Paskelbė datą, kada daugiau nei pusė visų automobilių bus elektriniai

Elektriniai automobiliai dabar sudaro tik nedidelę dalį visų pasaulyje parduodamų lengvųjų automobilių, tačiau tokia situacija greitai pasikeis. Kasmet augantis elektromobilių populiarumas gerokai sumažins transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekį visame pasaulyje, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Iki 2040 metų elektra varomi automobiliai galėtų sudaryti 57 proc. visų pasaulyje parduodamų naujų lengvųjų automobilių. Elektrinių transporto priemonių pardavimas bus panašus į lengvųjų komercinių transporto priemonių pardavimą JAV, Europoje ir Kinijoje, prognozuoja naujienų agentūros „Bloomberg“ analitikai.

Analitikų teigimu, naujų elektromobilių įsigijimo kaina artėja prie benzininių ir dyzelinių automobilių pirkimo kainos, be to, mažiau kainuoja jų priežiūra ir išlaikymas. Tai reiškia, kad elektromobiliai dėl ekonomiškesnio pasirinkimo netrukus pralenks vidaus degimo variklius turinčius automobilius.

Per artimiausius du dešimtmečius elektrinių transporto priemonių pardavimas pasaulyje išaugs nuo 2 mln. 2018 metais iki 56 mln. 2040 -aisiais, o įprastinių automobilių pardavimas atitinkamai sumažės nuo 85 mln. iki 42 mln. transporto priemonių. Palyginimui, šių metų gegužės pradžioje Lietuvoje buvo registruotos tik 1695 elektrinės transporto priemonės, iš jų – 1 064 lengvieji elektromobiliai.

Anot analitikų, tokius pokyčius rinkoje lems nuolat mažėjančios baterijų kainos. Skaičiuojama, kad nuo 2010 metų baterijos sąnaudos vienam kilovatvalandei sumažėjo 85 proc., tam įtakos turėjo pasiekimai baterijų gamyboje ir masto ekonomija dėl naujų pastatytų baterijų gamyklų.

Didėjant elektromobilių skaičiui, mažės transporto priemonių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis. Nuo 2040 metų išmetamųjų teršalų kiekis pasaulyje turėtų sugrįžti iki 2018-ųjų lygio.

„Griežtėjantys reikalavimai dėl taršos yra viena iš priežasčių, kodėl gamintojai investuoja į elektrinio transporto gamybą. Vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės į orą išmeta anglies dvideginį, angliavandenilių, taip pat ypatingai nuodingų medžiagų, kaip formaldehidą, akroleiną ir benzpireną. Kadangi oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra viena opiausių didesnių Europos ir Lietuvos miestų problemų, kai kurie miestai jau riboja įprastinių transporto priemonių įvažiavimą į miestą ar senamiestį“, – teigia Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonių tarša į atmosferą patenka iš išmetamojo automobilių vamzdžio, variklio karterio, karbiuratoriaus ir degalų bako, pagaliau dėl dylančių stabdžių kaladėlių ar padangų. Pavyzdžiui, iš išmetamojo automobilių vamzdžio šalinamos degimo liekanos sudaro apie 65 proc. visų automobilių sukeltų teršalų.

Visgi teigiamų pokyčių į rinką įneša ne tik augantis elektromobilių skaičius, bet ir populiarėjanti dalijimosi elektriniu transportu paslauga. Skaičiuoja, kad šiuo metu visame pasaulyje yra daugiau nei 1 mlrd. šios paslaugos vartotojų. Toliau auganti dalijimosi automobiliais paslauga palaipsniui turėtų mažinti poreikį turėti asmeninę transporto priemonę.

Pagal „Bloomberg“ prognozes, Kinija ir toliau pirmaus pagal elektromobilių pardavimą, tačiau jos užimama rinkos dalis sumažės dėl augančio elektromobilių pardavimo kitose šalyse. Kinija tikisi, kad 2025 metais šalyje bus parduota 48 proc. visų pasaulyje parduotų elektromobilių, o 2040 metais – tik 20 procentų. Pagal elektromobilių pardavimą Europa turėtų aplenkti JAV dar 2020-aisiais.

2018 metais Europoje daugiausia elektromobilių buvo parduota Norvegijoje, po to sekė Švedija, Nyderlandai, Suomija ir Portugalija. Viena iš didžiausių paskatų, kodėl norvegai elektromobilį renkasi, yra ekonominė priežastis – mažesnių elektriniam transportui taikomų mokesčių. Norvegija taiko principą „teršėjas moka“. Dėl mažesnių mokesčių elektromobilio įsigijimo kaina yra mažesnė už įprastinio automobilio kainą.