Jungtinių Tautų ataskaitoje pranešama, kad pernai dronai galėjo pirmą kartą atakuoti žmones. Nors visos Libijoje įvykusio incidento detalės nepaviešintos ir neaišku, ar buvo aukų, šis įvykis rodo, kad tarptautinės bendruomenės pastangos uždrausti mirtinus autonominius ginklus gali jau būti pavėluotos.
Jungtinių Tautų ataskaitoje pranešama, kad pernai dronai galėjo pirmą kartą atakuoti žmones. Nors visos Libijoje įvykusio incidento detalės nepaviešintos ir neaišku, ar buvo aukų, šis įvykis rodo, kad tarptautinės bendruomenės pastangos uždrausti mirtinus autonominius ginklus gali jau būti pavėluotos.
„Kargu-2“ kvadrakopteris yra ginkluotas sprogstamu užtaisu ir gali atakuoti autonomiška
© EMRE CAVDAR/STM
Nors visos Libijoje įvykusio incidento detalės nepaviešintos ir neaišku, ar buvo aukų, šis įvykis rodo, kad tarptautinės bendruomenės pastangos uždrausti mirtinus autonominius ginklus gali jau būti pavėluotos.
Kalbama apie Turkijos firmos STM „Kargu-2“ kvadrakopterį. Jis neša sprogstamą užtaisą ir gali būti skraidinamas rankiniu būdu, tačiau veikdamas autonomiškai, taikinius aptinka ir identifikuoja, dirbtiniu intelektu analizuodamas kameros vaizdus. Tuomet jis gali pulti, skriedamas į taikinį ir detonuodamas. STM teigimu, robotas pasižymi sudėtingomis objektų ir veidų atpažinimo galimybėmis. Į prašymą pakomentuoti įvykį firma neatsakė.
Detalės apie ataką pasirodė JT Saugumo tarybos Libijos ekspertų pranešime, publikuotame 2021 metų kovą. Jame dėstomos detalės pilietinio karo konflikto, vykusio 2020 metų kovą tarp Libijos Nacionalinės santarvės vyriausybės (Government of National Accord – GNA), kuri jau paleista, ir kovotojų, siejamų su Libijos nacionalinės armijos vadu Khalifa Haftar.
Raporte pranešama, kad atsitraukiančios Haftaro pajėgos buvo „medžiojamos” autonomiškai veikiančiais „Kargu-2“ dronais, kurie buvo „itin efektyvūs“. „Mirtinos autonominės ginklų sistemos buvo užprogramuotos pulti taikinius be duomenų apsikeitimo tarp operatoriaus ir amunicijos: iš esmės, tikra „šáuk, pamiršk ir ieškok“ galimybė“, – pažymima raporte. Kitaip tariant, dronai galėjo ieškoti ir pulti taikinius be žmogaus įsikišimo.
Taryba raporte teigia šią informaciją gavusi iš patikimo šaltinio ir daugiau detalių New Scientist pateikti atsisakė.
Zak Kallenborn iš Nacionalinio terorizmo ir atsako į jį tyrimo konsorciumo (National Consortium for the Study of Terrorism and Responses to Terrorism) Marylande, sako, kad tai panašu į pirmą kartą kai autonomiški dronai aptinka ir puola žmones. JT planai apriboti tokius mirtinus autonimiškus ginklus ne kartą atidėlioti ir šių ginklų naudojimas kol kas niekaip nevaržomas, o daugelis šalių, įskaitant ir JK, pasisako prieš visišką jų uždraudimą.
Kallenbornas sako nerimaujantis dėl „Kargu-2“ kliovimosi mašininiu regėjimu. „Kokio patikimumo yra objektų atpažinimo sistema? – klausia jis. – Ir kaip dažnai taikinius jis atpažįsta klaidingai?“ Nors apie drone naudojamą DI viešos informacijos nėra, anksčiau tyrėjai išsiaiškino, kad įprastus mašininio regėjimo algoritmus galima apkvailinti ir vėžlį klaidingai atpažinti kaip šautuvą.
Arthur Holland iš JT nusiginklavimo tyrimo instituto Ženevoje irgi išsakė nerimą. „Ar kokia nors tokia sistema galėtų atlikti tokias funkcijas patikimai ir tiksliai sudėtingomis ir kintančimomis sąlygomis, tebėra visiškai atviras klausimas“, – sako jis.
Jack Watling iš JK gynybos idėjų kalvės – Karališkųjų jungtinių tarnybų instituto, nėra tikras, ar „Kargu-2“ dronai išties veikė autonomiškai, nes užtikrintai tai gali žinoti tik jų operatoriai. Tai išryškina teisinių apribojimų iššūkį: kitaip nei cheminiai ginklai ar sausumos minos, autonomiškai veikiančius ginklus sunku atskirti nuo operatoriaus kontroliuojamų.
„Tai nereiškia, kad autoniminių ginklų neįmanoma reguliuoti, – pažymi Hollandas. – Bet tai rodo, kad diskusija tebėra neatidėliotina ir svarbi. Ši technologija mūsų nelauks.“
David Hambling / www.newscientist.com
