Šiuolaikinės technologijos gerokai palengvino žmogaus būtį. Šiandien jau sunku būtų įsivaizduoti gyvenimą be kompiuterio. Deja, kasdienis darbas prie kompiuterio tikrai nestiprina mūsų sveikatos. Jis kenkia ne tik akims, bet ir rankoms, pirštams.
Šiuolaikinės technologijos gerokai palengvino žmogaus būtį. Šiandien jau sunku būtų įsivaizduoti gyvenimą be kompiuterio. Deja, kasdienis darbas prie kompiuterio tikrai nestiprina mūsų sveikatos. Jis kenkia ne tik akims, bet ir rankoms, pirštams.
Nemalonūs pojūčiai prasideda nuo lengvo pirštų, riešo, dilbio ar alkūnės tempimo ir dilgčiojimo, ilgiau padirbėjus prie kompiuterio. Vėliau skausmas atsiranda vos palietus pelės klavišą. Kai kuriems skauda pirštus net laikant rytais dantų šepetėlį.
Tokie negalavimai vargina nemažai žmonių, didžiausią dienos dalį praleidžiančių prie kompiuterio. Liaudiškai jie vadinami pelės liga. Medikai kalba apie RSI sindromą (pasikartojančios įtampos pažeidimų sindromą), kurio priežastis yra nuolat kartojamas tas pats judesys.
„Žmogaus ranka nėra pritaikyta kasdieniam aštuonių valandų darbui su pele, – aiškina vokiečių ortopedas Ch. Eichhornas. – Riešas išlenkiamas į viršų, pirštai daug valandų išbūna nenatūralioje padėtyje, visą laiką monotoniškai atliekami tie patys pirštų judesiai.“
Per didelis krūvis dėl tų pačių mažų judesių
Vokietijos Darmštato technikos universiteto mokslininkai išmatavo raumenų krūvį dirbant prie kompiuterio ir nustatė stiprią dilbio bei pirštų raumenų įtampą, kai ranka būna uždėta ant pelės. Nuolat spaudant pelę pirštais, gali atsirasti smulkių raumenų skaidulų įtrūkimų. Dėl išlenkto riešo suspaudžiamos sausgyslės, raiščiai ir nervai, į ranką patenka mažiau kraujo ir deguonies, todėl ji gali aptirpti, prasideda dilgčiojimai.
Ne tik darbas su pele kelia pavojų rankos raumenims ir sausgyslėms. Ir spausdinimas klaviatūra, ilgą laiką atliekant tuos pačius judesius yra nesveikas rankoms.
Sergant pelės liga skausmas dažnai susitelkia žemiau alkūnės. „Raumenys, keliantieji riešą ir pirštus į viršų, baigiasi prie alkūnės. Sausgyslėje prasideda uždegiminiai pokyčiai, – aiškina ortopedas Ch.Eichhornas. – Tiriant ultragarso prietaisu galima pastebėti audinių uždegimą. Kartais pacientui padeda kortizono injekcija tiesiai į skausmo sritį. Fizioterapija ir gydomoji gimnastika pagreitina audinių gijimą. Kitas gydymo metodas: ekstrakorporinė šoko bangų terapija. Retais atvejais, kai nepavysta išgydyti kitais būdais, atliekama operacija, kurios metu atskiriamas skausmo nervas.“
Atostogos neišgydo nuo pelės ligos
Kad pelės ligos gydymas dažnai būna nesėkmingas, kalta mūsų atmintis. Smegenys įsimena skausmo pojūtį, su juo susiedamos visus spausdinimo ir klavišų spaudymo judesius. Medikai tuo paaiškina, kodėl dauguma pacientų per atostogas nejaučia jokio skausmo, bet vos tik prisėda prie kompiuterio visi skausmai atsinaujina. Sunkiausia, anot jų, yra atsieti skausmą nuo darbo su kompiuteriu.
Gydant pelės ligą labai svarbu pakeisti kasdienybės rutiną, ergonomiškai įsirengti darbo vietą ir pakaitomis naudoti skirtingų formų peles ir pirštų prisilietimais ar pagaliukais valdomus jutiklius. Naudinga reguliariai keisti pelės vietą – valdyti ją tai kaire, tai dešine renka.
Kas 20 minučių darykite pertrauką
Dauguma susirgusiųjų pelės liga dirba po septynias ar devynias valandas prie kompiuterio. Dažniausiai jie padaro pirmąją pertrauką po kelių valandų. Nuo per didelio krūvio kenčia rankų raumenys, raiščiai, sausgyslės ir nervai, gali atsirasti mikroskopinių įtrūkimų. Gydytojai pataria kas 20 minučių daryti trumpas poros minučių pertraukėles, atsistoti, pajudėti, pavaikščioti. Jei pamirštate apie poilsį, galima įsirašyti specialią programą, kuri primintų, kad laikas atsitraukti nuo kompiuterio.
