Elektronika.lt
 2019 m. sausio 17 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Sausio 17 d. 08:12
Kaip programavimu sudominti vaikus: 5 su tuo susijusę mitai ir tiesos
Sausio 16 d. 20:34
Kaip sekasi blokuoti „Linkomaniją“?
Sausio 16 d. 17:10
„Sony“ pristato fotoaparatą „α6400“ su naujos kartos autofokusavimo funkcijomis
Sausio 16 d. 16:16
2019-ieji technologijų pasaulyje: 5G, dirbtinis intelektas ir daugiau bendravimo laisvės
Sausio 16 d. 14:38
Programėlė kiekvienai pamokai: kaip tapti pirmūnu visur?
Sausio 16 d. 12:23
Keturios NASA kosmoso observatorijos, kurios turėtų pakilti iki 2030-ųjų
Sausio 16 d. 08:25
KTU atrastą būdą padidinti kylančių lėktuvų saugumą komercializuos studentai
Sausio 15 d. 20:17
CES 2019 naujienos: nuo saule įkraunamų laikrodžių iki suvyniojamų TV
Sausio 15 d. 17:24
Prekių klastotės – pavojus sveikatai ar net gyvybei. Kaip apsisaugoti?
Sausio 15 d. 16:17
Įvardijo, kokių skaitmeninių prietaisų dažniausiai dairysimės šiemet
FS 19 Tractor mods
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, How to install
ATS mods
ATS trailer mods, ATS truck mods, ATS map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
FS 17 maps, FS 17 truck
FS 17 Trailers, Farming Simulator 2017 Mods
Farming Simulator 2017
FS 2017 Trailers, FS 17 Maps, FS 17 Tractors
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Combine, FS19 Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
Periodontologija
Endodontija mikroskopu, implantacija, protezavimas
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Kodėl astronomai dairosi saulės jėgainių tolimose planetose?

Publikuota: 2019-01-11 08:07
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Mėgėjams
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt

Kuo daugiau egzoplanetų užfiksuoja kosmose skriejantys teleskopai, tuo labiau intensyvėja išsivysčiusių technologinių civilizacijų pėdsakų paieškos. Du Harvardo universiteto astronomai siūlo naują būdą, kaip galima būtų ieškoti išsivysčiusių civilizacijų tolimose egzoplanetose – dairytis technologinių, pavyzdžiui, saulės elektrinių, pėdsakų jų paviršiuose.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Du Harvardo universiteto astronomai siūlo naują būdą, kaip galima būtų ieškoti išsivysčiusių civilizacijų tolimose egzoplanetose – dairytis technologinių, pavyzdžiui, saulės elektrinių, pėdsakų jų paviršiuose, rašoma svetainėje „The Atlantic“.

Kuo daugiau egzoplanetų užfiksuoja kosmose skriejantys teleskopai, tuo labiau intensyvėja išsivysčiusių technologinių civilizacijų pėdsakų paieškos. Iki šiol tiek astronomai, tiek mėgėjai dairėsi įvairių signalų, kuriuos kitos civilizacijos būtų tikslingai pasiuntusios į kosmosą. Tačiau tokių signalų paieškos dažniausiai remiasi bandymais nuspėti, ką galvojo ir ko siekė ateiviai kurdami tokių signalų siųstuvus – tokie spėjimai dažnai gali privesti prie visiškai klaidingų prielaidų.

NASA iliustr. / Egzoplaneta
NASA iliustr. / Egzoplaneta

Vis dėlto pastaruoju metu mokslininkai bando pažvelgti kitu kampu į šį uždavinį – vietoje tokių su užmačia sukurtų signalų šaltinių paieškos, dairomasi kitų „technologinių pėdsakų“, kuriuos egzoplanetose galėtų palikti industrinės civilizacijos. Tokių pėdsakų pavyzdžiais galėtų būti tolimos planetos atmosferos tarša arba planetos orbitoje skriejančios didžiulės dirbtinės struktūros šešėlis.

Geriausias būdas surasti tokį technologinį pėdsaką – ieškoti pastebimų šalutinių produktų, kurie galėtų būti charakteringi visoms technologijas kuriančioms civilizacijoms. Pavyzdžiui, beveik be išimties visos tokios civilizacijos turėtų kažkokiu būdu gaminti energiją, reikalingą nuolatiniam jų vystymuisi.

Du Harvardo universiteto astronomai Manasvi Lingamas ir Avi Loebas publikavo straipsnį, kuriame bandoma prognozuoti, kokius technologinius pėdsakus galima būtų rasti, stebint civilizaciją, gaunančią beveik visą reikalingą energiją iš egzoplanetą apšviečiančios ir šildančios žvaigždės.

Nėra sudėtinga įsivaizduoti civilizaciją, kuri pastebimą dalį savo apgyvendintos planetos paviršiaus būtų padengusi saulės jėgainėmis. Žmonija jau artimoje ateityje galėtų įgyvendinti tokį projektą, pavyzdžiui, Sacharos dykumoje. Todėl savo teoriniame eksperimente M. Lingamas ir A. Loebas pabandė paskaičiuoti, kokį poveikį nuo planetos paviršiaus atspindėtos šviesos savybėms galėtų padaryti didelio masto saulės elektrinių „fermos“.

Technologiniai pėdsakai savo esme yra panašūs į biologinius pėdsakus, kurių egzoplanetose ieško astrobiologai – tiriant cheminę atmosferos sudėtį, galima nustatyti, kad tokių planetų paviršiuje galėtų būti gyvų organizmų. Vienas iš metodų pastebėti tokius biologinius pėdsakus – tirti pro egzoplanetą supančių dujų šydą praėjusios šviesos spektrą. Pavyzdžiui, nors Žemės atmosferoje šiandien gausu deguonies bei metano, jei šių dujų gamybos nuolatos nepalaikytų gyvi organizmai, jos gana greitai suskiltų ir jų nebeliktų atmosferoje. Tai reiškia, kad pastebėjus pro atmosferą praėjusios šviesos spektre šių dujų požymius, mokslininkai galėtų daryti prielaidą, kad tokioje planetoje išties tarpsta biosfera.

Tačiau ne tik minėtos dujos yra vienintelis biologinis pėdsakas Žemėje, kurį galima būtų matyti iš toli. Mūsų planetos augmenija savo žaluma taip pat keičia ir nuo paviršiaus atspindėtos Saulės šviesos spektrą – žalią spalvą lapams suteikia už fotosintezę atsakinga medžiaga chlorofilas. Ir kalba eina ne tik apie matomos šviesos spektrą – chlorofilas taip pat pakeičia ir žmogaus akiai nematomo šviesos bangų spektro dalį tarp raudonos ir infraraudonos. Šis pokytis toks ryškus, kad astrobiologai netgi yra pasiūlę šią savybę naudoti biologinių pėdsakų paieškai egzoplanetose. Yra netgi paskaičiuota, kokių šviesos bangos ilgių charakteristikų reikėtų ieškoti tolimose planetose, kurių žvaigždžių (saulių) šviesa skirias nuo mūsiškės Saulės, kas reiškia, kad tokiose egzoplanetose ir pati fotosintezė turėtų veikti kiek kitaip.

Savo tyrime M. Lingamas ir A. Loebas daro išvadą, kad didelio masto saulės elektrinės taip pat šiek tiek pakeistų nuo egzoplanetos atspindėtos saulės šviesos spektrą. Skaičiavimuose panaudoję silicio, iš kurio gaminami fotovoltiniai elementai, savybes, mokslininkai nustatė, kokius šviesos bangų ilgius tokie įrenginiai sugertų bei kokius – atspindėtų į kosmosą. Skirtingai nuo chlorofilo, silicio pagrindo saulės elementai paliktų „pėdsaką“ kitame matomos šviesos spektro gale – ties ultravioletiniais bangos ilgiais.

Žinoma, galima būtų ginčytis dėl silicio pasirinkimo – juk nebūtinai kitos civilizacijos saulės energijai kaupti naudos būtent iš šios medžiagos pagamintus elementus. Visgi abu astronomai šį savo pasirinkimą argumentuoja tuo, kad tėra tik keli cheminiai elementai, tinkami saulės elektrai gaminti ir kurie yra pakankamai paplitę bet kokiose planetose. Silicis yra vienas dažniausiai randamų elementų kitose planetose, todėl tikimybė, kad kitos civilizacijos būtent iš jo gamins saulės energijos kaupiklius yra labai didelė.

Mokslininkai taip pat paskaičiavo ir kitų dviejų medžiagų, šiandien naudojamų saulės elementams gaminti – galio arsenido bei mineralinio perovskito – sugerties ir atspindžio charakteristikas. Tad dabar beliko nukreipti teleskopus į egzoplanetas ir pradėti ieškoti pirmųjų technologinių pėdsakų. Tiesa, egzoplanetų stebėjimui reikės rimtesnių teleskopų, nei visų pamėgtas Keplerio kosminis teleskopas.


15min.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

„EParašas“ – elektroninio parašo mokymo sistema

CRM sistema – „Hanna CRM“

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

www.rrt.lt – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba


Reklama
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Svarstyklės, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Farming Simulator 2019 Mods, LS19 Mods, FS19 Mods
fs19.net
Ets2 mods, ats mods, fs19 mods
allmods.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Mods
www.fs2017mod.com
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS 2019 Mods, FS 2017 Mods, FS 2015 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama