Elektronika.lt
 2024 m. liepos 24 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 24 d. 20:23
„Philips Monitors“ pristato žadą atimantį greitį lenktame „Evnia 27M2C5200W“ ekrane
Liepos 24 d. 17:08
Ištuštinta banko sąskaita – ne vienintelis praradimas prisijungus prie nesaugaus Wi-Fi
Liepos 24 d. 14:28
Ar patys sau kišame koją siekdami energetinės nepriklausomybės?
Liepos 24 d. 11:04
Kodėl verta rinktis naudotus telefonus iš Banknote.lt?
Liepos 24 d. 08:09
Duomenų saugykla debesyje: ar tai saugesnis pasirinkimas nei lokali saugykla?
Liepos 23 d. 18:22
7 iš 10 nebaigia e. parduotuvėje pradėto pirkimo: ką turėtų žinoti verslai?
Liepos 23 d. 15:17
Pagrindinio ekrano suasmeninimo laisvė ir apsauga nuo pykinimo važiuojant: 5 įdomiausios „iOS 18“ funkcijos
Liepos 23 d. 12:50
Kaip neapsigauti perkant naudotą elektromobilį?
Liepos 23 d. 09:52
Negalintiems skaityti įprastu būdu Nacionalinėje bibliotekoje bus prieinamos garsinės knygos
Liepos 22 d. 19:29
Studentai konstruoja FPV savadarbius dronus
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Garsi Lietuvos astrofizikė prof. G. Tautvaišienė: „Studijuoti fiziką ir dirbti mokslinį darbą gali tiek vyrai, tiek moterys“

Publikuota: 2024-06-13 14:24
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Mėgėjams
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

„Ieškokite įdomiausių tyrimų galimybių ir raskite draugiškų žmonių, su kuriais galėtumėte bendradarbiauti“, – tokiu patarimu jauniesiems mokslininkams dalijasi Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorė, Molėtų astronomijos observatorijos vadovė Gražina Tautvaišienė. Profesorė buvo atrinkta į Europos fizikų draugijos šiemet išleistą įkvepiančių fizikių moterų kalendorių.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

„Ieškokite įdomiausių tyrimų galimybių ir raskite draugiškų žmonių, su kuriais galėtumėte bendradarbiauti“, – tokiu patarimu jauniesiems mokslininkams dalijasi Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorė, Molėtų astronomijos observatorijos vadovė Gražina Tautvaišienė. Profesorė buvo atrinkta į Europos fizikų draugijos (European Physical Society) šiemet išleistą įkvepiančių fizikių moterų kalendorių. Garsiausia Lietuvos astrofizikė jame pristatoma šalia fizikos Nobelio premijos laureačių, Europos fizikų draugijos apdovanotų mokslininkių ir kitų jos narių.

EPS kalendorius

Šia iniciatyva siekiama padidinti moterų matomumą fizikoje, pristatyti įkvepiančias moteris fizikes, kurios gali tapti sektinu pavyzdžiu jaunosios kartos mokslininkėms.

Mokslininkai – smalsūs ir atkaklūs žmonės

Prof. G. Tautvaišienė Europos fizikų draugijoje atstovauja Lietuvai kaip Lietuvos fizikos draugijos prezidentė, o į kalendorių buvo atrinkta už reikšmingą indėlį į astrofizikos mokslą ir aktyvų darbą rengiant jaunąją fizikų (-ių) kartą. Lietuvoje ji jau yra suorganizavusi daugiau kaip 20 tarptautinių vasaros mokyklų, skirtų astrofizikos studentams ir doktorantams.

„Mažai šaliai labai svarbu megzti ryšius su užsienio mokslininkais, nes tarptautiniu mastu svarbių mokslo rezultatų galima pasiekti tik bendradarbiaujant ir turint prieigą prie naujausios ir didžiausios pasaulinės mokslinės infrastruktūros. Vienas mokslininkas nedaug ką gali padaryti“, – įsitikinusi astrofizikė.

Paklausta, kaip pati susidomėjo fizika, profesorė sako, kad mokykloje ji labiausiai nemėgo mokytis mintinai deklamuoti eilėraščių, jai labiau patiko loginiai mokslai. Jos manymu, jaunam žmogui, moksleiviui yra labai svarbu, kad aplinkiniai žmonės, mokytojai pastebėtų ir paskatintų jo gabumus, bet ir pačiam reikia bandyti suprasti, kas patinka.

„Mane mokykloje pradėjo siųsti į fizikos olimpiadas ir aš supratau, kad ši mokslo sritis man yra įdomi, o kai stojau į Vilniaus universitetą, pasirinkau astrofiziką, nes visatos, galaktikos ir žvaigždžių evoliucijos supratimas labiausiai traukė, mažai apie tai buvo žinoma“, – savo pasirinkimą prisimena prof. G. Tautvaišienė.

Astrofizikė pasakoja, kad mokykloje ji taip pat labai mėgo skaityti knygas apie žymius mokslininkus, politikus, kaip jie galvoja, kokią mato savo darbų prasmę. Bet labiausiai jai įstrigo Marie Skłodowskos Curie biografija ir pasiekimai.

Buvo įdomu, kad tie žmonės, kurie yra daug pasiekę, pripažinti, specialiai tokio tikslo nesiekė, jiems tiesiog labai patinka tai, ką jie daro.

Beskaitydama šias knygas, prof. G. Tautvaišienė suprato, kad mokslininkai yra labai smalsūs, atkaklūs ir labai daug dirbantys žmonės, kaip ir ji pati dabar atkakliai dirba savo mėgstamą dangaus kūnų tyrėjos mokslinį darbą.

Disertacija priklausė nuo giedrų naktų prie teleskopo Kaukaze

Prof. G. Tautvaišienei baigus VU magistrantūros studijas ir pradėjus savo mokslinį darbą, Lietuvoje dominavo žvaigždžių fotometriniai tyrimai, kai tyrėjai per filtrus stebi žvaigždes ir iš šviesumo skirtumų filtruose daro įvairias prielaidas, pavyzdžiui, kokia temperatūra yra žvaigždėse, koks bendras jų metalingumas.

„Bet man pasisekė – mano mokslinis vadovas profesorius Vytautas Straižys pasiūlė man naują tyrimų kryptį Lietuvoje – spektrinius žvaigždžių skleidžiamos šviesos tyrimus. Jais galima nustatyti daug tikslesnę žvaigždžių cheminę sudėtį, išmatuoti žvaigždžių skriejimo greitį ir sužinoti daug daugiau informacijos apie žvaigždes“, – sako mokslininkė.

Tačiau tuo metu, kai ji pradėjo spektrinius tyrimus, mūsų šalyje nebuvo jokio teleskopo su spektrografu, taigi tam, kad galėtų parašyti disertaciją, jai teko teikti paraiškas gauti stebėjimų laiko prie reikiamo teleskopo. Astrofizikei pasisekė – ji kas pusmetį gaudavo po keletą naktų stebėjimams su tuo metu didžiausiu pasaulyje 6 m teleskopu Kaukaze ir iš tų stebėjimų parengė disertaciją.

Astrofizikė nustatė galaktikos cheminę evoliuciją

Tačiau sunkiausias jos moksliniame darbe buvo ne šis laikotarpis, o tas, kai Lietuvoje prasidėjo judėjimas dėl išstojimo iš Tarybų Sąjungos – tuomet ji neteko galimybės naudotis spektografu Kaukaze ir turėjo ieškoti naujų partnerių Europoje. Bet naujas bendradarbiavimas atnešė didelių tarptautinių laimėjimų – ji tapo viena pirmųjų pasaulyje, atlikusių detalius galaktikos cheminės evoliucijos modeliavimus ir su kolega astrofiziku įrodė, kad mūsų galaktika formavosi iš centro į išorę.

„1995 m. mes kartu su astrofiziku iš Jungtinės Karalystės Bernardu Pagelu paskelbėme mokslinį straipsnį, kuriame pirmą kartą sumodeliavome aštuoniolikos cheminių elementų gausėjimą mūsų galaktikoje – nustatėme galaktikos cheminę evoliuciją. Paaiškėjo, kokios žvaigždės iš pradžių formavosi, po kiek laiko jos susprogdavo, kokius cheminius elementus paskleisdavo susprogusios ir kokios naujos žvaigždės iš jų formuodavosi. Nustatėme, kaip daugėjo cheminių elementų galaktikos evoliucijos metu“, – apie svarbiausią savo atradimą pasakoja mokslininkė.

Daug metų savo tyrimus mokslininkė vykdė naudodamasi Kanarų salose esančiu Šiaurės optiniu teleskopu, o paskutinį dešimtmetį dirbo prie Europos Pietų observatorijos „Gaja-ESO“ projekto, kuris atnešė ne ką mažesnių laimėjimų.

„Šio projekto metu su 8,2 m teleskopu mūsų surinktais stebėjimo duomenimis buvo patvirtinta, kad mūsų galaktika formavosi iš centro į išorę, o ne atvirkščiai. Anksčiau buvo manoma, kad žvaigždės formavosi galaktikos sferoide ir joms sprogus medžiagos krito į jos centrą, o mes parodėme, kad ir centre formavosi žvaigždės“, – rezultatus aiškina VU astrofizikė.

Pagaliau 2015 m. spektografas, pagamintas Jeilio universiteto egzoplanetų laboratorijoje, atsirado ir Lietuvoje – VU Molėtų observatorijoje. Kiek anksčiau prof. G. Tautvaišienės, kaip tuometinės Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorės, dėka Molėtų astronomijos observatorija įsigijo ir kitą svarbų prietaisą, skirtą žvaigždėms stebėti – CCD (charge-coupled device) imtuvą. O pirmasis garsaus Lietuvos astrofiziko Kazimiero Černio su šiuo prietaisu atrastas asteroidas buvo pavadintas Tautvaišienės vardu.

Studijuoti fiziką gali visi

Prof. G. Tautvaišienė yra viena iš tų nedaugelio moterų, kurios įsitvirtino ir daug pasiekė astrofizikos srityje, nes jos tėvai jai leido savarankiškai nuspręsti ir rinktis tai, kas jai mokykloje patiko labiausiai. Tačiau mokslininkė mano, kad mergaitės, kurios domisi tiksliaisiais mokslais, ne visada išdrįsta siekti savo tikslų, nes tėvai, o kartais ir mokytojai pasako, kad tie mokslai yra ne mergaitėms. Anot profesorės, jei mergaitei mokykloje sunkiau sekasi tikslieji mokslai, dažnai jai net nesistengiama padėti ir paaiškinti.

„Negalima vaikui sakyti, kad jis kažko negali. Visi, jei ko nors nori, tai tą ir gali pasiekti. Nors fizikos srityje vis dar labiau dominuoja vyrai, tačiau studijuoti fiziką ir dirbti intelektinį darbą – nesvarbu, kokioje mokslo srityje – gali visi: tiek vyrai, tiek moterys“, – įsitikinusi garsi Lietuvos astrofizikė.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama