Elektronika.lt
 2018 m. gruodžio 19 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gruodžio 19 d. 15:22
Kriptovaliutos ir duomenų privatumas: kas laukia mūsų 2019 m.?
Gruodžio 19 d. 13:47
TOP 6 priežastys įsigyti „OnePlus 6T“ telefoną
Gruodžio 19 d. 12:35
Liepsnų pavojus: ekspertai įvardijo netikėčiausias gaisrų priežastis
Gruodžio 19 d. 09:36
„ASUS ROG Strix GL703G“ apžvalga
Gruodžio 19 d. 08:14
Jei juodosios skylės ryja viską, kodėl jos dar neprarijo viso kosmoso?
Gruodžio 18 d. 20:18
„Mano senelės laikais pasaulis kito greičiau“. Ar progresas sulėtėjo?
Gruodžio 18 d. 19:25
Lietuviški išmanieji marškinėliai pakeliui į rinką
Gruodžio 18 d. 18:16
Išplėskite akiratį su AOC daugiaekranių aplinkų idėjomis
Gruodžio 18 d. 17:07
„Baltik vairas“ rekordiškai augo ir tapo dviračių gamybos lyderiu Šiaurės Europoje
Gruodžio 18 d. 16:45
MMD praneša apie „Philips 241B8QJEB“ monitorių
FS 19 Tractor mods
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, How to install
ATS mods
ATS trailer mods, ATS truck mods, ATS map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
FS 17 maps, FS 17 truck
FS 17 Trailers, Farming Simulator 2017 Mods
Farming Simulator 2017
FS 2017 Trailers, FS 17 Maps, FS 17 Tractors
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Combine, FS19 Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
Periodontologija
Endodontija mikroskopu, implantacija, protezavimas
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Straipsniai » Elektronika, technika Dalintis | Spausdinti

Ryškiausios tendencijos atsinaujinančioje energetikoje: apie ką kalba pasaulis?

Publikuota: 2018-10-11 16:12
Tematika: Elektronika, technika
Skirta: Mėgėjams
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Nuo pramonės procesų ir transporto elektrifikacijos iki vandenyje plūduriuojančių vėjo jėgainių parkų – tokias naujas tendencijas šiuo metu stebime atsinaujinančios energetikos sektoriuje Europoje ir visame pasaulyje. Ką jos reiškia ir kokius pokyčius žada?

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Nuo pramonės procesų ir transporto elektrifikacijos iki vandenyje plūduriuojančių vėjo jėgainių parkų – tokias naujas tendencijas šiuo metu stebime atsinaujinančios energetikos sektoriuje Europoje ir visame pasaulyje. Ką jos reiškia ir kokius pokyčius žada?

Ryškiausios tendencijos atsinaujinančioje energetikoje: apie ką kalba pasaulis?

1 tendencija. Pramonės, transporto ir namų ūkių elektrifikacija

Viena ryškiausių tendencijų – pramonės, transporto ir namų ūkių elektrifikacija, pagrįsta iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros energijos naudojimu. Organizacija „WindEurope“ skaičiuoja, kad jeigu Europoje būtų elektrifikuoti minėti sektoriai, su energijos vartojimu susijusias CO2 emisijas iki 2050-ųjų galima būtų sumažinti 90 proc.

Tam reikėtų, kad elektrifikacijos lygis per kiek daugiau nei 30 metų pakiltų nuo dabartinių 24 proc. iki 62 proc. Hamburge (Vokietija) vykusioje konferencijoje „Global Wind Summit“ neseniai pristatytoje ataskaitoje teigiama, kad toks pokytis yra ir realistiškas, ir visiškai prieinamas kaštų prasme. Tai galėtų padėti išvengti sunkių klimato kaitos padarinių. Reikšmingas vaidmuo čia atiteks ir vis labiau konkurencingai elektros energijos gamybai vėjo elektrinėse – prognozuojama, kad 2050 m. jose bus gaminama daugiau kaip trečdalis Europai reikalingos elektros energijos.

Žinoma, anglies dvideginio emisijų mažinimas – ne vienintelis elektrifikacijos privalumas. Pakeitę iškastinį kurą atsinaujinančiais šaltiniais, smarkiai pagerintume oro kokybę, o tai leistų sumažinti net ir sveikatos apsaugai skiriamas lėšas – 3-6 proc. Europos BVP kasmet.

Vis dėlto, siekiant, kad tai taptų realybe reikia įdėti dar daug darbo. Europa turi statyti ilgesnius ir stipresnius elektros energijos tinklus greičiau nei per pastaruosius dešimt metų. Tačiau išmanieji tinklai ir skaitmenizacija leistų elektros energiją vartotojams tiekti ten, kur reikia, ir tada, kada reikia.

2 tendencija. Skaitmenizacija – ir galimybės, ir iššūkiai

Būtent skaitmenizacija yra dar vienas raktinis žodis, bene geriausiai atspindintis šiuo metu atsinaujinančioje – o ypač vėjo – energetikoje vykstančius pokyčius. Vėjo pramonė jau dabar naudoja išmaniąsias technologijas, tačiau diskusijose nuolat ieškoma būdų išplėsti jų suteikiamas galimybes.

Plačiąja prasme, skaitmenizacija gali būti suprantama kaip vis didėjantis skaitmeninių technologijų integravimas į kasdienį mūsų gyvenimą. Ji apima pačias įvairiausias sritis: nuo oro prognozių ir atsinaujinančių šaltinių integravimo į tinklus iki išmanaus elektromobilių įkrovimo ir saulės baterijų panaudojimo namų ūkiuose. Skaitmenizacija yra tas raktas, kuris gali sujungti atskirus sektorius į vieną – energijos gamybos, transporto, namų ūkių ir pramonės.

Didieji duomenys (angl. big data) ir augančios jų pritaikymo galimybės vėjo energetikoje reiškia efektyvesnį vėjo jėgainių darbą bei pigesnę elektros energiją. Sukauptų duomenų analizę galima pritaikyti gerinant jėgainių darbą, palengvinant jų priežiūrą, atrandant ir net iš anksto numatant galimus gedimus. Taip pat ji suteikia galimybę dar atidžiau stebėti jėgainių veiklą, sumažinti eksploatavimo išlaidas, pagerinti elektros energijos gamybos rodiklius, palyginti skirtingų parkų ir skirtingų turbinų veikimą.

Vis dėlto, visai kaip ir kituose sektoriuose, taip ir energetikoje, skaitmenizacija neapsieina be iššūkių, o jų sąrašo viršuje – tokie punktai, kaip duomenų nuosavybės klausimai ir kibernetinis saugumas. 


3 tendencija. Didžiosios korporacijos renkasi švarią energiją

Kuo toliau, tuo aktyviau didžiosios pasaulio korporacijos renkasi naudoti elektros energiją, pagamintą tik iš atsinaujinančių šaltinių. Jos sudaro tokios energijos ilgalaikio pirkimo sutartis tiesiogiai su ją gaminančiais saulės bei vėjo jėgainių parkais arba juos tiesiog įsigyja. Tokį sprendimą padiktuoja noras ne tik kurti „žalios“ kompanijos įvaizdį bei ilgam laikotarpiui užsitikrinti patrauklią elektros energijos kainą, bet ir sąmoningas suvokimas apie savo paliekamą anglies dvideginio „pėdsaką“ bei tikslas prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo.

Štai visai neseniai apie ambicingą įsipareigojimą paskelbė kompanija „Facebook“ – jau 2020-aisiais savo duomenų centrams elektros energiją ketina tiekti tik iš atsinaujinančių šaltinių, o taip pat – ir vėjo, pagamintą elektros energiją. Tokią pat strategiją naudoja ir baldų gamybos milžinė „Ikea“. Šiuo keliu eina ir didieji automobilių gamintojai bei pardavėjai – BMW, „Renault Nissan“ ar „Honda“. Neseniai skelbta ir apie „Mercedez-Benz“ pasirašytą sutartį dėl elektros energijos pirkimo su Lenkijoje veikiančiu vėjo jėgainių parku, kuriame instaliuota 45 MW galios elektrinių.


Anksčiau šiemet „Bloomberg New Energy Finance“ suskaičiavo, kad korporacijos visame pasaulyje šiemet jau nupirko daugiau švarios energijos nei per visus praėjusius metus. Pernai jų nupirktas energijos kiekis siekė 5400 MW, o šiemet jis jau siekia 7200 MW. Ilgalaikius kontraktus pirkti saulės ir vėjo energiją sudarė kompanijos, veikiančios 28 rinkose ir užsiimančios pačia įvairiausia veikla. Tarp jų – ir tokie gerai žinomi vardai kaip „Microsoft“, „Google“, „Amazon“, „Walmart", „T-mobile“ ar „Nike“.

4 tendencija. Evoliucija: pirmąją vėjo jėgainių kartą keičia naujoji


Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus vėjo energetikos sektorius Europoje neabejotinai augs – vidutiniškai po 17,4 GW kasmet iki pat 2022-ųjų. Per penkerius metus bendra instaliuotų vėjo jėgainių galia turėtų padidėti iki maždaug 260 GW. Vis dėlto, artimiausius metus žymės ne tik naujų vėjo jėgainių statybos, bet ir pačių seniausių – pirmos kartos turbinų – eksploatacijos pabaiga. 2022 m. net 22 GW galios vėjo turbinų amžius bus daugiau kaip 20 metų. Kai kurios iš šių turbinų bus pakeistos galingesnėmis, o kai kurios – visiškai išmontuotos.


Tobulėjančios vėjo jėgainės tampa vis galingesnės ir efektyvesnės, todėl vienas instaliuotas megavatas gali pagaminti iki 25 procentų daugiau elektros energijos nei prieš 10 metų. 4MW+ galios turbinos jau tampa visiškai įprastos sausumoje, o 8 MW+ galios turbinos – jūroje. Visa tai leidžia vėjo energetikai pagal Europoje pagaminamos elektros kiekius pralenkti hidroelektrines ir gamybos apimtis didinti toliau. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad dar iki 2030-ųjų metų vėjas taps pagrindinis energijos gamybos šaltinis Europoje. 


5 tendencija. Vėjo energetika iš sausumos keliasi į jūrą

Didėjančioms apimtims vis daugiau įtakos turės ir elektros energijos gamyba vėjo jėgainėse jūroje. Jūroje vėjas yra stipresnis, pastovesnis, kai aplinkui nėra nei kalnų, nei statinių, jo niekas neužstoja. Tikimasi, kad jau 2030 m. Europoje bus instaliuoja 70 GW vėjo jėgainių jūroje. Tai reiškia daugiau kaip 10 tūkst. turbinų vandenyje. Be to, Europa jau dabar vadinama lydere, vystančia sparčiai tobulėjančią technologiją – plūduriuojančius vėjo jėgainių parkus. Pasaulyje šiuo metu vystoma kiek daugiau nei 50 tokių parkų projektų, o Europos kompanijos rūpinasi daugiau nei trimis ketvirtadaliais jų.

Iki šiol vėjo elektrinių jūroje rinka buvo gana koncentruota ir susitelkusi daugiausiai Šiaurės ir vakarų Europoje. Čia lyderės nuo seno yra Danija, Vokietija, taip pat Nyderlandai, Belgija ir pastaraisiais metais ypač didelius kiekius elektrinių jūroje statanti Didžioji Britanija. Daugiausiai elektrinių yra pastatyta Šiaurės jūroje, tačiau vis labiau akys krypsta ir į Baltijos jūrą, kur kol kas aktyvios tik tos pačios Danija ir Vokietija. Baltijos jūros potencialas yra vertinamas labai teigiamai dėl jos uždarumo, sąlyginai ramesnių orų, mažesnio bangavimo, seklesnių vandenų. Pagal atliktas studijas, vystyti vėjo energetiką Baltijos jūroje labai geras galimybes turi ir Lietuva, ir kitos Baltijos šalys.

Komentaro autorius – Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

„EParašas“ – elektroninio parašo mokymo sistema

CRM sistema – „Hanna CRM“

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2018 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
„Google“ reklama,
logotipų kūrimas

www.cet.lt
Wireless, point to point, backhaul, PTP
www.ligowave.com
Svarstyklės, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Farming Simulator 2019 Mods, LS19 Mods, Maps
fs19.net
Ets2 mods, ats mods, fs19 mods
allmods.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Mods
www.fs2017mod.com
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS 2019 Mods, FS 2017 Mods, FS 2015 Mods
www.farming2015mods.com
Projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama