Elektronika.lt
 2019 m. spalio 17 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Spalio 17 d. 08:13
Analogų neturinti sensorinė įranga gelbsti ypatingų poreikių vaikus
Spalio 16 d. 21:08
MMD į prekybą paleidžia „Philips 346B1C“ monitorių su USB-C išplėstąja jungtimi
Spalio 16 d. 20:19
„Dell Technologies Forum 2019“: kaip spręsti skaitmeninės transformacijos iššūkius?
Spalio 16 d. 19:18
Niekada nenuviliantis legionas: „Lenovo Legion Y540“ apžvalga
Spalio 16 d. 16:20
Artėja nauja, kosminė era, o tikrieji atradimai – dar tik priešakyje: kodėl verta investuoti į kosmosą Lietuvoje
Spalio 16 d. 12:18
NASA inžinierius sugalvojo kosminį variklį, kuris gali pasiekti 99 proc. šviesos greičio
Spalio 16 d. 08:25
Naudojatės „Facebook“? Štai ką būtina žinoti
Spalio 16 d. 07:26
Naujieji „Google“ telefonai jau čia – pristatyti „Pixel 4“ ir „Pixel 4 XL“
Spalio 15 d. 20:15
Požymiai, rodantys, kad jums reikia naujo telefono
Spalio 15 d. 18:44
Augant elektromobilių skaičiui sostinėje šiemet atsiras dar 59 greito įkrovimo stotelės
FS 19 Tractor mods
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, How to install
ATS mods
ATS trailer mods, ATS truck mods, ATS map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
How to Install Mods
Minecraft Dungeons Mod, Minecraft Dungeons Maps, Minecraft Dungeons Skins
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Straipsniai » Elektronika, technika Dalintis | Spausdinti

Mikrosistemų galia: prietaisų matmenys mažėja, savybės gerėja

Publikuota: 2019-06-14 12:30
Tematika: Elektronika, technika
Skirta: Profesionalams
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Siekiant gaminti kompaktiškus, tačiau kuo funkcionalesnius, greitesnius ir tikslesnius prietaisus reikia vis mažesnių komponentų ir svarbiausia – mikrosistemų. KTU mokslininkai sėkmingai kuria tokias sistemas ir pasiūlė pirmąjį Lietuvoje mikrovariklį, tiksliau pirštų atspaudus nuskaitančias, iš molekulių medžiagas atpažįstančias ir kitas pažangias technologijas.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Nuo gremėzdiškų skaičiavimo mašinų perėjome prie nešiojamųjų kompiuterių, beveik neliko telefonų rėmelių (svarbiausia – ekranas), vis mažesni prietaisai naudojami ir aviacijoje, medicinoje, optikoje bei kitose srityse. Siekiant gaminti kompaktiškus, tačiau kuo funkcionalesnius, greitesnius ir tikslesnius prietaisus reikia vis mažesnių komponentų ir svarbiausia – mikrosistemų. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sėkmingai kuria tokias sistemas ir pasiūlė pirmąjį Lietuvoje mikrovariklį, tiksliau pirštų atspaudus nuskaitančias, iš molekulių medžiagas atpažįstančias ir kitas pažangias technologijas.

„Mechanikos mokslai yra vieni seniausių, jų ištakos siekia Aristotelio laikus. Atrodytų, jau viskas ištirta, tačiau iš tiesų mikromechanikoje dar yra ką veikti“, – sako KTU mokslininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys prof. Vytautas Ostaševičius.

Profesorius Vytautas Ostaševičius. Dr. Rolano Daukševičiaus nuotr.
Profesorius Vytautas Ostaševičius. Dr. Rolano Daukševičiaus nuotr.

Jis vienas pirmųjų Lietuvoje kartu su kolegomis ėmėsi mikromechaninių sistemų dinamikos mokslo darbų. Įprastai tokių sistemų komponentų matmenys yra nuo mikrometro iki milimetro. Jos realizuojamos specialiose itin steriliose gamybinėse patalpose – švariuosiuose kambariuose (angl. clean rooms). Mikrosistemų viduje dažniausiai rasime judančias mikromechanines konstrukcijas ar stacionarias mikrostruktūras, kurios vienokiu ar kitokiu būdu sąveikauja su elektrostatiniu, magnetiniu ar šiluminiu lauku, skysčiais, dujomis ar šviesa. Daugelis mikrosistemų formuojamos kaip mikrogembės – tai tamprios mikrokonstrukcijos, kurių vienas galas įtvirtintas, o kitas laisvas.

„Mikrosistemos gali būti taikomos tiriant medžiagas: ant jų perkėlus nežinomos medžiagos daleles, pasikeičia mikrogembės virpesių dažnis – pagal šį pokytį galima nustatyti, kokia tai medžiaga, – pasakoja prof. V. Ostaševičius. – Panašiu principu galima kurti naujas medžiagas, atpažinti ląsteles, įskaitant vėžines.“

KTU mokslininkai sukūrė ir ištyrė matematinius modelius, kurie leido įvertinti, kaip veikiami išorinių žemo dažnio virpesių keičiasi skysčio parametrai ir eritrocitų pratekėjimas kapiliarais. Gauti rezultatai svarbūs vibracinės terapijos metodu gydant kraujotakos ligas, jais remiantis jau sukurti ir patentuoti žmogaus galūnių aktyvinimo įrenginiai. Kitas šių mokslininkų išradimas – elektromechaninis variklis – padeda slopinti Parkinsono ligą, rankų drebėjimą kamuojant tremorui.

Pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas itin patikimam asmens tapatybės nustatymui naudojant unikalius žmogaus piršto atspaudo, akies rainelės ar veido bruožus. Šiam tikslui kuriami biometriniai skaitytuvai, kurie diegiami daugelyje sričių – nuo pirštų atspaudų jutiklių išmaniuosiuose telefonuose iki specializuotų prietaisų, naudojamų kriminalistikoje. KTU mokslininkai kartu su tarptautiniais partneriais „CEA-Leti“ (Prancūzija), „Fraunhofer IAF“ (Vokietija), „TNI/Tyndall-UCC“ (Airija), „Safran Morpho“ (Prancūzija) ir kitais prisidėjo kuriant naujos kartos itin tikslią pirštų atspaudų nuskaitymo technologiją. Mokslininkų idėja – panaudojus polimere patalpintų ir ant silicio mikroschemos suformuotų pjezoelektrinių mikrogembių matricą, piršto spaudimo jėgos sukeliamas deformacijas paversti elektriniais signalais.

„Tikimasi, kad ši biometrinė technologija ateityje leis bent 10 kartų tiksliau nei dabar atkurti piršto reljefą, bus ženkliai patikimesnė ir kompaktiškesnė – jutiklio storis nesieks 1 mm“, – prognozuoja profesorius.

Nors pastaruosius du dešimtmečius mikrosistemos sėkmingai plėtojamos, iki šiol nesukurta pakankamai efektyviai veikiančių miniatiūrinių elektros energijos šaltinių, kurie galėtų pakeisti tradicines elektrochemines baterijas, kurios neatitinka ilgaamžiškumo ir ekologiškumo reikalavimų. Perspektyvus šios problemos sprendimo būdas siejamas su energijos surinkimo (angl. energy harvesting) principu veikiančiais vibraciniais energijos šaltiniais, kurie kinetinę energiją verčia elektros energija naudojant įvairių technologinių, inžinerinių ar transporto sistemų sukeliamus virpesius. KTU mokslininkai nusprendė sukurti ir ištirti adaptyvius pjezoelektrinius vibracinius generatorius, kurie dėl racionaliai pritaikytų netiesinės mechanikos principų veikia itin efektyviai esant realioms eksploatavimo sąlygoms. Mokslininkų pasiūlytos originalios vibrosmūginės konstrukcijos leidžia pasiekti aukštą generuojamą galią esant kintančioms vibracinio sužadinimo sąlygoms. Nors šioje srityje atlikti svarbūs tyrimai, gauti reikšmingi rezultatai, pjezoelektrinių vibracinių generatorių komercinimo dar teks palaukti. Viso pasaulio mokslininkai intensyviai dirba siekdami realizuoti tokius generatorius, kurie turėtų sunkiai tarpusavyje derančias savybes, tokias kaip itin aukštas veikimo efektyvumas, kompaktiška konstrukcija, nedideli gamybos kaštai ir atitikimas nuolat griežtėjantiems aplinkosaugos reikalavimams.

Mikroelektromechaninių sistemų kūrimą sunkina maži matmenys ir tai, kad fizikinių procesų sąveika kinta laike. Šių dinaminių „multifizikinių“ procesų tyrimai sudėtingi, juos atliekant būtina susieti mechanikos, elektrotechnikos, medžiagų mokslo, matavimų inžinerijos ir optikos teorijas.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

www.rrt.lt – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Buhalterijos kursai, apskaitos kursai, vadovų apskaitos kursai
www.apskaitakiekvienam.lt
Svarstyklės – čia, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Lyderystės mokymai, mokymai vadovams, vadovų mokymai
www.tripleo.lt
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS 2019 Mods, FS 2017 Mods, FS 2015 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama