Žmogaus emocijos yra subjektyvios ir priklauso nuo įvairių aplinkybių, tačiau mokslininkai ieško būdų, kaip šį sudėtingą reiškinį perteikti kompiuteriams. Vienas jų – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas dr. Modestas Motiejauskas, sėkmingai apgynęs disertaciją ir sukūręs modelius, padedančius atpažinti vizualines emocijas.
Žmogaus emocijos yra subjektyvios ir priklauso nuo įvairių aplinkybių, tačiau mokslininkai ieško būdų, kaip šį sudėtingą reiškinį perteikti kompiuteriams. Vienas jų – Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas dr. Modestas Motiejauskas, sėkmingai apgynęs disertaciją ir sukūręs modelius, padedančius atpažinti vizualines emocijas. Anot jo, tokie modeliai galėtų padėti geriau suprasti, kokias emocijas sukelia meno kūriniai, o rinkodaros specialistams – įvertinti prekės ženklo poveikį auditorijai.
Dr. Modesto Motiejausko disertacijos gynimas. VU nuotr.
Psichologija ir informatika – kaip susijusios šios sritys?
Judėjimo negalia dr. M. Motiejauskui nesutrukdė baigti nei bakalauro, nei magistrantūros, nei doktorantūros studijų: „Mano studijos buvo visiškai įprastos, kaip ir visų kitų studentų. Paskaitos, pratybos, atsiskaitymai, egzaminai – visiems studentams žinomas kelias.“
Pašnekovas pasakoja, kad jo disertacijos tema – vizualinės emocijos atpažinimas bendro pobūdžio vaizduose – gana nauja ir sudėtinga sritis.
„Mes galime efektyviai ir patikimai atpažinti, klasifikuoti ar segmentuoti fizinius objektus, nes jie turi aiškiai apibrėžtus skiriamuosius bruožus. Emocijų interpretavimas, suvokimas priklauso nuo žmogiškojo subjektyvumo, psichologinių ir kultūrinių aplinkybių“, – sako mokslininkas.
Anot jo, tai reiškia, kad negalime užtikrintai pasakyti, kokia emocija perteikiama tam tikrame vaizde: „Pavyzdžiui, tokios emocijos kaip pasitenkinimas (angl. contentment), linksmumas (angl. amusement) ir susižavėjimas (angl. awe) yra vizualiai panašios ir perteikia panašią emocinę būseną. Tas pat pasakytina ir apie neigiamas emocijas – baimę (angl. fear) ir liūdesį (angl. sadness). Šiuo atveju perteikiamos skirtingos emocinės būsenos, bet vizualiai jos yra gana panašios.“
Nepaisydamas temos sudėtingumo, dr. M. Motiejauskas sujungė dvi disciplinas – psichologiją ir informatiką – ir sukūrė modelius, gebančius atpažinti emocijas iš bendro pobūdžio vaizdų.
„Modelis gauna vaizdą kaip įvestį ir prognozuoja emociją, kuri labiausiai atitinka sužymėtus pavyzdžius, pagal kuriuos modelis buvo apmokytas. Modelis yra apmokomas iš anotuotų vaizdų, o tada naujiems vaizdams yra priskiriama viena iš anksto apibrėžtų emocijų kategorijų. Toks veikimo principas yra tipinis klasifikavimo uždavinio atvejis“, – modelio veikimo principą paaiškina mokslininkas.
Modelis, galintis rekomenduoti turinį
Pasak dr. M. Motiejausko, tokie modeliai galėtų būti pritaikyti įvairiose srityse – nuo turinio rekomendavimo iki meninių darbų ar rinkodaros analizės.
„Modelis galėtų padėti rekomenduoti vaizdus, meninius darbus ar kitą vaizdinį turinį pagal jų emocinį pobūdį. Be to, toks modelis galėtų padėti kompiuterinėms sistemoms geriau suprasti, kokį emocinį poveikį vartotojui daro rodomi vaizdai, ir pagal tai pritaikyti pateikiamą turinį“, – sako jis.
„Dar viena sritis – menas. Modelis galėtų padėti geriau suprasti, kokias emocijas perteikia ar sukelia meno kūriniai, taip pat vertinti reklamos ar prekės ženklo vizualinį emocinį poveikį auditorijai“, – priduria mokslininkas.
Paklaustas apie savo patirtį VU, dr. M. Motiejauskas sako vertinantis draugišką atmosferą, nuolatinį studijų metu turėtą kontaktą su darbo vadovu prof. Gintautu Dzemyda, dėstytojų palaikymą.
„Vilniaus universitetui esu dėkingas, kad priėmė mane ir suteikė galimybę mokytis, pabaigti bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas. Taip pat esu dėkingas informatikos mokslo krypties komitetui už galimybę dalyvauti ir atlikti atsiskaitomuosius darbus nuotoliniu būdu“, – sako jis.
