visiškai nieko nenutuokia apie diapazono suspaudimo problemą, o dėl savo patiriamų neigiamų pojūčių kaltina ne muziką. Įrašų bendrovės taip pat nėra suinteresuotos ką nors keisti. Dėl šios priežasties išrankesni klausytojai negali pasinaudoti šiuolaikinės technologijos teikiamomis galimybėmis. Tačiau muzikai vis labiau persikeliant į skaitmeninę erdvę yra vilties, jog garso karas baigsis vartotojų naudai. Įvairūs garso normalizavimo algoritmai, esantys daugelyje muzikos grotuvų, paverčia muzikos įrašų bendrovių pastangas niekais: kūriniai, perkelti iš skirtingų CD, skamba tokiu pat garsu. Nors tokia korekcija negali sugrąžinti prarastos įrašo kokybės, ji padeda efektyviai kovoti su garso karo pasekmėmis ir padaro tokį karą visiškai beprasmį. Tokios priemonės leidžia tikėtis, jog įrašų bendrovės bus priverstos grįžti prie kokybės tobulinimo – garso normalizavimo įskiepiai jau yra bene visuose populiariausiuose muzikos grotuvuose. Tačiau ar garso karas baigsis ir išvysime naują aukštos kokybės muzikos kartą, priklausys ir nuo klausytojų požiūrio į muziką. Kol dauguma vartotojų nekreips dėmesio į klausomos muzikos kokybę, įrašų bendrovės iniciatyvos tikrai nesiims.

Pagal Suhaso Sreedharo straipsnį „The Future of Music“ (spectrum.ieee.org) parengė Gediminas Štikonas


Kompiuterija



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

„EParašas“ – elektroninio parašo mokymo sistema

CRM sistema – „Hanna CRM“

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Svarstyklės – čia, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Farming Simulator 2019 Mods, LS19 Mods, FS19 Mods
fs19.net
Ets2 mods, ats mods, fs19 mods
allmods.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Mods
www.fs2017mod.com
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS 2019 Mods, FS 2017 Mods, FS 2015 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama