Kiekvienas smagesnis vasaros pasivažinėjimas automobilio stiklą papuošia žuvusių vabzdžių ornamentais. Tačiau tai, kas jums yra erzinanti smulkmena, autonominiam automobiliui gali tapti neperregima kliūtimi. Kaip su tuo tvarkysis ateities mašinos? „Ford“ jau ruošia atsakymą.
Kiekvienas smagesnis vasaros pasivažinėjimas automobilio stiklą papuošia žuvusių vabzdžių ornamentais. Tačiau tai, kas jums yra erzinanti smulkmena, autonominiam automobiliui gali tapti neperregima kliūtimi. Kaip su tuo tvarkysis ateities mašinos? „Ford“ jau ruošia atsakymą.
„Ford Fusion“ su autonominės sistemos bokšteliu
© Gamintojo nuotrauka
Greičiausiai daugiausia klausimų kelia lidaras – jutiklis, kuris pagal lazerio impulso atspindį nustato, koks objektas yra tiesiai priešais ir koks atstumas yra iki jo. Lidarai veikia panašiai kaip radarai, tik matuoja ne radijo bangų, o lazerio atspindžius ir yra kiek tikslesni. Tačiau žinote, per ką šviesa sunkiai prasibrauna? Būtent – per tuos nelaimingų vabzdžių likučius.
Automobilių gamintojai tai žino. Jei norime, kad ateityje žmonės galėtų savo gyvybes patikėti į mašinų rankas, turime pasirūpinti, kad tos mašinos nepasimestų ir tokiose situacijose. Taigi „Ford“ jau kuria atsakymą.
Lidaras įprastai sėdi ant automobilio stogo. Ateityje šis jutiklis galės būti paslėptas ir kitose vietose, tačiau kol kas „Ford“ jį montuoja vadinamojoje „tiaroje“ – bokštelyje ant eksperimentinio autonominio „Fusion“ stogo. Valytuvo ten sumontuoti nepavyks, o jei ir pavyktų, niekas negalėtų užtikrinti, kad vabzdžio likučiai tiesiog nebus išterlioti per visą lęšį, dar labiau blokuodami matomumą automobilio sistemoms. Taigi, „Ford“ renkasi prevenciją.
Lidaras yra jautrus purvui
© Gamintojo nuotrauka
„Ford“ nusprendė, kad geriausias problemos sprendimo būdas yra užkirsti kelią tai problemai atsirasti apskritai. Kompanijos sukurtas sprendimas – vėjo užuolaida. Tai – stiprus oro srautas, dengiantis visą lidaro jutiklio paviršių. Jis paskutinę akimirką nupučia automobilio kelyje pasitaikiusius vabzdžius ir neleidžia jiems atsitrenkti į lidaro lęšį. Ta pati vėjo uždanga apsaugos jutiklį nuo sniego ir dulkių, o galbūt netgi aušins lidaro elektroniką.
Ši vėjo uždanga veikia labai paprastai – tai yra paprastas ventiliatorius. O pats oro srautas yra pritaikomas prie aplinkos sąlygų ir automobilio judėjimo greičio.
Tačiau, žinoma, tokia oro užuolaida negali būti efektyvi visu 100 %. Todėl „Ford“ sukūrė ir sensorių bokštelio apiplovimo sistemą, kurią sudaro 16 aukšto slėgio purkštukų. Dirbtinio intelekto sistema nustatys, kurioje vietoje yra dėmė ir kas ją paliko. Tuomet būtent į tą vietą bus paleista labai stipri langų ploviklio srovė.
„Ford“ inžinieriai laboratorijoje imitavo vabzdžių smūgius
© Gamintojo nuotrauka
Įdomu tai, kad kiekvienas iš tų 16 purkštukų yra valdomas atskirai, o kompiuteris juos pasirinks ne tik pagal vietą, kurioje liko vabzdžio liekanos ar dulkės, bet ir pagal dėmės pobūdį. Vabzdžio liekanos reikalauja daugiau skysčio nei, tarkim, dulkės ar sniegas. O veiksmingumą užtikrins labai aukštas purškimo slėgis – inžinieriai šiuos purkštukus vadina miniatiūrinėmis aukšto slėgio plovyklomis. Baigus apiplovimą sensoriaus paviršių išdžiovins ta pati suspausto oro srovė.
„Ford“ šią technologiją laiko autonominių automobilių ateitimi. Nešvarumai bus pašalinami per vieną sekundę, todėl automobilis nepatirs rimtų trukdžių. Tiesa, „Ford“ perspėja, kad sistema turi aerodinaminių apribojimų – jei automobilis viršys greitį, ji tiesiog nebus veiksminga.
