„Meta“ pristatė naujas priemones, kurios skirtos geriau atpažinti nepilnamečius „Instagram“ ir „Facebook“ platformose. Amžiui nustatyti bendrovė pradės naudoti dirbtinio intelekto sprendimus, kurie analizuos vartotojų nuotraukas, vaizdo įrašus bei elgseną. Nors tokie pokyčiai gali padėti geriau apsaugoti vaikus internete, ekspertė atkreipia dėmesį – vien technologinių priemonių nepakanka.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasak „Tele2“ Skaitmeninio turinio vadovės Justinos Antropik, socialinių tinklų platformos vis aktyviau ieško būdų, kaip spręsti vaikų saugumo klausimus, nes spaudimas tai daryti auga visame pasaulyje
„Didelė dalis vaikų ir paauglių socialiniais tinklais naudojasi anksčiau, nei leidžia oficialios platformų taisyklės. Todėl technologijų bendrovės ieško naujų būdų, kaip tiksliau nustatyti vartotojų amžių ir riboti nepilnamečiams netinkamą turinį“, – sako J. Antropik.
Jaunimas – viena pažeidžiamiausių grupių
„Tele2“ atlikti tyrimai rodo, kad 7 iš 10 tėvų mano, jog internetas nėra saugi vieta jų vaikams, tačiau tik du penktadaliai riboja laiką ir turinį pasitelkdami specialias programėles.
Operatorius kartu su Vilniaus universiteto (VU) mokslininkais tyrė ir socialinių tinklų poveikį žmonių emocinei sveikatai. Paaiškėjo, kad dėl rizikingo socialinių tinklų naudojimo daugiau nei trečdalis 18–24 metų jaunuolių jaučiasi stipriai vieniši, o su aukšta priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika susiduria net penktadalis šios amžiaus grupės atstovų
„Socialinių tinklų algoritmai kuriami taip, kad kuo ilgiau išlaikytų mūsų dėmesį, todėl jauniems žmonėms tampa sunkiau atsitraukti, o ilgainiui tai gali paveikti emocinę savijautą ir santykius su aplinkiniais“, – teigia ji.
Technologiniai sprendimai, pasak ekspertės, gali sumažinti dalį rizikų, tačiau jie nėra universalus atsakymas.
„Vaikai ir paaugliai labai greitai prisitaiko prie naujų ribojimų. Užsienyje jau fiksuojami atvejai, kai nepilnamečiai bando apeiti amžiaus patvirtinimo sistemas net pasitelkdami dirbtinius ūsus ar kitus vizualinius triukus, kad atrodytų vyresni. Tai tik dar kartą parodo, kad vien technologijų neužtenka. Daug svarbiau – atviras pokalbis su vaikais, kritinis mąstymas ir sveiki naudojimosi socialiniais tinklais įpročiai“, – sako J. Antropik.
Tėvams svarbiausia – ne tik riboti
Anot J. Antropik, technologinės priemonės – svarbi higiena, tačiau dar svarbiau kalbėtis su vaikais apie jų patirtis internete.
„Svarbu ne tik nustatyti laiko limitus ar užblokuoti tam tikras programėles, bet ir kalbėtis su vaikais apie tai, ką jie mato socialiniuose tinkluose, kaip dėl to jaučiasi ir kodėl norisi vis grįžti prie telefono. Kai vaikas supranta ribų prasmę, jos tampa gerokai veiksmingesnės“, – sako ji.
Ekspertė tėvams rekomenduoja atkreipti dėmesį į kelis signalus, kurie gali rodyti probleminį naudojimąsi socialiniais tinklais: suprastėjusią nuotaiką po naršymo, miego problemas, dirglumą, nuolatinį telefono tikrinimą ar mažėjantį susidomėjimą veiklomis už ekranų ribų.
„Svarbiausia nepamiršti, kad socialiniai tinklai yra tik viena vaikų gyvenimo dalis. Gyvas bendravimas, hobiai, sportas ir laikas su šeima išlieka esminiai dalykai, padedantys išlaikyti emocinę pusiausvyrą“, – priduria J. Antropik.
Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“. 2025 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais atliktas tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1 tūkst. respondentų.
Paieška archyve
