Grūstyse dūsta ne tik automobilių vairuotojai. Artimiausioje Žemės kaimynystėje – mūsų planetos orbitoje – taip pat darosi ankšta. Ir niekas nenori užleisti kelio. Dėl to Europos kosmoso agentūros (EKA) Žemės stebėjimo palydovui „Aeolus“ teko imtis susidūrimo vengimo manevrų, kad neįvyktų nepageidaujamas kontaktas su „SpaceX Starlink 44“ palydovu.
Grūstyse dūsta ne tik automobilių vairuotojai. Artimiausioje Žemės kaimynystėje – mūsų planetos orbitoje – taip pat darosi ankšta. Ir niekas nenori užleisti kelio. Dėl to Europos kosmoso agentūros (EKA) Žemės stebėjimo palydovui „Aeolus“ teko imtis susidūrimo vengimo manevrų, kad neįvyktų nepageidaujamas kontaktas su „SpaceX Starlink 44“ palydovu, rašo „Engadget“.
Asociatyvi nuotr.
EKA ekspertai apskaičiavo, kad susidūrimo tarp palydovų tikimybė, nekeičiant nė vieno iš jų trajektorijos, būtų 1 iš 1000. Atrodytų, grėsmė nedidelė. Bet per didelė, kad būtų verta rizikuoti ir nieko nedaryti, todėl EKA nusprendė įsikišti.
„Informavome „SpaceX“, kurie atsakė, kad jokių veiksmų imtis neketina“, – sakė EKA Kosmoso nuolaužų biuro vadovas Holgeris Kragas. „SpaceX“ palydovuose turėtų būti sumontuota automatinė susidūrimų vengimo sistema, tačiau ši sistema nebuvo panaudota – ir nėra žinoma, dėl ko.
Tad gavę tokį neigiamą atsakymą EKA specialistai įjungė „Aeolus“ manevrinius variklius ir patraukė jį iš pavojingos zonos likus dar pusei orbitos apsisukimo iki potencialaus susidūrimo. Ateityje EKA ketina automatizuoti susidūrimų vengimo procedūrą panaudojant dirbtinio intelekto algoritmus. O kol kas inžinieriai palydovo kursą pakeitė rankiniu būdu.
„Susidūrimų su veikiančiais palydovais vengimo manevrus tenka atlikinėti labai retai. Dažniausiai EKA tokius manevrus vykdo tada, kai kyla grėsmė susidurti su nebeveikiančiais palydovais ar ankstesnių susidūrimų fragmentais“, – per tviterį skelbė EKA.
Reikėtų paminėti, kad „Aeolus“ savo poziciją Žemės orbitoje užėmė devyniais mėnesiais anksčiau, nei buvo iškelti „Starlink“ palydovai. Tačiau įstatymų, kurie reguliuotų eismą kosmose ar taisyklių, kurios nustatytų pirmumo teises orbitoje, nėra. O šis incidentas parodo, kad laikas imtis organizuotų tarptautinių veiksmų siekiant sureguliuoti kosminio eismo tvarką.
Beje, tai ne pirmas kartas, kai „Starlink“ palydovai pateko į kontroversišką situaciją. Anksčiau astronomai skundėsi, kad naujų palydovų flotilės iškėlimas trukdys kosmoso stebėjimams teleskopais. Palydovų Saulės energijos sugėrimo skydai padidina jų atspindžius ir kenkė teleskopais vykdomų stebėjimų kokybei, tačiau padėtis pagerėjo, kai „SpaceX“ pakoregavo šių skydų orientaciją.
Be to, „SpaceX“ per mėnesį nuo palydovų iškėlimo jau prarado trijų iš jų valdymą. Nors šie aparatai veikiausiai jau sudegė atmosferoje, tokia nesėkmė kelia susirūpinimą dėl ateityje numatytos „Starlink“ palydovinio interneto projekto plėtros. Jei „SpaceX“ iš tiesų iškels visus 12 000 numatytų „Starlink“ palydovų, prarandamų palydovų skaičius gali sukelti rimtą kosminių šiukšlių problemą.
