Elektronika.lt
 2019 m. kovo 21 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 20 d. 20:18
Lietuvos įmonėms įteikti „Pramonė 4.0 žvaigždė 2019“ apdovanojimai
Kovo 20 d. 19:10
Įsitraukę į socialinę iniciatyvą KTU studentai nusprendė – Laimės dieną švęs visus metus
Kovo 20 d. 17:31
„Sony“ oficialiai Lietuvoje pristatė naująją „Xperia“ telefonų seriją
Kovo 20 d. 16:12
Įvardijo pagrindinius baterijų ir jų vartotojų skirtumus (1)
Kovo 20 d. 14:35
Lietuviai „Heficed“ pristatė analogų pasaulyje neturinčią platformą
Kovo 20 d. 12:19
Lietuvoje vieši Nobelio premijos laureatas, kuriam padėjo ir Lietuvos lazerių kūrėjai
Kovo 20 d. 08:24
Tiria pasaulinę katastrofų riziką: antžmogiškas intelektas taps mūsų vergu ar valdovu?
Kovo 19 d. 20:13
Inovatyvus KTU mokslininkų požiūris į saulės elementų gamybą gali nulemti rimtus rinkos pokyčius
Kovo 19 d. 19:05
Naujos halogeninės automobilio „akys“: daugiau šviesos, daugiau saugumo
Kovo 19 d. 18:24
Pirmieji pasaulyje: „BitDegree“ ir Vilniaus universitetas motyvuos mokytis internetu
FS 19 Tractor mods
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, How to install
ATS mods
ATS trailer mods, ATS truck mods, ATS map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
FS 17 maps, FS 17 truck
FS 17 Trailers, Farming Simulator 2017 Mods
Farming Simulator 2017
FS 2017 Trailers, FS 17 Maps, FS 17 Tractors
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Combine, FS19 Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
Periodontologija
Endodontija mikroskopu, implantacija, protezavimas
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Straipsniai » Elektronika, technika Dalintis | Spausdinti

Beveik susidūrė du kosminiai palydovai

Publikuota: 2019-02-15 16:18
Tematika: Elektronika, technika
Skirta: Mėgėjams
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt

„Beveik susidūrė du palydovai“, – teigė majoras Cody Chilesas, Jungtinių pajėgų kosminio komponento štabo atstovas spaudai. Vienas iš šių palydovų priklauso bendrovei „Capella Space“, kitas – „Spire Global“. Ir abu jie galėjo vienu metu atsidurti tame pačiame kosminės erdvės taške.

 Rodyti komentarus (1)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

„Beveik susidūrė du palydovai“, – teigė majoras Cody Chilesas, Jungtinių pajėgų kosminio komponento štabo atstovas spaudai. Vienas iš šių palydovų priklauso bendrovei „Capella Space“, kitas – „Spire Global“. Ir abu jie galėjo vienu metu atsidurti tame pačiame kosminės erdvės taške, rašo „Wired“.

Beveik susidūrė du kosminiai palydovai
Asociatyvi nuotr.

Tokių susidūrimų grėsmes stebi JAV Karinių oro pajėgų 18-oji Kosmoso valdymo eskadrilė. Ji privalo pranešti apie potencialius susidūrimus tada, kai tokių įvykių grėsmė būna pakankamai tikėtina. Šiuo konkrečiu atveju tiesioginio susidūrimo tikimybė, priklausomai nuo to, ko paklausite, buvo nuo 0,2 iki 10 procentų per 72 valandas. Tačiau šiame grėsmės vertinime yra ir nemenkas spėjimo elementas.

O jeigu palydovai būtų susidūrę, tai daugybė palydovų nuolaužų, keli metai didelių žmonių komandų darbo ir apvalios sumos būtų išsitaškę kosmose ir papildę jau ir taip nemenką kosminių šiukšlių debesį, kuris kelia grėsmę kitiems orbitoje besisukantiems palydovams.

„Spire Global“, kurie orbitoje turi apie 60 nedidelių palydovų, stebinčių jūrų transporto judėjimą ir meteorologinius reiškinius, dėl šio įspėjimo per daug nesijaudino. Tuo tarpu „Capella Space“, turinti vienintelį palydovą, sunerimo.

Bet žinant, kad 18-oji eskadrilė vienu metu stebi daugiau nei 24 000 kosminių objektų, tokios žinutės apie galimą susidūrimą kartais gali būti vertinamos kaip eiliniai pašto dėžutę papildę šlamštlaiškių vienetai. 2016 m. eskadrilė išsiuntė beveik 4 mln. pranešimų apie susidūrimo tikimybę – jų „rimtumas“ buvo įvertintas nuo „atkreipti dėmesį“ iki „pasvarstyti apie vengimo manevrus“. Tiesa, kai kurie mažesni palydovai – tokie, kaip valdomi „Spire“ – neturi jokių galimybių ir priemonių pakeisti savo judėjimo kryptį. Jie neturi jokių raketinių variklių, tad iš pavojingo kelio išsukti niekaip negali.

Tad tokiais galimų susidūrimų atvejais vengimo manevrų turi imtis tas aparatas, kuris variklius turi. O pasitaiko atvejų, kad judėjimo krypties negali pakeisti nei vienas iš pavojuje atsidūrusių palydovų – ir tuomet situacija gali tapti labai komplikuota.

„Capella Space“ savo pirmąjį palydovą „Denali“ iškėlė visai neseniai – praėjusių metų gruodį jis pakilo su „SmallSat Express“ raketa, kartu gabenusia daugiau nei 60 kitų palydovų. 2016 m. įsteigtos bendrovės ištakos siekia mįslingą įvyki – „Malaysia Airlines“ 370-uoju reisu skridusio lėktuvo dingimą. „Uždavėme sau klausimą: Kodėl planetoje, kurią vadiname namais, negalime atrasti tokio masyvaus „Boeing 777“ lėktuvo? Gal per mažai savo planetą stebime?“, – sakė buvęs NASA reaktyvinių variklių laboratorijos inžinierius, bendrovės steigėjas Payamas Banazadehas.

Tai – tik dalinė įmonės steigimo priežastis. Anot inžinieriaus, palydovai, stebintys tai, kas yra po jais, regimųjų spindulių spektre, nemato kiaurai per debesis ir būna akli naktį. Dėl to didelę dalį laiko jie yra nenaudingi. Todėl „Capella“ palydovas ne šiaip pasyviai surinkinėja šviesą, atsispindinčią nuo Žemės, o pats aktyviai siunčia į ją radijo signalus. Šie atsispindi, būna paveikiami bet ko, ką sutinka pakeliui ir grįžta į palydovą – sukuriama savotiška kosminė radarinė sistema. „Energiją ir signalus siunčiame iš savo palydovo, o ne laukiame, kol šviesa atkeliaus pas mus. Mes tarsi nešiojamės savo žibintuvėlį“, – sakė P. Banazadehas.

Tokia sistema leidžia stebėti laivus, pasėlius, identifikuoti potvynius ir netgi vykdyti šiokį tokį stebėjimą vyriausybių užsakymu. Galbūt, jeigu pasisektų, toks palydovas ir dingusį lėktuvą rastų. Bet kokiu atveju, „Denali“ – tik demonstracinis palydovas, o ne pilnai veikiančios, iš 12 palydovų sudarytos flotilės dalis – pilną palydovų rinkinį ketinama iškeli per kelis ateinančius metus. Bet pirmasis palydovas yra toks vienintelis, todėl labai branginamas.

Todėl, kai į „Capella“ pašto dėžutę atkeliavo 18-osios eskadrilės laiškas, įtampa valdymo kambaryje smarkiai pakilo. Laikui bėgant palydovo valdytojai stebėjo, kaip susidūrimo tikimybė auga. Jie net bijojo pagalvoti, kas nutiktų įvykus hipotetiniam susidūrimui, kurio bendras greitis būtų 55 tūkst. km/h ir kokia būtų „Denali“ baigtis. Todėl buvo priimtas sprendimas pakeisti palydovo kursą.

Tuo tarpu „Spire“ inžinieriai parenginėjo duomenis: jų palydovai, renkantys GPS signalus, kertančius atmosferą, aiškiai žino savo pačių poziciją – geriau, nei nuo Žemės paviršiaus ją mato JAV Karinės oro pajėgos. „Todėl, kai tik kas nors mums praneša, kad vyksta koks nors susidūrimu galintis pasibaigti suartėjimas, pradedame atidžiau stebėti savo palydovus ir atsisiuntinėjame jų duomenis“, – sakė „Spire“ vadovas Nickas Allainas. Šiai bendrovei tai jau yra įprasta procedūra – panašių pranešimų apie galimą kurio nors iš 60 palydovų susidūrimą ši bendrovė gauna kiekvieną savaitę.

„Spire“ palydovai neturi jokių raketinių variklių, tad geriausia, ką ši bendrovė ir jos palydovai gali padaryti – tai surinkti duomenis. Pačiu blogiausiu atveju galima pakreipti palydovų Saulės baterijas, pasinaudoti jomis kaip burėmis ir galbūt nukreipti nuo pavojingo kelio.

Bet šiuo atveju susidūrimo vengimo turėjo imtis palydovas „Denali“, kuriame įtaisyti reaktyviniai varikliai. Tiesa, iki šiol jie nebuvo išbandyti. Stūmos sistema buvo įjungta sausio 29 dieną. Inžinierių palengvėjimui, ji suveikė. Todėl varikliai buvo įjungti keturis kartus, kiekvienu stumtelėjimu „Denali“ orbitą paaukštinant 50 metrų. „Jeigu nebūtume turėję manevringumo galimybės, tuomet būtume atsidūrę labai jau baugioje situacijoje“, – sakė P. Banazadehas.

Bet net ir po šių pokyčiu niekas nežinojo, ar to pakaks. Todėl sausio 29 abiejų įmonių darbuotojai įtemptai stebėjo savo kompiuterių ekranus. Ir netrukus gavo žinią iš 18-osios eskadrilės, kad viskas gerai – du palydovai prasilenkė saugiai.

N. Allainui užtikrintumo pridėjo pasiruošimas. „Didžiosiomis grėsmėmis paprastai pasirūpinama dar iki iškėlimo. Sudaromas pagrindinių orbitinių kliūčių žemėlapis, atitinkamai nustatoma palydovo trajektorija“, – sakė jis.

Tačiau orbitas aplink Žemę vis gausiau užpildant įvairiais dirbtiniais palydovais, kurie, be kita ko, dar gali išklysti iš savo įprastinio kelio, nedidelių grėsmių kiekis nuolat auga. Nei „Spire“, kurių palydovų flotilė yra viena iš didžiausių, priklausančių privačioms bendrovėms, nei „Planet“, turintys vieną didžiausių privačių palydovų, savo mažuosiuose palydovuose stūmos sistemų neturi ir neturės. Abiejų įmonių palydovai bus aprūpinti pasyviomis kliūčių vengimo priemonėmis, bet tam, kad jos sėkmingai suveiktų gali reikėti ilgesnio išankstinio įspėjimo laiko.

N. Allainui aktyvios stūmos sistemos nelabai patinka: dėl jų gali tapti sunkiau stebėti savo poziciją orbitoje. Be to, skystas kuras mažame palydove turi savo grėsmių. Tuo pačiu mažesnieji palydovai orbitoje veikia ganėtinai ribotą laiką ir jų susidūrimo su kitais objektais tikimybė yra mažesnė nei didesniems palydovams su dideliu paviršiaus plotu.

Tačiau susidūrimo tikimybė nėra nulinė. Ir ne kiekvienas yra įsitikinęs, kad pasyvios krypties keitimo priemonės yra pakankamais. Pavyzdžiui, P. Banazadehas netgi yra šalininkas įstatyminio reguliavimo, kuris reikalautų, kad visi palydovai turėtų kažkokią stūmos ar kitokią susidūrimų vengimo sistemą. Šioje veiklos sferoje susidūrimai tarp palydovų yra labai nepageidautini – nors kosmosas yra labai didelis, tačiau jis nėra pakankamai didelis, kad šiukšlės, išsitaškiusios po susidūrimo, tiesiog išnyktų.


15min.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

„EParašas“ – elektroninio parašo mokymo sistema

CRM sistema – „Hanna CRM“

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Svarstyklės – čia, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Farming Simulator 2019 Mods, LS19 Mods, FS19 Mods
fs19.net
Ets2 mods, ats mods, fs19 mods
allmods.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Mods
www.fs2017mod.com
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS 2019 Mods, FS 2017 Mods, FS 2015 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama