Elektronika.lt
 2024 m. balandžio 19 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 19 d. 20:20
Lietuvos oro erdvė bus stebima dar atidžiau: „Oro navigacija“ pradeda 3,6 mln. eurų projektą
Balandžio 19 d. 17:43
Išrinkta stipriausia Vilniaus regiono mokinių bendrovė: prietaisas, kuris praverstų daugeliui mokyklų ir biurų
Balandžio 19 d. 14:24
TOP 15 dirbtinio intelekto įrankių mokytojams ir kitiems šios srities naujokams
Balandžio 19 d. 11:21
Dirbtinis intelektas apskaitos pasaulyje – ar jis pakeis įprastus darbuotojus?
Balandžio 19 d. 08:52
Prie ekranų vaikai praleidžia ilgiau, nei manote: įveikti tėvų kontrolės nustatymus jiems – juokų darbas
Balandžio 18 d. 20:33
„Audi Q6 e-tron“ platformos inovacijos: išradingas paprastumas, 800 voltų spartusis įkrovimas ir išmanusis temperatūros valdymas
Balandžio 18 d. 17:23
Šiaulių gimnazistų išradimas gali pagerinti tragiškus matematikos egzaminų rezultatus: siūlo mokytis... žaidžiant
Balandžio 18 d. 14:22
Įvardijo, kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: nepasitikrinę ryšio nustatymų, galite būti nepasiekiami
Balandžio 18 d. 11:15
4 iš 10 šalies gyventojų be sutikimo gauna el. laiškus su reklamomis. Ar tai teisėta?
Balandžio 18 d. 08:43
Kaip išvengti didžiausių stojančiųjų klaidų
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Kompiuteriai, IT Dalintis | Spausdinti

Kibernetinės grėsmės: penki mitai, kuriuos turime sugriauti

Publikuota: 2018-01-16 17:36
Tematika: Kompiuteriai, IT
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Statistika negailestinga – vien Lietuvoje IT sistemos atakuojamos net 135 kartus per dieną. Tokie nusikaltimai, kaip duomenų nutekėjimas ir jų vagystės, įsilaužimai į įmonių banko sąskaitas tampa kasdienybe.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Statistika negailestinga – vien Lietuvoje IT sistemos atakuojamos net 135 kartus per dieną. Tokie nusikaltimai, kaip duomenų nutekėjimas ir jų vagystės, įsilaužimai į įmonių banko sąskaitas tampa kasdienybe.

Skaitmeniniu interneto tinklu sujungtame pasaulyje duomenys tapo pačia brangiausia valiuta, masinančia nusikaltėlius kenkėjišką veiklą perkelti į virtualią erdvę. Tad šiandien reikėtų savęs klausti ne to, ar mūsų verslas taps kibernetinio išpuolio auka, o kada tai įvyks ir ar būsime tam pasiruošę. Deja, draudimo bendrovės ERGO Civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovės Aušros Puodžiūnienės teigimu, dažnai tinkamai apsisaugoti neleidžia nuo seno įsišakniję mitai apie kibernetinėje erdvėje tykančias grėsmes ir jų pasekmes.

Kibernetinės grėsmės: penki mitai, kuriuos turime sugriauti

1 mitas: Kibernetinis saugumas – tik IT padalinio atsakomybė

Šiam mitui paneigti puikiai tinka posakis, kad kiekviena grandinė yra tiek stipri, kiek yra stipri silpniausia jos grandis. JAV telekomunikacijų bendrovės „Verizon“ atliktas tyrimas parodė, kad 63 proc. visų įsilaužimų į IT sistemas pavyksta dėl silpnų ar pavogtų slaptažodžių. O slaptažodžius įmonėje dažniausiai naudoja visi – nuo paprastų darbuotojų iki aukščiausių vadovų.

Kita spraga, kurią dažnai naudoja kibernetiniai nusikaltėliai – apgaulingi el. laiškai su prikabintais kenkėjiškais dokumentais, kuriuos darbuotojai atidaro ir užkrečia įmonės kompiuterių tinklą. „Kibernetinio saugumo politika turi tapti ne tik IT skyriaus galvos skausmu, bet ir aukščiausių vadovų rūpesčiu. Kibernetinės grėsmės niekuo nesiskiria nuo bet kokių kitų mūsų verslui kylančių grėsmių“, – teigia A. Puodžiūnienė.

2 mitas: Kibernetiniai nusikaltėliai – maištaujantys paaugliai

Praeityje liko tie laikai, kai virusus kūrė nesusitupėję paaugliai, o jų sukurtos kenkėjiškos programos tik nupiešdavo paveikslėlį ekrane. Šiuolaikiniai virusų kūrėjai ir platintojai įsuko ištisą industriją. Pogrindžio laboratorijose kuriamos programos, mėnesiais galinčios veikti nepastebimai ir gebančios surinkti didžiulius duomenų kiekius.

Taip pat, pasak A. Puodžiūnienės, aktyviai ieškoma naujų būdų, kai kenksmingos programos platinamos apgaulingais el. laiškais, per fiktyvias išmaniųjų telefonų programėles ar naudojant saugiai atrodančius failus. Iš tiesų, kibernetinių nusikaltimų rinką šiandien galima vadinti brandžia.

Šių metų Europolo ataskaitoje apie kibernetines grėsmes pranešama, kad skaitmeniniame pogrindyje jau veikia legalaus verslo modelius primenančios platformos. Pavyzdžiui, „crime-as-a-service“ paslauga jungia kenkėjiškas programas kuriančius profesionalus su jų paslaugas įsigyti norinčiomis tarptautinėmis nusikalstamomis grupuotėmis.

3 mitas: Maži ir vidutiniai verslai saugūs

„Mažesni verslai kibernetiniams nusikaltėliams tampa puikiais taikiniais, nes dauguma mažų ir vidutinių įmonių neskiria tiek išteklių savo IT sistemų apsaugai bei darbuotojų mokymui. Todėl mažesnės įmonės, panašiai kaip ir paprasti vartotojai, dažniausiai tampa išpirkos prašančių virusų aukomis. Tokie kenkėjai užšifruoja kompiuteryje esančius duomenis, todėl vartotojas nebegali jų naudoti“, – teigia A. Puodžiūnienė.

Vėliau jų kūrėjai susisiekia ir paprašo pinigų už iššifravimą – dažniausiai nedidelės sumos – IT saugumo kompanijos „Symantec“ statistika rodo, kad daugiau nei trečdalis nukentėjusiųjų visame pasaulyje sutinka sumokėti išpirką. Deja, tai tik dar labiau pakursto nusikaltėlius, nes savo forumuose jie dalinasi informacija apie potencialius taikinius. Dar daugiau, net ir sumokėjus išpirką, nebegalima būti tikriems, ar nusikaltėliai apsiribojo tik duomenų užšifravimu. Gali būti, kad jautri informacija iš tiesų buvo pavogta ir yra parduodama kokiame šešėliniame „aukcione“.

4 mitas: Lietuvos verslui kibernetinės grėsmės neaktualios

Pasaulinėje internetinėje erdvėje nėra valstybių sienų – informacija laisvai keliauja tarp valstybių, o tai reiškia, kad ir kibernetiniai nusikaltėliai nesusiduria su jokiais barjerais. Šiandien sunku būtų rasti verslą, kuris nebūtų perkėlęs bent dalies savo veiklos bei duomenų į skaitmeninę erdvę. Vasarą bendrovės „Atea“ atlikta Lietuvos ir Latvijos didžiausių organizacijų IT vadovų apklausa parodė, kad kas penkta bendrovė nukentėjo nuo kibernetinių išpuolių. O rudenį Nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio (CERT-LT) ataskaita parodė, kad per 2017 m. tris ketvirčius buvo gauta daugiau nei 40 tūkst. pranešimų apie IT saugumo incidentus.

5 mitas: Kibernetinių nusikaltimų žala – maža

Skirtingų tyrimų institutų duomenimis, kibernetinių nusikaltimų padaryti nuostoliai gali siekti net kelis trilijonus eurų – prognozuojama, kad po trejų metų ši žala padvigubės. Vadybos konsultacijų įmonės „Accenture“ bei Ponemon instituto konsultantai apklausė 254 įmones iš Australijos, Italijos, Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos bei Vokietijos. Studijos rezultatai parodė, kad kasmet vidutiniškai bendrovės susiduria su 130 kibernetinių grėsmių, o kibernetiniai nusikaltimai ir jų prevencija įmonėms vidutiniškai kainuoja beveik po 12 mln. dolerių.

Štai pavyzdžiui, 2017 metų pradžioje siautęs „NotPetya“ kenkėjas tokioms milžinėms kaip „Maersk“, „Merck“ ar „FedEx“ pridarė po kelis šimtus milijonų nuostolių. Rizikos analitikų kompanija „Cyence“ šiemet atliko tyrimą, kuris parodė, kad globalaus masto ir gerai organizuotas kibernetinis išpuolis galėtų padaryti beveik 50 mlrd. eurų ekonominės žalos – panašiai, kaip 2012-aisiais JAV nusiaubęs uraganas „Sandy“.

Kaip apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių?

Pasak A. Puodžiūnienės, pirmiausiai būtina įgyvendinti būtinąsias priemones – visas IT sistemas apsaugoti tinkamai parinkus saugumo sprendimus. Kita ne mažiau svarbi įrankių grupė – stiprūs ir nuolatos keičiami slaptažodžiai, periodiškas visos programinės įrangos atnaujinimų diegimas bei nepalaikomų programų atsisakymas.

Ypač svarbu, kad darbuotojams būtų suteikiamos tik tokios prieigos prie IT sistemų teisės, kurios yra būtinos jų užduočių vykdymui. Tiesa, ne viską gali išspręsti technologinės priemonės – didžiulę įtaką IT saugumui daro tinkamai kibernetines grėsmes suvokiantys ir galintys jas atpažinti darbuotojai. Todėl, anot draudimo ekspertės, kita apsaugos priemonių grupė yra nuolatinis personalo IT įgūdžių tobulinimas bei atnaujinimas.

Galiausiai, net ir kruopščiausias pasiruošimas negali šimtu procentų apsaugoti nuo kibernetinių grėsmių. Todėl papildoma apsauga tampa kibernetinių rizikų draudimas, kuris padengs ne tik tiesiogiai dėl kibernetinės atakos patirtus nuostolius, bet ir dėl įmonės saugomų trečiųjų asmenų asmens duomenų nutekinimo padarytą žalą. Pasak A. Puodžiūnienės, toks draudimas atlygina ne tik su bendrovės turto (duomenų ir kompiuterinės įrangos) sugadinimu dėl kibernetinių atakų susijusius nuostolius, bet ir dėl įmonės saugomų trečiųjų šalių asmens duomenų nutekinimo padarytą žalą.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama