Elektronika.lt
 2019 m. gegužės 19 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 18 d. 19:03
UNICEF kvies verslą spręsti iššūkius vaikų gerovei pasaulyje
Gegužės 18 d. 12:11
IT specialistų rinka Baltijos šalyse: Lietuva vejasi pirmaujančią Rygą
Gegužės 17 d. 20:32
Tarptautinė telekomunikacijų diena: 154 metai ir 5 ryškiausios technologijos
Gegužės 17 d. 16:20
Olandai stato didžiausią pasaulyje dirbtinių saulės elementų salyną
Gegužės 17 d. 12:48
„Oracle“: saugumas – privaloma kiekvieno IT sprendimo sąlyga
Gegužės 17 d. 08:27
Atviri bankų duomenys: kokias naujas paslaugas gyventojams galėtų pasiūlyti „fintech“ įmonės?
Gegužės 16 d. 20:22
Naujausias tyrimas atskleidė – lietuvius pirkti internetu paskatintų viena priemonė
Gegužės 16 d. 17:11
Beribės dronų galimybės: nuo įspūdingų vaizdų iki organų transportavimo
Gegužės 16 d. 13:15
Mokslininkai išsprendė vandenilinių automobilių problemą – jie gali pakeisti hibridus
Gegužės 16 d. 08:24
Naujoji kosminio aukso karštinė: mokslininkai siūlo kurti saugomus nacionalinius parkus kosmose
FS 19 Tractor mods
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, How to install
ATS mods
ATS trailer mods, ATS truck mods, ATS map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Combine, FS19 Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
Periodontologija
Endodontija mikroskopu, implantacija, protezavimas
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti
www.eb.lt - Entertainment bank

Kaip keisis pasaulis vykstant 4.0 pramonės revoliucijai?

Publikuota: 2019-02-14 16:33
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Apie pramonės revoliuciją 4.0 kasdien girdime vis garsiau ir daugiau, tačiau kaip tai paveiks Lietuvos darbo rinką? Kokios profesijos išnyks, o kurių specialistų poreikis augs? Apie būsimus karjeros sprendimus ir pramonės industrijos iššūkius diskutavo Lietuvos pramonės ir švietimo sistemos atstovai „Inžinerijos mokslų taikomųjų tyrimų forume 2019“.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Apie pramonės revoliuciją 4.0 kasdien girdime vis garsiau ir daugiau, tačiau kaip tai paveiks Lietuvos darbo rinką? Kokios profesijos išnyks, o kurių specialistų poreikis augs? Apie būsimus karjeros sprendimus ir pramonės industrijos iššūkius diskutavo Lietuvos pramonės ir švietimo sistemos atstovai „Inžinerijos mokslų taikomųjų tyrimų forume 2019“.

Kaip keisis pasaulis vykstant 4.0 pramonės revoliucijai?

Renkantis fizinį darbą – rizikuojate

Pasaulis išgyvena jau ne pirmą pramonės revoliuciją, kurios metu vienas sistemas ir mašinas keičia kitos. Žinoma, tai ne tik suteikia milžiniškas galimybes kurti ir augti, bet ir atneša iššūkius prisitaikyti prie naujo gyvenimo, būtinybę ugdyti naujus įgūdžius, kurti naujus produktus ir dar prieš kelis metus net teoriškai neegzistavusius verslus.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidiumo nario ir UAB „Baltec CNC Technologies“ valdybos pirmininko dr. Gintaro Rimšos teigimu, vis daugiau prarandama fizinio darbo ir vis labiau reikia technologinių gebėjimų, o rinka prie to neprisitaiko.

„Didžiausias iššūkis ir problema šiandien, jei apsiribotume savo regionu – ne visada spėjama žmonėms suteikti visą informaciją, kuri jau gali būti pasiekiama: kas jau yra sukurta, ką ir kur galima naudoti, kaip naudoti, kaip adaptuoti, pritaikyti, įtvirtinti produktų ar paslaugų kūrimo linijoje. Yra kompanijos, kurios jaučia tą pulsą, rinkos poreikį, specialistų trūkumą, kvalifikacinių reikalavimų būtinybę. Jos turėtų artimiau bendradarbiauti su švietimo sistemos atstovais ir pasakyti, o švietimo sistemos atstovai įsiklausyti, ko žmogui reikės, kokių gebėjimų mokytis, kad rastų darbą bet kuriame pasaulio kampelyje“, – sako jis.

Paklausus, kokių profesijų atstovai darbo neras ateityje, dr. G. Rimša pastebėjo, kad tiksliai atsakyti sunku, bet tendencija aiški – fizinio darbo poreikis mažėja.

„Tiksliai pasakyti labai sunku, tačiau darbo mažės krovikams, pakuotojams, kasininkus jau dabar Lietuvoje keičia savitarnos kasos. Vienos prognozės sakė, kad jau 2030 m. į gatves nebus galima išvažiuoti nesavavaldžiu automobiliu į gatves. Jos, aišku, dabar pasislinko, bet matosi, kad tiek vairuotojų tikrai nereikės.

Statybų sektorius šiek tiek kitoks, jame yra specifinių darbų, kuriuos turi atlikti žmogus. Nors jau yra robotai, kurie patys namus pastato arba mašina, kuri pati kartu su vienu operatoriumi tiesia kelius – anksčiau tam reikėjo bent 20 žmonių komandos.

Didžiausias proveržis yra inžinerijos pramonėje, kur metalas susijungė su internetinėmis technologijomis ir kitais mechanizmais. Čia diena iš dienos atsiranda vis naujos galimybės. Deja, tų galimybių panaudojimas kol kas atsilieka. Panaši situacija yra ir su išmaniaisiais telefonais, kurie gali labai daug, bet esame įpratę naudoti tik 50% funkcijų ir jas tik naudojame. Tad tikrai išskirčiau šią inžinerinę kryptį kaip vieną pažangiausių, o darbuotojų poreikis yra didelis visur – Lietuvoje, Europoje, Kinijoje ar JAV. O šiandienos pagrindiniai raktiniai žodžiai yra: skaitmeninės technologijos, debesijos sprendimai, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas“, – teigia LINPRA atstovas.

Galimybė išsiskirti individams

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus prof. Juozo Augučio manymu, labiau tiktų naudoti ne revoliucijos, o fazės kaitos sąvoką ir ši kaita atneš daugiau galimybių išsiskirti kūrybiškiems žmonėms.

„Vykstant revoliucijai, senoji dalis yra sulaužoma, sunaikinama ir vietoje jos yra statomas kažkas naujo. Šiuo atveju, manau, kad labiau tiktų kaitos terminas, nes niekas nieko nedegins ir nelaužys. Ši kaita žmonėms, gyvenantiems jos metu, atneša labai patrauklų gyvenimą. Anksčiau visi planinėje, konvejerinėje ekonomikoje žmonės buvo tik maži sistemos sraigteliai. Dabar pasaulis ir inžinerinės studijos eina link to, kad kiekvienas tampa įgalus dalyvauti ir kurti tai, ką prieš tai galėjo daryti, pavyzdžiui, tik specializuoti mokslininkai, turintys ypatingas laboratorijas ir techniką.

Šiandien daugelis mūsų gali su programine įranga susiprojektuoti namą ar atlikti kitus reikiamus darbus. Aišku, yra tam tikrų specifinių detalių, bet kryptis yra aiški – kiekvienas galime tapti svarbiu ir būti kūrėju“, – pokyčių viziją pristato VDU rektorius.

Visgi, norint tapti kūrėju ir prisidėti prie technologinio proveržio, jaunam žmogui reikės ir naujų gebėjimų. O kur juos įgyti – Lietuvoje ar užsienio aukštosiose mokyklose? Kauno technikos kolegijos (KTK) direktoriaus ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidento Nerijaus Varno nuomone, kiekvienas jaunas žmogus turi sau atsakyti į klausimą, ne kur jis nori studijuoti, o kuo būti.

„Jaunas žmogus turėtų galvoti ne apie šalį, o pirmiausia – kuo jis nori būti. Jei jis galvoja apie inžineriją ir jo gebėjimai atitinka Masačusetso technologijos instituto (MIT) lygį – tai, žinoma, reikia pabandyti. Talentų Lietuvoje tikrai yra, tačiau ne tiek daug, kad visi galėtų rinktis elitines mokyklas. Lietuvos kolegijų ir universitetų kokybė nepelnytai yra nuvertinama mūsų visuomenėje ir žiniasklaidoje. Studijų kokybė yra išties pakankamai aukšta, turime geras laboratorijas, modernius praktinių įgūdžių ugdymo centrus, dirba patyrę dėstytojai. Studentai, ypač inžinerijos, darbdavių yra vertinami. Dažna problema yra ne jų kokybė, o per mažas studijas pasirinkusiųjų studijuoti skaičius, kuris negali patenkinti rinkos poreikio. Tai ypač jaučiama kalbant apie tas specialybes, kurios susiję su pramone.

Taip pat svarbu, kad žmogus niekada nenustotų investuoti į save. Šiandien labai svarbūs ir minkštieji absolventų gebėjimai. Inžinierius privalo būti ne tik geras savo srities specialistas, bet ir mokėti užsienio kalbas, dirbti komandoje, būti komunikabiliu, kūrybišku. Rinkai reikia tokių žmonių, kurie ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste, įmonėje ar organizacijoje gali numatyti problemas ir išspręsti jas realiu laiku“, – sako KTK direktorius.

Keičiasi ne tik pramonė, bet ir aukštosios mokyklos

LKDK prezidentui pritaria ir Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovas doc. dr. Gintaras Dervinis, kurio teigimu keičiasi ne tik pramonė, verslas, technologijos, bet ir pačios aukštosios mokyklos, studijų programos ir dėstymo principai.

„Mes lygiai taip pat evoliucionuojame kaip ir visas pasaulis aplink mus. Suprantame, kad riba nesustoja ties žyma mokyti, mes pradedame ir patys mokytis. Nebėra taip, kad studentas atlieka laboratorinį darbą, padaro tam tikrus žingsnius ir viskas. Orientuojamės į kritišką mąstymą, problema grįstą sprendimą.

Didėjantis studentų skaičius rodo ir mūsų studijų kokybę. Turime studentų iš viso pasaulio: Indijos, Turkijos, Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos ar Ispanijos. Taip pat galiu pastebėti, kad mūsų studentai jaučiasi stipresniais nei atvykę kiti studentai iš vakarų Europos šalių. Mes turime fantastiškai geras laboratorijas, kurias finansuoja mūsų socialiniai partneriai, o jiems reikia aukščiausios kokybės specialistų. Tad savo baze tikrai nenusileidžiame, o kartais net ir lenkiame daugelį Europos universitetų“, – tvirtina G. Dervinis.

Būtinybę keistis ir niekada nesustoti mokytis pabrėžia ir VDU rektorius.

„Aukštoji mokykla turi įdiegti studentams tam tikrus gebėjimus, tačiau ir gebėjimą nuolatos mokytis. Reikia suprasti, kad mokslai nesibaigia uždarius aukštosios mokyklos duris. Tai nėra baigtinis procesas. Reikia ugdyti kūrybiškumą, nes jauni žmonės ne tik eis dirbti į dabartines kompanijas, jie turės sukurti savo kompanijas ir verslus, kurie tenkins rinkos poreikį, kurio dabar nėra ir jo dar net neįsivaizduojame. To taip pat turi išmokyti aukštosios mokyklos“, – savo požiūrį atskleidžia prof. J. Augutis.

Dr. Vytauto Jokužio, „Elinta“ įmonių grupės įkūrėjo nuomone, jaunas žmogus turi žiūrėti toli į perspektyvą ir galvoti, ką jis gali duoti pasauliui po 30 metų.

„Jaunam žmogui patarčiau žiūrėti 5—10 metų į priekį ir pagalvoti, kas aš būsiu po 30 metų, ką būsiu sukūręs, kas atsiras naujo. Dabar jau aišku, kad galimybės yra milžiniškos, o informacinis tinklas per kelias sekundes gali suteikti visą reikalingą informaciją. Žmonės gali pasinaudoti skaičiavimo ir gamybos pajėgumais. Ką anksčiau galėjo tik didelė įmonė, šiandien gali kelių žmonių grupė.

Tačiau norint kažko pasiekti reikia degančių akių. Mūsų įmonių grupės įmonės stipriai dirba su kolegijomis ir universitetais, dalyvaujame baigiamųjų darbų gynimo komisijose, dirbame tiesiogiai, esu KTK Tarybos nariu. Vien šiandien turime 16 praktikos vietų. O dar įdomiau tai, kad kai kurie studentai atlieka praktiką, kuri jiems šiuo metu nenumatyta. Pas mane savarankiškai iš kolegijos atėjo studentas, kuris paprašė atlikti praktiką, nors šiuo metu jos nėra, nes jis nori sužinoti, kaip vyksta procesai gamyboje. Tokie studentai yra labai motyvuoti, jie knygose mato jau ne tik skaičius ar paveikslus, bet procesus ir žino, kaip tai veikia. Tai labai puikus bendradarbiavimo ir specialistų ugdymo modelis“, – sako ir noro kažką sukurti svarbą pabrėžia dr. V. Jokužis.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

„EParašas“ – elektroninio parašo mokymo sistema

CRM sistema – „Hanna CRM“

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Svarstyklės – čia, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Farming Simulator 2019 Mods, LS19 Mods, FS19 Mods
fs19.net
Ets2 mods, ats mods, fs19 mods
allmods.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Mods
www.fs2017mod.com
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS 2019 Mods, FS 2017 Mods, FS 2015 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama