TOP500 greičiausių pasaulio kompiuterių sąrašas vėl buvo atnaujintas ir čia turime naują lyderį. „RIKEN“ institutas drauge su Japonijos „Fujitsu“ kompanija pristatė „Fugaku“ superkompiuterį. Dabar jis yra kompiuterių karalius.
TOP500 greičiausių pasaulio kompiuterių sąrašas vėl buvo atnaujintas ir čia turime naują lyderį. „RIKEN“ institutas drauge su Japonijos „Fujitsu“ kompanija pristatė „Fugaku“ superkompiuterį. Dabar jis yra kompiuterių karalius.
„Fugaku“ superkompiuteris
© RIKEN institutas
Dvejus metus lyderio poziciją išlaikęs JAV superkompiuteris „IBM Summit“ pasislinko į antrąją vietą, kadangi dabar galingesnis yra japonų „Fugaku“.
Šis monstras gali per sekundę atlikti sunkiai suvokiamus 415,5 kvadrilijonus skaičiavimų (dar vadinami 415 petaflopai) ir taip ankstesnį „IBM Summit“ rekordą pagerino net 2,8 karto. Labai ženklus šuolis į priekį.
Ir jei 415 petaflopai atrodo įspūdingai, tai čia tikrai ne riba. Atlikdamas kai kurias specifines užduotis, „Fugaku“ gali taip „užsisukti“, kad pasiekiamas tiesiog kosminis 1 000 petaflopų rodiklis.
Ką tai reiškia paprasta kalba? Pavyzdžiui, dar tik pasirodysiantis naujausias „Xbox“ žaidimų kompiuteris užtikrins 12 teraflopų, o „PS5“ – 10,28. Tad galingųjų žaidimų kompiuterių grafinės informacijos apdorojimo galia tėra maždaug viena šimtoji to, ką sugeba pasiekti „Fugaku“.
Įprastame kompiuteryje yra vienas 2-ųjų arba 4-urių branduolių procesorius, o štai „Fugaku“ turi net 48-nių branduolių „Fujitsu“ procesorius. Jų čia iš viso yra 158 976.
Norint patekti į TOP500 sąrašą, reikia, kad kompiuteris pasižymėtų labai įspūdingais parametrais ir pirmoji vieta keičiasi ne taip jau dažnai. „Fugaku“ prireikė 6-erių metų ir 1,2 mlrd. dolerių investicijų, kol pasiekė pirmąją vietą pasaulyje. Kokia nauda iš tokio superkompiuterio?
Įdomu yra tai, nors „Fugaku“ superkompiuteris savo maksimalios galios neparodys iki kitų metų, tačiau jau ir dabar jis pasitelkiamas apdorojant milžiniškus kiekius duomenų.
„Fugaku“ jau dirba prie kovos su koronaviruso sprendimo būdų ir pateikė keletą išsamių analizių, kaip viruso lašeliai plinta ore.
Šios kambario dydžio kompiuterių sistemos ne tik gerina našumo rekordus, bet ir atlieka daugybę sudėtingų skaičiavimų, į kuriuos įeina daugybė kintamųjų – pradedant klimato prognozėmis ir baigiant cheminių junginių modeliavimu molekuliniame lygmenyje.
Ryškėjantys „ARM“ pranašumai
Japonija po 9-erių pertraukos šiame superkompiuterių sąraše užėmė pirmąją vietą ir tai yra istorinis įvykis ir dėl to, kad „Fugaku“ tapo pirmuoju superkompiuteriu naudojančiu „ARM“ architektūrą.
„ARM“ lustai yra paprastesni ir energijos vartojimo aspektu efektyvesni nei kito tipo procesoriai. Dėl to jie yra dažnai naudojami mobiliuosiuose įrenginiuose, kur reikia kuo mažesnių energijos sąnaudų ir veikimo metu išskiriamos mažesnės šilumos.
Tai nereiškia, kad „AMR“ lustai nėra tokie galingi, tačiau daug priklauso ir nuo naudojamos programinės įrangos ir kitų, drauge įdiegtų komponentų.
Ir tikriausiai jau girdėjote, kad po 14 metų bendradarbiavimo „Apple“ nusprendė atsisveikinti su pirmaujančiu pasaulyje procesorių gamintoju „Intel“ ir pereis prie „ARM“. Tai tik įrodo, kad „ARM“ tampa vis patrauklesniu variantu.
Tai jau yra 55-asis superkompiuterių TOP500 sąrašas, kuris per metus skelbiamus du kartus. Visų šio sąrašo mašinų bendra galia siekia 2,23 eksaflopų ir vos per pusę metų ji paaugo nuo 1,65 eksaflopų.
Galia auga vis greičiau ir dabar įdomu, kaip ilgai lyderiu išsilaikys „Fugaku“ superkompiuteris ir kas sukurs dar galingesnį įrenginį.
