Elektronika.lt
 2018 m. liepos 17 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 16 d. 20:20
Pristatęs analogų pasaulyje neturinčią mobilią aplikaciją, Kaunas žengia toliau (2)
Liepos 16 d. 17:40
Į valdžios ir piliečių komunikaciją socialinėse medijose besigilinanti KTU doktorantė: „Potencialas neišnaudojamas“
Liepos 16 d. 16:11
Netolima ateitis: „Geležinė akis“ stebės aplinką Lietuvos geležinkelių keliuose
Liepos 16 d. 14:07
Ekspertai: „Google Translate“ ir kitos technologijos neišstums vertėjų – šių specialistų Lietuvoje jau dabar trūksta
Liepos 16 d. 13:29
„Nokia 3.1“ atvyksta į Lietuvą
Liepos 16 d. 12:21
Mokslo aukštumos: Kaune steigiama tai, kas dar nauja pasaulyje
Liepos 16 d. 10:20
Kaip NASA prieš 40 metų sudegino gyvybės Marse įrodymus
Liepos 16 d. 08:04
Supermasyvi juodoji skylė paleido neutrinų šūvį tiesiai į Žemę
Liepos 16 d. 07:28
Kaip sutaupyti vietos „iPhone“ ar „iPad“ nieko neprarandant
Liepos 15 d. 13:11
Mokslininkai aptiko neįtikėtinai mažą „vaiduoklišką“ dalelę, neutriną, skriejusią per Antarktidos ledą
FS 19 Tractor mods
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, How to install
ATS mods
ATS trailers, American Truck Simulator Mods, ATS trucks
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
FS 17 maps, FS 17 truck
FS 17 Trailers, Farming Simulator 2017 Mods
Farming Simulator 2017
FS 2017 Trailers, FS 17 Maps, FS 17 Tractors
FS 17 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS17 Combines, FS17 Maps
Cattle and Crops Mods
Farming Simulator 2019 Mods, FS17 Maps
Fit Systems
Klientų valdymo sistema, projektų valdymo sistema
Desk International
Higher Education, Studies Abroad, Universities Abroad
Amazon sellers
Ebay sellers, Walmart sellers, Etsy sellers
FS 17 Combines
Farming Simulator 17 Mods, FS 17 Trucks, FS 19 Mods
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti
www.eb.lt - Entertainment bank

Ateities inžinieriai bus graibstomi darbdavių, bet privalės pasikeisti. Kaip?

Publikuota: 2018-03-22 12:28
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Kokios specialybės ir specialistai bus paklausiausi ateities darbo rinkoje? Ar tikslieji mokslai išliks populiarūs Lietuvoje? Kokių sugebėjimų reikės būsimiems specialistams? Šiuos ir panašius klausimus sau užduoda ne vienas abiturientas, galvojantis apie studijas ir būsimą karjerą. Studijų specialistai sufleruoja, kad inžinerija bus viena paklausiausių ateities specialybių, o vadinamųjų „minkštųjų“ gebėjimų turintys inžinieriai, analitikai, technologai, IT specialistai bus tiesiog graibstomi darbdavių.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Kokios specialybės ir specialistai bus paklausiausi ateities darbo rinkoje? Ar tikslieji mokslai išliks populiarūs Lietuvoje? Kokių sugebėjimų reikės būsimiems specialistams? Šiuos ir panašius klausimus sau užduoda ne vienas abiturientas, galvojantis apie studijas ir būsimą karjerą. Studijų specialistai sufleruoja, kad inžinerija bus viena paklausiausių ateities specialybių, o vadinamųjų „minkštųjų“ gebėjimų turintys inžinieriai, analitikai, technologai, IT specialistai bus tiesiog graibstomi darbdavių.

Apie paklausiausias ateities specialybes, būsimiems profesionalams reikalingus įgūdžius ir kompetencijas „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) dekanas Andrius Vilkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) švietimo projektų vadovė Agnė Kudarauskienė, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis bei „Maxima grupė“ vadovas ir KTU tarybos pirmininkas Dalius Misiūnas.

Ateities inžinieriai bus graibstomi darbdavių, bet privalės pasikeisti. Kaip?

A. Kudarauskienė vertindama technologijų poveikį profesijoms pažymėjo tai, kad „rutininiai“ darbai, reikalaujantys rankų darbo, be jokios abejonės keisis. „Klausimas kyla tik dėl to, ar darbuose reikės daugiau technologijų išmanymo, ar tam tikrų „minkštųjų“ kompetencijų. Yra daug įvairių scenarijų ir jie visi iš dalies teisingi“, – sakė ji.

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 2020-aisiais reikalingiausios kompetencijos bus kompleksinių problemų sprendimas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, žmonių vadyba ir darbų koordinavimas. Pasak KTU MIF dekano A. Vilkausko, kalbant apie technologinius mokslus jau šiandien bet kurio inžinieriaus darbe svarbu atsakyti į tris pagrindinius klausimus: kam, kodėl ir kaip. „Atsakant į klausimą kaip, reikalingos siaurosios kompetencijos, tačiau kiti du klausimai susiję su taip vadinamomis horizontaliosiomis kompetencijos. Tai yra būtent tie įskiepiai, tarpdisciplininės dalys, kurios reikalingos kiekvienam inžinieriui“, – tikino dekanas.

Specialybė – kompetencijų rinkinys

N. Mačiulis teigė, kad moksleiviai vis dar per siauriai suvokia inžinieriaus sąvoką. „Ne retas įsivaizduoja, kad būdamas inžinieriumi atliks tik tam tikrą darbą, pvz., turės sukurti produktą, kuris efektyviau išminkys tešlą duonos kepykloje“.

„Vertinant inžinieriaus specialybę taip pat labai svarbu žinoti kelias inžinerijos sritis. Tai nereiškia, kad turi būti visažinis ir viską giliai išnagrinėjęs ir suvokęs. Svarbu išmanyti ne tik pagrindinę savo veiklos sritį, bet ir šalia kažkokią gretutinę bent šiek tiek žinoti“, – sakė A. Vilkauskas.

KTU MIDF dekanas tvirtino, kad šiais laikais nebeliko grynos mechanikos, statybos, chemijos, nes viskas integruojasi. Ypač prie to prisideda vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija. „Svarbu į inžineriją žiūrėti ne vien tik per specialybę, bet ir per kompetencijų rinkinį“, – pažymėjo jis.

D. Misiūno teigimu, nors dalis funkcijų šiai dienai vis dar yra gana siauros ir apimančios vieną sritį, galima daryti prielaidą, kad nemažai iš jų bus automatizuotos ir robotizuotos. „Siaura specializacija greičiausiai taps roboto duona, o specializacijų apjungimas ir pavertimas rezultatu vis dar bus mūsų, t. y., žmonių, didžioji pridėtinė vertė“, – tikino „Maxima grupė“ vadovas.

Pasak N. Mačiulio, šiais laikais nebeužtenka būti vien tik geru inžinieriumi, reikia suvokti šiek tiek ir apie finansus, ir socialinius mokslus, kad juos visus apjungus būtų galima sėkmingai realizuoti produktus. „Čia ir yra esmė: įvairiausių gebėjimų, įvairiausių kompetencijų jungimas tam, kad mes juos sutelktumėm į aukščiausią pridėtinę vertę kuriančias veiklas“, – kalbėjo ekonomistas.

„Minkštųjų“ kompetencijų svarba

Ne tik Lietuvos darbdaviai, bet ir užsienio investuotojai yra suinteresuoti tuo, kad inžinieriai mokėtų užsienio kalbas, gebėtų dirbti komandoje, būtų socialiai jautrūs ir išmanytų žmogaus psichologiją, būtų pajėgūs pasiūlyti tinkamas inovacijas sparčiai senėjančiai ir vis labiau individualaus požiūrio reikalaujančiai visuomenei.

Todėl vien tik būti tam tikros specialybės ekspertu dabar neužtenka. Keičiantis sąlygoms reikia ir daugiau įgūdžių – itin svarbios tampa „minkštosios“ kompetencijos.

„Faktas, kad inžinerinei pramonei reikia įvairios kvalifikacijos žmonių. Jeigu mes kalbam apie ateitį, tai jų reikės tik daugiau. Klausimas tas, kokių jiems reikės kompetencijų“, – teigė A. Kudarauskienė.

Ji tikino, kad žiūrint į gamyklų veiklas, „minkštosios“ kompetencijos yra tokie gebėjimai, kurių negalima nei automatizuoti, nei robotizuoti. N. Mačiulio nuomone, reikia kalbėti ne vien tik apie specialybes, bet ir apie kompetencijas, kurios „labai lengvai perkeliamos iš sektoriaus į sektorių ir net iš dešimtmečio į dešimtmetį“.

„Sunku įsivaizduoti, kad tokie gebėjimai kaip kritinis mąstymas arba kūrybiškumas po dešimtmečio ar dvidešimtmečio bus mažiau svarbūs. Akivaizdu, kad tai bus vis svarbiau“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas. A. Vilkausko tikinimu, ilgą laiką inžinerinės sritys buvo kaip individualus sportas, kuriame reikėdavo išlavinti tam tikrus specifinius įgūdžius, tačiau tam, kad būtų sukurtas naujas produktas ar pridėtinė vertė, dabar svarbu ir mokėti dalintis savo idėjomis, žiniomis.

Rinkoje ir versle taip pat reikalingi žmonės, gebantys spręsti problemas. „Dažnai tai yra susiję su atskirų segmentų, technologijų, žmonių, komandos rezultatų sujungimu į vieną visumą ir supratimu, kurioje vietoje reikia kažką keisti. Viena aiški kryptis – kompleksiškumo supratimo ir išsprendimo įgūdis“, – teigė D. Misiūnas.

Mokytis visą gyvenimą – būtinybė

Visi pašnekovai vieningai sutiko, kad įvairiems specialistams, norintiems būti savo srities profesionalais, reikia nuolat tobulinti ne tik savo žinias bei sugebėjimus, bet ir patį save. „Apskritai vienas pagrindinių gebėjimų, kurį aš akcentuočiau yra gebėjimas mokytis. Mokymasis visą gyvenimą nėra vien edukologijos sąvoka, tai yra nuolat vykstantis procesas, svarbus kiekvienam iš mūsų“, – pabrėžė LINPRA atstovė A. Kudarauskienė.

KTU MIDF dekano teigimu, nuolatinis mokymasis svarbus tapo ne dabar: jau ir prieš 50, 60 ar 100 metų žmonės mokėsi ir tobulino save, tik tuomet buvo mažiau ką mokytis, o ir informacijos kiekis nebuvo toks didelis. Pasak jo, šiais laikais įvairių kompetencijų ženkliai daugėja, bet tai yra mūsų evoliucija. „Kaip žmonės mes tobulėjam, o kartu ir mūsų mokymosi procesas, didaktika keičiasi“, – sakė A. Vilkauskas. Jo nuomone, tai leidžia ženkliai greičiau ir paprasčiau ne tik gauti, bet ir įsisavinti informaciją. „Nereikia tiek daug fizinio laiko skirti tiems dalykams, kiek skirdavom prieš daugiau metų“.

„Žmogui reikia įvairių gebėjimų, nuolatinio mokymosi ir, aišku, smalsumo. Niekada negali sustoti ir sakyti, kad dabar aš jau viską žinau“, – teigė N. Mačiulis.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

RaskInterneta.lt – plačiajuosčio ryšio žemėlapis

„EParašas“ – elektroninio parašo mokymo sistema

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2018 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
„Google“ reklama,
logotipų kūrimas

www.cet.lt
Wireless, point to point, backhaul, PTP
www.ligowave.com
Svarstyklės, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Lietuvių k. informacinėse technologijose
www.likit.lt
LMNŠC:
ateik į kūrybos šalį!

www.lmnsc.lt
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Maps, FS 19
www.fs2017mod.com
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS 2019 Mods, FS 2017 Mods, FS 2015 Mods
www.farming2015mods.com
Projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama