Žemės ūkio konsultavimo tarnyba kartu su VU mokslininkais išbandė bepilotę skraidyklę, pritaikytą dirvožemiui tirti. Atlikta 90 skrydžių, aerodistanciniai tyrimai daryti dešimtyje ūkių, kurie dabar turės laukų dirvožemio pasą.
„Tik apie 10 proc. išmaniosios žemės ūkio technikos galimybių yra panaudojama. Taip yra dėl to, kad nėra pritaikymo būdų. Išskyrus navigaciją lauke. Tai vienas paprasčiausių pritaikymo būdų. O norint kitas technikos galimybes panaudoti yra reikalingos žinios iš pačio lauko“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto mokslininkas Ričardas Skorupskas.
Bepilotė skraidyklė, tirianti dirvožemį / Rimanto Petraičio nuotr.
Žemės ūkio konsultavimo tarnyba (ŽŪKT) kartu su VU mokslininkais jau išbandė bepilotę skraidyklę, pritaikytą dirvožemiui tirti. Atlikta 90 skrydžių, aerodistanciniai tyrimai daryti dešimtyje ūkių, kurie dabar turės laukų dirvožemio pasą.
Inovatyvių technologijų poreikis, pasak ŽŪKT Plėtros padalinio vadovo Rimtauto Petraičio, yra neabejotinas. „Patys ūkininkai, žemdirbiai, kažkur užsienyje dalyvaudami parodose ir pamatę naujoves, čia grįžę klausia ir mūsų prašo kažkokių naujovių. O iš kitos pusės mes, kaip konsultavimo tarnyba, patys daug keliaujame, dalyvaujame įvairiuose, užsienyje rengiamuose, renginiuose ir matome, kad tos inovatyvios technologijos, ypač kurios susijusios su duomenų panaudojimu, su tiksliuoju ūkininkavimu, kas yra labai populiaru, ateina ir pas mus“, – pasakoja R. Petraitis.
Tikslusis ūkininkavimas mūsų šalyje vis labiau populiarėja. Jį taiko naujovių nebijantys, o ir taupyti bei žemę tausoti norintys žemdirbiai, mat vienu važiavimu galima atlikti kelis darbus tik ten, kur juos iš tiesų reikia atlikti.
„Dabartinis žemdirbys, tausodamas savo ūkio resursus, stengdamasis efektyviai panaudoti savo turimą dirvožemį, savo lauką, noriai taiko tas šiuolaikines technologijas – pagal traktoriaus buvimo vietą, pagal tam tikrą pozicija, susisiekus su satelitais, šie identifikuoja, kurioje vietoje ūkininkas yra. Tokiu būdu, pavyzdžiui, žemės ūkio technikai yra duodamas signalas didinti trąšų normą ar ją mažinti, įjungti ar kaip tik atjungti kažkokį tai agregatą, – pasakoja Kėdainių rajone, Akademijos miestelyje įsikūrusios Žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovas. – Tai daroma tada, kada reikia, ir tiksliai tik ten, kur reikia.“
Žemės ūkio technika yra labai pažengusi, neabejoja ir VU Geomokslų instituto mokslininkas, Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Jonas Volungevičius. „Kai kada žiūrint į tas technikas ir tą pažangą ūkiuose, kaip tik kyla idėjų, kaip ją galima dar labiau išnaudoti ir panaudoti. Būtent tausojant dirvožemį ir tikslinant jo apdirbimą“, – teigia J. Volungevičius.
„Tik apie 10 proc. išmaniosios žemės ūkio technikos galimybių yra panaudojama, – pastebi tos pačios VU katedros docentas Ričardas Skorupskas. – Taip yra dėl to, kad nėra pritaikymo būdų. Išskyrus navigaciją lauke. Tai vienas paprasčiausių pritaikymo būdų. O norint kitas technikos galimybes panaudoti yra reikalingos žinios iš pačio lauko: struktūros ir tyrimų.“
„Tikslioji žemdirbystė, iš esmės, prasideda ne nuo išmanios technologijos ar technikos, o, visų pirma, nuo labai išsamaus savo dirvožemio ir laukų pažinimo, – priduria kolega J. Volungevičius. – Tik tada mes galime pradėti galvoti, kaip galėtume pritaikyti tas naujas technologijas.“
R. Petraitis sako, kad vienas naujausių ŽŪKT projektų yra dirvožemį tirsianti bepilotė skraidyklė. „Žemės ūkio konsultavimo tarnyba yra įgyvendinusi ir įgyvendina ne vieną projektą. Konkrečiai šis (dirvožemį tirsianti bepilotė skraidyklė – LRT.lt), matome, yra novatyvus ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu“, – pasakoja ŽŪKT Plėtros padalinio vadovas.
Pasak jo, yra ruošiama paraiška gauti europinei paramai. Tuomet būtų galima pradėti gaminti bepilotę skraidyklę.
Kuo lietuvių kuriama skraidyklė bus ypatinga, kokia jos programinė įranga, ar tokius aparatus valdys patys žemdirbiai ir apie šiam reikalui išduodamus laukų dirvožemio pasus – radijo įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
