Elektronika.lt
 2024 m. kovo 28 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Kovo 27 d. 16:36
Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“
Kovo 27 d. 14:14
„Philips Monitors“ E1 serija turės tris naujus daugiafunkcinius modelius, skirtus hibridiniam ir nuotoliniam darbui
Kovo 27 d. 12:43
Reikalavimas elektrifikuoti penktadalį stovėjimo vietų glumina verslą: nukentės galutiniai vartotojai
Kovo 27 d. 10:37
KTU mokslininkų ir partnerių bendras darbas: virtuali realybė padės mokantis chirurgijos
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Branduolinių povandeninių laivų kapinyne Rusijoje apsilankęs vokiečių žurnalistas: tai, ką išvydau, sukėlė šoką

Publikuota: 2018-07-24 19:30
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Vokiečių žurnalistas Michaelis Schmidtas papasakojo apie tai, kaip Šiaurės vakarų Rusijoje, pašaliniams uždraustoje zonoje, utilizuojami atominiai povandeniniai laivai.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Vokiečių žurnalistas Michaelis Schmidtas papasakojo apie tai, kaip Šiaurės vakarų Rusijoje, pašaliniams uždraustoje zonoje, utilizuojami atominiai povandeniniai laivai.

„Uždara Murmansko zona“ („Sperrzone Murmansk“) – taip vadinasi Vokietijoje išleista Michaelio Schmidto knyga. M. Schmidtas yra vienintelis Vakarų žurnalistas, kuris 12 metų reguliariai lankėsi Šiaurės vakarų Rusijos miestuose ir objektuose, į kuriuos draudžiama patekti net patiems Rusijos piliečiams (žinoma, išskyrus ten gyvenančius ir dirbančius žmones). Vokietijos televizijos NDR laidose M. Schmidtas pasakojo, kaip vokiečių specialistai padeda Rusijai utilizuoti atominius povandeninius laivus (APL) ir kitus radioaktyvius objektus. Kalbama apie daugiau kaip šimtą APL su branduoliniais reaktoriais ir panaudotu branduoliniu kuru – juos Rusijos karinis jūrų laivynas nurašė iš rikiuotės ir laiko netoli gyvenamųjų teritorijų. Tai, ką M. Schmidtas išvydo pirmą kartą apsilankęs Kolos pusiasalyje, jį sukrėtė.

Branduolinių povandeninių laivų kapinyne Rusijoje apsilankęs vokiečių žurnalistas: tai, ką išvydau, sukėlė šoką

M. Schmidtas: „Tai, ką išvydau, man sukėlė šoką. Atominiai povandeniniai laivai su branduolinėmis raketomis apskritai yra labai pavojinga ginklų rūšis. Ir kai matai, kaip Barenco jūroje, į šiaurę nuo Murmansko, pūva šių APL liekanos, kaip supasi vandenyje jų surūdiję korpusai, tai sukrečia. Sukrėtė ir tai, kad šie laivai tarsi nieko nejaudina. Ar sklinda radiacija, ar rūdys ėda APL korpusus, niekam nerūpi. Aplaidumo ir nepriežiūros vaizdas tiesiog baugino. Tačiau noriu pabrėžti: kalbame ne apie vieną povandeninį laivą, o apie 120 atitarnavusių Sovietų Sąjungos ir Rusijos povandeninių laivų, kuriuos reikėjo utilizuoti. Ar galite įsivaizduoti, kiek ten buvo radioaktyvių atliekų?“

„Deutsche Welle“: Tai vyksta Šiaurės vakarų Rusijoje, o kiek analogiškų radioaktyvių šiukšlių yra Tolimuosiuose Rytuose, Ramiajame vandenyne... Tačiau toks paveikslas Kolos pusiasalyje tvyrojo 2000 metais. O kaip yra dabar? Ar padėtis pasikeitė?

– Visas vokiečių suprojektuotas ir didele dalimi finansuotas kondicionavimo ir ilgalaikio radioaktyvių atliekų saugojimo, taip pat laikino utilizuotų atominių povandeninių laivų reaktorių skyrių saugojimo (laikino, t. y. 70 metų), kompleksas buvo priduotas 2015 metais. Tuomet šis projektas buvo oficialiai užbaigtas.

Visai Šiaurės vakarų Rusijai ir visam poliariniam regionui tai iš tikrųjų atnešė didelį palengvėjimą. Buvo išvalyti Šaltojo karo pėdsakai, daug nuveikta ekologijos labui. Juk kai kuriuose APL, kurie be jokios priežiūros suposi vandenyje, tebebuvo likusios vadinamos aktyviosios zonos, reaktoriai, branduolinis kuras. Tai kėlė nuolatinę grėsmę. Dabar visa tai yra išvalyta, todėl nuo pavojaus yra apsaugota ne tik Rusija. Tai svarbu visai Europai. – Šis milžiniškas atliekų saugojimo ir utilizavimo kompleksas Saida Guboje veikia ir šiandien?

– Šis milžiniškas atliekų saugojimo ir utilizavimo kompleksas Saida Guboje veikia ir šiandien?

– Kiek žinau, taip. Ir tai labai džiugina tuos, kurie jį projektavo ir paleido eksploatacijai, visų pirma, bendrovės EWN („Energiewerke Nord“) darbuotojus. Ši įmonė iš Meklenburgo specializuojasi atominių elektrinių utilizavimo srityje. Saida Gubos pakrantės saugykloje saugomos įvairios mažai radioaktyvios atliekos: nuo skudurų, kurie buvo naudojami povandeniniuose laivuose, iki užkrėstų prietaisų, metalinių dalių ir pan. Maža to, ten įgyvendintas ir antras stambus Vokietijos bei Rusijos projektas – reaktorių skyrių saugykla. Kiekvienas iš šių projektų Vokietijai atsiėjo maždaug 300 mln. eurų. Beje, kompleksas Saida Guboje priima radioaktyvias atliekas ne tik iš Rusijos karinio jūrų laivyno, bet ir iš viso Kolos pusiasalio – regiono, kuris pasižymi didžiausiu atominių reaktorių tankumu pasaulyje.

– Saida Guba – tai vokiškos technologijos, didele dalimi – ir vokiški pinigai. Tačiau Rusijos šaltiniuose, išskyrus kelias specializuotas pramonės publikacijas, Vokietijos vaidmuo visai neminimas, ar, geriausiu atveju, apie ją užsimenama prabėgomis, vienu sakiniu... Tai jūsų neglumina?

– Bent jau stebina. Rusija, kaip, beje, ir Vokietija, turėtų, mano nuomone, labiau didžiuotis šiuo sėkmingu ir labai brangiu projektu. Kai jis buvo užbaigtas, Vokietijoje oficialiai buvo išplatintas tik Ekonomikos ministerijos pranešimas. Tačiau Vokietija skyrė jam beveik 600 mln. eurų! Na, o Rusijoje... 2015 metų gruodį Rusijos televizija parodė, kaip Kurčiatovo instituto vadovas Michailas Kovalčiukas susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu.

M. Kovalčiukas parodė jam komplekso Saida Guboje nuotraukas ir raportavo apie pasiekimus, likviduojant branduolinį palikimą Šiaurės vakarų Rusijoje. Ir nė žodžiu neužsiminė apie Vokietijos dalyvavimą, apie tai, kieno technologijos buvo panaudotos, metodika, logistika... Gaila. Tarptautiniu lygiu kito tokio masto projekto šioje srityje nėra. Beje, dirbti su rusų mokslininkais, inžinieriais, technikais ir ekologais vokiečių partneriams buvo labai lengva. Tarp jų susiklostė atviri, draugiški santykiai. Tačiau politikos srityje...

– Savo knygoje jūs daug rašote apie atskirus žmones, Rusijos entuziastus, kuriuos iš tikrųjų neramina ekologinė padėtis šiame regione ir visoje šalyje. Tačiau Rusijos administracinėje – valstybinėje plotmėje į šį projektą buvo žiūrima per atstumą, sakykime taip.

– Taip, ir man atrodo, kad su metais požiūris pasikeitė į dar blogesnę pusę. Tokio požiūrio priežastimi, be visa kita, tapo politinis konfliktas, kuris paaštrėjo po to, kai Rusija užėmė Krymą ir dalį Rytų Ukrainos. Santykiai atvėso. Tačiau, mano nuomone, tokiu atveju panašūs sėkmingi projektai tampa dar svarbesni. Jie rodo, kad net tuomet, kai susidaro sudėtinga politinė padėtis, galima ir reikia bendradarbiauti toje srityje, kuri yra labai svarbi abiem pusėms.

– Rusijos oficialieji asmenys skundžiasi, kad ekologinę reikšmę turintiems projektams nėra pinigų. Tačiau naujoms raketoms, povandeniniams laivams, branduoliniams ginklams pinigų atsiranda...

– Jūs visiškai teisūs. Jau įgyvendinus šį projektą, į vandenį buvo nuleisti nauji atominiai povandeniniai laivai. Toks šiuolaikinis povandeninis laivas kainuoja milijardą eurų ar net daugiau! Tai milžiniška, neįtikėtina suma! Prisiminkime dar ir tai, kad gegužės mėnesį Murmanske prisišvartavo „Akademik Lomonosov“ – plaukiojanti atominė elektrinė. Ji taip pat paliks branduolinių atliekų. O kur jos bus dedamos?

– Paskutinis jūsų knygos skyrius vadinasi „Nauja užduotis“. Jame jūs rašote apie Naująją žemę. Ten turi būti įgyvendintas dar vienas stambus radioaktyvių atliekų utilizavimo projektas.

– Man pavyko sužinoti, kad šiuo metu šis projektas yra parengimo stadijos. Praktinių rezultatų kol kas nėra. Yra sudarytas vadinamas prioritetų sąrašas, jis bus pristatytas Europos Komisijai. Padaryti reikės labai daug. Prie Naujosios žemės nuskandinta maždaug 24 tūkst. užterštų radioaktyvių objektų. Tarp jų yra ir povandeninių laivų. Ypač pavojingas yra K-27. Jame 1968 metais įvyko avarija, buvo apšvitintas ekipažas, devyni žmonės mirė. 1982 metais K-27 buvo nuskandintas Karos jūroje. Niekas tiksliai nežino, kokia yra šio laivo ir kitų nuskandintų povandeninių laivų būklė. Juos reikia iškelti ir utilizuoti, nukenksminti. Rusijos vyriausybė kreipėsi pagalbos į Europos Komisiją. Iki rugpjūčio pabaigos turi būti užbaigtas parengimo, projektavimo ir planavimo etapas. Kas bus toliau? Kol kas neaišku.


Delfi.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama