Elektronika.lt
 2020 m. kovo 30 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 30 d. 12:26
Erudito licėjuje Kaune ir Vilniuje mokslai nenutrūksta, tarsi nebūtų jokio karantino – štai kokie sprendimai ir patarimai kitoms mokykloms
Kovo 30 d. 08:19
Kremliaus prispaustas „Yandex“ galimai kelia vis didesnį pavojų
Kovo 29 d. 15:35
„Xiaomi“ pristatė „Mi 10“ telefonų seriją Europai: kainos tiesiog gniaužia kvapą
Kovo 29 d. 11:44
Naujausia studija parodė kas teršia labiau – elektromobiliai ar įprasti automobiliai
Kovo 29 d. 07:23
Nuotolinis mokymasis bus iššūkis visiems: patarimai mokytojams ir mokiniams
Kovo 28 d. 19:16
Vilnius siūlo technologinį karantinavimosi namuose sprendimą
Kovo 28 d. 13:41
Parengti praktiniai patarimai, kaip išvengti tinklų „lūžimo“ prasidėjus nuotoliniam mokymui
Kovo 28 d. 11:50
Šveicarai sukūrė tokį elektromobilį, kokio turbūt dar nesiūlo niekas kitas
Kovo 28 d. 09:51
Nuo nenutrūkstamos gamybos iki darbo nuotoliu: kas keičiasi įmonėse diegiant skaitmenizaciją?
Kovo 28 d. 07:01
Tarptautinė mokykla drąsina: nuotolinis mokymasis sutelks mokyklų ir tėvų bendruomenes
FS19 Mods
FS19 Map mods, FS19 Courseplay, FS19 GPS mod
SnowRunner Mods
SnowRunner maps, SnowRunner trucks, How to install mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
How to Install Mods
Minecraft Dungeons Mod, Minecraft Dungeons Maps, Minecraft Dungeons Skins
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Renginiai Vilniuje
Renginiai Kaune, renginiai Klaipėdoje, renginiai Palangoje
Šlagbaumas
Fontanai, lauko židinys, supynės
LS19 Mods
Fs19 modhub, fs19 maps, FS19 Seasons
Snowrunner Mods
Snowrunner Maps, Snowrunner Trucks, Install Snowrunner Mods
Reklama
 Straipsniai » Elektronika, technika Dalintis | Spausdinti

Ekspertas apie elektromobilumą Lietuvoje: idėjų turime, trūksta tik požiūrio ir verslui palankių sąlygų

Publikuota: 2020-02-27 16:07
Tematika: Elektronika, technika
Skirta: Mėgėjams
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Kasdien pasirodančios elektromobilių rinkos naujienos skatina neabejoti, kad pasaulio automobilių pramonė spartėjančiais žingsniais krypsta elektromobilumo link, į šalį pamažu stumdama iškastiniu kuru varomus automobilius. Šiame kontekste Lietuva, regis, vis dar laikosi kažkur nuošalyje. Ar tikrai elektromobilumas ją aplenkia, o gal, atvirkščiai, progresas pamažu vyksta?

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Kasdien pasirodančios elektromobilių rinkos naujienos skatina neabejoti, kad pasaulio automobilių pramonė spartėjančiais žingsniais krypsta elektromobilumo link, į šalį pamažu stumdama iškastiniu kuru varomus automobilius. Šiame kontekste Lietuva, regis, vis dar laikosi kažkur nuošalyje. Ar tikrai elektromobilumas ją aplenkia, o gal, atvirkščiai, progresas pamažu vyksta?

Ekspertas apie elektromobilumą Lietuvoje: idėjų turime, trūksta tik požiūrio ir verslui palankių sąlygų
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

Inžinierius, elektromobilumo ekspertas Tomas Taškūnas neabejoja, kad elektromobilumas vienaip ar kitaip pasiekia Lietuvą ir po gero dešimtmečio elektra varomi automobiliai bus įkandami ir mažesnes pajamas gaunančių vartotojų kišenėms. Tačiau daugeliu aspektų Lietuvoje nedėkinga šiandieninė situacija verčia būgštauti, kad valdžiai nepriėmus atitinkamų sprendimų, gali tekti vien stebėti, kaip mūsų rinką užkariauja stiprių finansinių valstybių automobilių verslo grupės.

– Kaip keliais sakiniais būtų galima apibūdinti, kokioje elektromobilumo vystymo stadijoje šiuo metu yra Europa?

– Elektromobilumas Europoje ėmė sparčiau vystytis nuo 2014 metų, įkvėptas JAV kompanijos „Tesla“ sėkmės istorijos. Europoje šiuo metu pristatoma „Tesla Model 3“ kainuoja apie 40 tūkst. eurų – tai jau įprastų automobilių pirkėjams „įkandama“ suma. Toks „Teslos“ žingsnis – dūris visiems tradiciniams automobilių gamintojams, kurie dėl dar neatsipirkusių milijardinių investicijų į iškastinio kuro automobilių bei variklių gamyklas ilgai „trypčiojo vietoje“.

Didiesiems automobilių gamintojams stipriai bakstelėjo ir „Dyzelgeito“ skandalas, po kurio ypač nukentėjo „Volkswagen“ prestižas ir finansinė būklė. Tačiau „Volkswagen“ pirmieji suskubo atlikti esminius pokyčius, mesdami didžiules lėšas naujai MEB (modulinės elektrinės matricos) platformai sukurti. Kompanija suprato, kad elektromobiliui kurti reikalingas visiškai naujas požiūris, kiti dizaino sprendimai. Šiuo pažangiu požiūriu pasekė ir kiti didieji automobilių gamintojai, taikantys panašius metodus naujų elektromobilių kūrimui.

Pastačius naują elektromobilių gamyklą Cvikau mieste, Vokietijoje, 2020 metais Europos rinkai bus tiekiamas „Volkswagen“ modelis „ID.3“, kurio bazinė versija kainuos mažiau nei 30 tūkst. eurų, t. y. pigiau nei kainuoja analogiškas automobilis su vidaus degimo varikliu. Paskaičiuota, kad elektromobilius bus pelninga gaminti tada, kai 1 kWh baterijos kainuos 100 eurų, ir manyta, kad tai nutiks dar 2019 metais. Vis tik šiandien kaina vis dar siekia 150 eurų, manoma, kad planas bus pasiektas iki 2025 metų.

– Ar galima teigti, kad elektromobilumas jau pasiekė Lietuvą?

– Manau, pirmiausia būtų teisinga paminėti pirmojo elektrinio transporto fenomeną, atėjusį iš sovietmečio, – troleibusus. Jie netaršūs, nekelia vibracijų (priešingai nei bėgiais važiuojantys tramvajai) ir Lietuvoje iki šiol gana sėkmingai naudojami, nors miestų viešojo transporto infrastruktūra jiems nėra tinkamai išvystyta. Kaip teigiamą pavyzdį galėčiau išskirti Kauną – daugelis troleibusų keičiami naujais, jiems pritaikoma ir gerinama infrastruktūra.

Deja, pasenusio ir taršaus autobusų parko situacija Lietuvoje kiek blogesnė. Pagrindinė problema, stabdanti viešojo transporto modernizavimą, – nuo ES nutarimų priklausantys centrinės valdžios sprendimai. ES valstybėms narėms iki šiol skiriami taršos leidimai, o toliau jos paliekamos tvarkytis savarankiškai. Kai kurios jų investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius, o, pavyzdžiui, Lietuvoje, Vilniuje, atnaujinamas dyzelinių autobusų parkas.

Manau, kad toks ES požiūris į tvaraus transporto plėtrą yra ydingas – būtų kur kas logiškiau kryptingai subsidijuoti kiekvieną valstybę narę proporcingai gyventojų ar transporto priemonių skaičiui.

Tam tikri politiniai įvykiai taip pat daro įtaką racionaliems sprendimams. Vienas iš jų – SGD (suskystintų gamtinių dujų terminalo) įsigijimas. Išlošėme pigesnę dujų kainą, bet tapome dar labiau priklausomi nuo iškastinio kuro. Turime brangiai kainuojantį terminalą, todėl didžiausias prioritetas – kaip jį efektyviau išnaudoti, o ne kaip laikytis europinių direktyvų. Tai gerokai kertasi su moderniojo transporto plėtra.

– Kas labiausiai stabdo elektromobilumo plėtrą Lietuvoje?

– Lietuvoje yra dvi pagrindinės elektromobilių plėtros problemos. Viena – pasenusi, šios dienos poreikių netenkinanti elektros tinklų ir galios perdavimo infrastruktūra, ypač užmiestyje. Kita – ydinga verslo finansavimo sistema. Lietuvoje „chroniškai“ trūksta teisingo požiūrio finansuojant infrastruktūrinius projektus. Įmonių, galinčių diegti aukšto lygio įkrovos stoteles ir modernizuoti elektros tinklus, Lietuvoje yra nemažai. Tačiau kreipiantis į finansinę instituciją ar banką su elektromobilumo plėtros verslo planu paramai gauti, pirmas klausimas bus: „Kada tai atsipirks?“ Deja, nesant aiškios valstybinės elektromobilumo plėtros strategijos, atsakymo nėra, o paramą galima užmiršti. Dėl to įkrovos stotelių plėtra labai ribota, nebent nubyra kelios ES paramos „ašaros.“ Pavyzdžiui, gavus ES paramą, buvo instaliuota virš 40 greitos įkrovos stotelių (50 kW) prie pagrindinių Lietuvos kelių bei 66 tos pačios galios stotelės Vilniuje. Tai toli gražu neatitinka realaus poreikio.

– Kokie valdžios žingsniai paskatintų spartesnę elektromobilumo plėtrą?

– Būtina, kad Susisiekimo ministerija (SM) bei Automobilių kelių direkcija prie SM sukurtų aiškią trumpalaikę ir ilgalaikę elektromobilumo plėtros strategiją privataus, viešojo ir sunkiojo transporto sektoriuose bei nuosekliai ją vykdytų. Kol nėra tinkamo valstybinio požiūrio ir strategijos, tol privačiam vietiniam verslui šioje srityje nėra ką veikti. Jau ateina suinteresuotos stiprių finansinių valstybių grupės, užkariaujančios naujas rinkas, o mes liekame tik stebėtojai. Pavyzdžiui, aukštos galios elektromobilių įkrovos stotelių įmonė „IONITY“ (Vokietija) iki 2021 m. pagrindiniuose Europos greitkeliuose įdiegs 400 stotelių tinklą, įskaitant 7 stotis Baltijos šalyse.

Lietuvoje elektromobilių vairuotojams suteikiama vos pora lengvatų – teisė važiuoti A juosta ir nemokamai statyti elektromobilį miestuose. O daugelyje Vakarų šalių elektromobilio įsigijimui teikiamos subsidijos arba netaikomas PVM, kas dažnai sudaro apie penktadalį elektromobilio kainos. Tai būtina taikyti ir Lietuvoje.

Be to, kuo greičiau turėsime savarankiškus atsinaujinančios energijos šaltinius, tuo bus spartesni, efektyvesni elektromobilumo plėtros tempai. Esame priklausomi nuo importuojamos energijos, tačiau iš atsinaujinančių šaltinių jau išgauname iki 35 proc. visos metinės elektros energijos Lietuvoje. Tyrimai rodo, kad pastačius didžiulę vėjo elektrinę Baltijos jūroje, Lietuva jau po dešimties metų galėtų visiškai patenkinti savo poreikius ir net pardavinėti energiją.

– Kokie tikėtini artimiausi šios srities pokyčiai?

– Paskaičiuota, kad elektromobilių, skirtų mažoms įmonėms ir šeimos ūkiams, tinkama plėtra prasidėtų, kai jų kaina būtų nuo 10 iki 15 tūkst. eurų. Link to pamažu artėjama. Kita sąlyga elektromobilumo plėtrai – išvystyta įkrovos stotelių infrastruktūra. Lietuvos miestuose įkrovos stotelių jau esama ir vis daugės. Tačiau didžiausia problema išlieka tarp miestų ar priemiesčiuose, kur prasta elektros tinklų infrastruktūra, nėra reikiamos elektros galios. Tradicinėse degalinėse esantys mažos elektros galios prievadai įkrovos stotelėms yra netinkami, o įrengti naujus yra brangu ir užtrunka ilgai. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis geriausiai panaudotini energijos „galios bankai“ – sistemos, galinčios iš lėto įsikrauti, o vėliau elektromobiliams „atiduoti“ energiją didele galia. Neabejoju, kad tokie sprendimai mūsų šaliai šiuo metu yra optimalūs.

– Ar po 10 metų elektromobiliai bus prieinami ir masiniam vartotojui-vairuotojui?

– Be jokių abejonių, nes tai bus pigiausia transporto priemonė. Tačiau atsiradus pigesniems elektromobiliams, jau iš anksto galima prognozuoti jų įkrovos problemas. Lietuvoje beveik 70 proc. gyventojų-potencialių elektromobilių vartotojų gyvena daugiabučiuose, kurių daugelio kiemuose nėra nei garažų, nei įkrovos taškų.

Šiai problemai spręsti matau aiškų, racionalų sprendimą – panaudoti esamą gatvės apšvietimo tinklų infrastruktūrą. Gatvių apšvietimo sistemos naudoja pigesnę naktinę energiją, todėl panaudojus mažos galios įkrovos stoteles, montuojamas prie stulpų, būtų galima idealiai išspręsti elektromobilių savininkų problemas. Tokių tinklų įdiegimo kaštai yra minimalūs, nes mokėti reikia tik už pačių stotelių, o ne už visos infrastruktūros įrengimą.

– Kaip elektromobilių naudojimas keis vairuotojų įpročius?

– Kuro papildymo įpročiai, tikėtina, išliks panašūs: baigiantis elektromobilio įkrovai, vairuotojas suks į artimiausią „degalinę.“ Tačiau tradicinė vairuotojo elgesio kultūra keisis: nuolat reikės mąstyti „į priekį“, žinoti, kur yra artimiausia įkrovos stotelė, neleisti elektromobiliui visiškai išsikrauti. Be to, elektromobilio remonto ir priežiūros kaštai bus gerokai mažesni nei tradicinio automobilio. Automobilyje su vidaus degimo varikliu yra apie du tūkstančiai besisukančių detalių, kurios anksčiau ar vėliau dyla, o elektromobiliuose jų nėra net šimto. Liks tik reguliarūs priežiūros darbai, todėl santykis su transporto priemone gerokai supaprastės.

– Ar tikėtina, kad automobiliai, varomi iškastiniu kuru, artimoje ateityje bus išstumti iš rinkos?

– Lietuva yra tranzitinė šalis, taigi, reikia atsižvelgti ne tik į Vakarų, bet ir Rytų situaciją. Vakaruose elektromobilumas jau įsibėgėjęs ir vos spėjame sekti paskui, o Rytų šalyse iškastinis kuras yra pagrindinis pajamų šaltinis, globalios problemos jose nebent deklaruojamos, o ne sprendžiamos. Todėl Lietuva, manau, ir toliau išliks šalimi, kuri bus tarsi tarpinė įvairaus transporto ir kuro rūšių „degalinė.“

– Kada galime tikėtis transporto priemonių kurui naudoti vandenilį?

– Transporto priemones pagal ateities kuro rūšis galima skirstyti į skirtingas kategorijas. Miestuose visada bus optimaliausias lengvasis transportas – maži-vidutiniai elektromobiliai, skirti šeimos ūkiams, nedidelėms įmonėms, taip pat elektromobilaus transporto priemonės, skirtos mažajai logistikai. O sunkiojo transporto – autobusų, vilkikų, žemės ūkio technikos, laivų, aviacijos – kurui realiausia būtų naudoti vandenilio dujas, o ne elektrą. Elektra pernelyg brangu ir neracionalu, nes sunkiajam transportui reikalingi galingi akumuliatoriai ir įkrovos įrenginiai bei ypač brangi nauja galios paskirstymo infrastruktūra.

Lengvajam transportui naudoti vandenilio kurą neapsimoka – jo gamyba per brangi, sandėliavimas ir transportavimas sudėtingas, nesaugus. Vandenilio gamybos progresą riboja ir tai, kad jo gamybai reikalinga elektra iki šiol daugiausia gaunama „nešvariu“ būdu, panaudojant iškastinį kurą. Todėl technologija pasiteisins tik atsiradus švariai elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo elektrinių. Džiugina, kad link to jau pamažu artėjama.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

ENEBA's game store

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2020 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Lyderystės mokymai, mokymai vadovams, vadovų mokymai
www.tripleo.lt
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama