Debesų kompiuterija (angl. cloud computing) – nauja IT pasaulio banga, atnešanti revoliucinius pokyčius – tokius, kokius praeityje sukėlė asmeniniai kompiuteriai ir internetas. 
Debesų kompiuterija (angl. cloud computing) – nauja IT pasaulio banga, atnešanti revoliucinius pokyčius – tokius, kokius praeityje sukėlė asmeniniai kompiuteriai ir internetas. Mat ši technologija leidžia įmonėms atsisakyti investicijų į IT, rinktis atskiras šios srities paslaugas ir mokėti tik už tai, kuo konkrečiu metu naudojamasi. Neveltui debesų kompiuterija atsidūrė ir tarptautinės tyrimų bei konsultavimo kompanijos „Gartner“ aktualiausių 2010 metų technologijų sąrašo viršūnėje.
Kodėl verta rinktis?
Šiuo metu įmonės Lietuvoje paprastai IT infrastruktūrą susikuria ir valdo savo lėšomis, kurių šiam tikslui reikia skirti išties nemažai. O debesų kompiuterija pasižymi tuo, kad infrastruktūra yra nebe įmonės viduje, bet išorėje, jos įranga saugiai naudojasi nebe viena, bet daugelis įmonių. Tokį veikimo principą galima palyginti su mokama automagistrale.
Norint naudotis automagistrale, jos pirkti nereikia – užtenka sumokėti už nuvažiuotus kilometrus. Debesų kompiuterijos atveju tai reiškia, kad nebemokama už specifinę infrastruktūrą ir programinės įrangos licencijas – šie dalykai yra suteikiami kaip paslaugos tam tikram laikotarpiui. Taip ne tik taupoma, bet ir „neapsikraunama“ nereikalinga programine įranga.
Neatsiejama debesų kompiuterijos dalis, kad paslaugos įmonėms yra sukuriamos ir teikiamos naudojantis virtualia infrastruktūra. Todėl, pagal poreikį, galima labai greitai sumažinti ar išplėsti paslaugų kiekį. Virtualizacija leidžia vartotojams IT ištekliais naudotis visur, kur tik yra internetas. Taigi darbuotojai gali bet kur ir bet kada dirbti taip pat patogiai, kaip ir būdami savo darbo vietoje biure.
Pasiekiama ir smulkiam verslui
Pasitelkus debesų kompiuteriją, aukščiausios kokybės IT paslaugos tampa prieinamos ne tik stambioms kompanijoms, bet ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms.
Nors aukščiausio lygio arba korporatyvinės IT paslaugos teoriškai prieinamos visiems, praktiškai, dėl didelių investicijų poreikio, jomis naudodavo tik didelės įmonės. Saugiai naudojantis bendrais IT ištekliais, paslauga atpinga ir tampa prieinama platesniam vartotojų ratui. Tokiais pavyzdžiais gali būti laiškų tvarkymo, laiko ir išteklių planavimo programinė įranga kaip „MS Exchange“ arba galimybė turėti duomenų atsarginę kopiją.
Nebūtina iš karto visą įmonės IT infrastruktūrą perkelti į „debesį“, tai galima daryti pamažu, pavyzdžiui, pradėti nuo artimiausiu metu planuotos įsigyti IT įrangos ar sistemos. Tokiu būdu neteks investuoti nei į įrangą, nei į darbuotojų mokymus.
Be to, net ir visiškai savo IT į debesų kompiuteriją transformavusiose įmonėse turėtų išlikti už šią sritį atsakingas asmuo. Vidinio IT specialisto atsakomybė – įmonės naudojamų paslaugų monitoringas ir sprendimų priėmimas.
Ateities technologija šiandien
Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje ir didžiosiose Europos šalyse sparčiai auganti debesų kompiuterija pasiekė ir Lietuvą. Mūsų šalies verslas, nusprendęs klasikinę IT infrastruktūrą iškeisti į šį modernų IT valdymo modelį, jau turi galimybę sutaupyti išlaidas IT ir tokiu būdu daugiau lėšų investuoti į savo tiesioginę veiklą.
Viena priežasčių, dėl kurių, lyginant su didžiosiomis valstybėmis, debesų kompiuterija Lietuvoje gali plisti šiek tiek lėčiau – atsargus požiūris į naujoves. Dalis vadovų ir darbuotojų yra pripratę prie IT infrastruktūros, kurią galima „pačiupinėti“. Kita vertus, realiai išmėginus šią pažangią IT paslaugų teikimo koncepciją ir įvertinus jos privalumus, persilaužimas neturėtų užtrukti.
