Paukščių tako galaktikoje esantis magneratas SGR 1935+2154 galbūt ką tik reikšmingai pasitarnavo, stengiantis įminti galingų iš kosmoso gelmių atskriejančių radijo signalų mįslę, kuri jau ne vienerius metus neduoda ramybės astronomams.
Paukščių tako galaktikoje esantis magneratas SGR 1935+2154 galbūt ką tik reikšmingai pasitarnavo, stengiantis įminti galingų iš kosmoso gelmių atskriejančių radijo signalų mįslę, kuri jau ne vienerius metus neduoda ramybės astronomams, rašo „Science Alert“.
Kosmosas / Pranešimo autorių nuotr.
2020 m. balandžio 28 d. įvairiose pasaulio vietose esančios radijo observatorijos užfiksavo vos už 30 tūkst. šviesmečių esančios negyvos žvaigždės paskleistą vienetinį milisekundės trukmės neparastai ryškų radijo bangų pliūpsnį, kurį būtų buvę galima matyti net iš kitų galaktikų.
Be to, ir žemėje, ir kosmose esančios rentgeno spindulių observatorijos užfiksavo ne mažiau ryškų rentgeno spindulių pliūpsnį.
Kol kas šio įvykio tyrimai labai preliminarūs, nes astronomai vis dar dirba, bandydami išanalizuoti surinktus duomenis. Tačiau panašu, kad daugelis sutinka, jog šis pliūpsnis mums atskleidė vadinamųjų greitųjų radijo pliūpsnių (GRP) šaltinį.
Magnetarai yra labai savotiško pobūdžio neutroninės žvaigždės – po supernovos sprogimo likusi didelio tankio šerdis. Tačiau magnetarai turi net apie tūkstantį kartų galingesnius magnetinius laukus nei įprastos neutroninės žvaigždės. Kodėl taip yra, kol kas neturime paaiškinimo, tačiau ši savybė įdomiai veikia pačią žvaigždę.
Magnetarą veikia gravitacijos jėga ir milžiniška magnetinio lauko energija, kuri yra tokia stipri, kad iškreipia pačios žvaigždės formą. Nesibaigianti įtampa tarp šių dviejų jėgų, kaip aiškina S. Kulkarni, gali būti išlaisvinama žvaigždžių drebėjimų (panašių į žemės drebėjimą) ir milžiniškų magnetarų blyksnių pavidalu.
2020 m. balandžio 27 d. SGR 1935+2154 sekantys įvairūs instrumentai, įskaitant „Swift“ BAT teleskopą (angl. „Burst Alert Telescope“), AGILE palydovą ir NICER ISS įrangą, užfiksavo ir stebėjo tam tikrą veiklos suaktyvėjimą. Iš pradžių ši žvaigždė atrodė palyginti normaliai, atitiko įprastą magnetarų elgesį.
Tačiau balandžio 28 d. dangų skenavęs Kanados vandenilio intensyvumo tyrimų eksperimentinio centro (CHIME) teleskopas užfiksavo precedento neturintį įvykį – tokio stiprumo signalą, kad sistemos net nesugebėto jo išmatuoti. Apie šį įvykį buvo pranešta leidinyje „Astronomer's Telegram“.
Tačiau Kalifornijos technologijų instituto studento Christopherio Bocheneko inicijuoto projekto STARE2 tikslas kaip tik ir yra vietinių GRP fiksavimas. Projekto metu naudojamos trys dipolinės, kelių šimtų kilometrų atstumu viena nuo kitos išdėstytos radijo antenos, kurios iš karto atpažįsta žmogaus veiklos generuojamus vietinius signalus ir sudaro sąlygas signalo trianguliacijai.
Jos priėmė ryškų signalą, kurio įtėkis viršijo milijoną janskių per milisekundę. Paprastai sulaukiame kelioms dešimtims janskių per milisekundę prilygstančių užgalaktinių signalų.
„Jei toks signalas būtų atskriejęs iš netoliese esančios galaktikos, pavyzdžiui, kurios nors kaimyninės paprastai GRP skleidžiančios galaktikos, mums tai būtų pasirodę kaip GRP, – aiškina S. Kulkarni. – Anksčiau nieko panašaus nebuvo tekę stebėti.“
