Į „Ignitis gamyba“ valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės teritoriją pristatyta pirmoji elektros energijos kaupimo sistemos (EEKS) įrangos siunta. Beveik 47 mln. eurų vertės projektą planuojama visiškai užbaigti 2027 metais.

„Energijos skirstymo operatorius“ šiemet investuos 28 mln. eurų į modernaus elektros tinklo infrastruktūrą Utenos apskrityje. Už šias lėšas bus rekonstruojamas ir plečiamas elektros tinklas: nutiesta 340 km kabelinių linijų, pastatytos ir atnaujintos 56 transformatorinės.

Generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) šiandien gali beveik identiškai atkurti profesionalaus fotografo ar tapytojo kūrinį, tačiau kartu su vaizdu jis „išplauna“ ir teisinę jo apsaugą. VDA Klaipėdos fakulteto studento atliktas eksperimentas parodė, kaip viena iteracija, naudojant populiariausią DI įrankį, panaikina autorystės pėdsakus ir paverčia kūrinį „niekieno“ nuosavybe.

Efektyvaus, patikimo ir saugaus ryšio infrastruktūros kosmose ir Žemėje sukūrimas yra vienas didžiausių šiandienos technologinių iššūkių. Svarbų žingsnį jį įveikiant padės žengti pažangius optinio ryšio sprendimus vystanti Lietuvos kosmoso ir gynybos sektoriaus bendrovė „Astrolight“.

Kauno hidroelektrinę valdanti „Ignitis gamyba“ baigė svarbų modernizavimo etapą – įdiegė automatizuotas generacijos ir įrenginių valdymo bei duomenų surinkimo sistemas, leidžiančias elektrinei efektyviai veikti elektros ir balansavimo paslaugų rinkoje.

Į „Ignitis gamyba“ valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės teritoriją pristatyta pirmoji elektros energijos kaupimo sistemos (EEKS) įrangos siunta. Beveik 47 mln. eurų vertės projektą planuojama visiškai užbaigti 2027 metais.

„Energijos skirstymo operatorius“ šiemet investuos 28 mln. eurų į modernaus elektros tinklo infrastruktūrą Utenos apskrityje. Už šias lėšas bus rekonstruojamas ir plečiamas elektros tinklas: nutiesta 340 km kabelinių linijų, pastatytos ir atnaujintos 56 transformatorinės.

Kauno hidroelektrinę valdanti „Ignitis gamyba“ baigė svarbų modernizavimo etapą – įdiegė automatizuotas generacijos ir įrenginių valdymo bei duomenų surinkimo sistemas, leidžiančias elektrinei efektyviai veikti elektros ir balansavimo paslaugų rinkoje.

Klaipėdos uoste žengtas svarbus žingsnis kuriant švaresnį ateities uostą. Užbaigus montuoti elektros tiekimo nuo kranto įrangą, pereita prie jos išbandymo. Jau greitai į uostą atplaukę laivai galės išjungti variklius ir prisidėti prie taršos mažinimo.

Pilnai elektrifikuotame geležinkelio ruože Kaišiadorys–Gaižiūnai atlikti vieni svarbiausių elektrifikavimo projekto bandymų – kontaktinio tinklo dinaminiai bandymai su dviguba trauka, naudojant du sujungtus „Stadler“ elektrinius traukinius ir du pantografus.

Generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) šiandien gali beveik identiškai atkurti profesionalaus fotografo ar tapytojo kūrinį, tačiau kartu su vaizdu jis „išplauna“ ir teisinę jo apsaugą. VDA Klaipėdos fakulteto studento atliktas eksperimentas parodė, kaip viena iteracija, naudojant populiariausią DI įrankį, panaikina autorystės pėdsakus ir paverčia kūrinį „niekieno“ nuosavybe.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje pristatyta nauja interaktyvi ekspozicija, kurioje šiuolaikinės raiškos formos kviečia lankytojus ne tik stebėti, bet ir aktyviai įsitraukti į pažinimo procesą. Šią patirtį papildo kartu su ekspozicija pristatytas eksperimentinis dirbtinio intelekto gidas „Pasikalbėkime apie muziejų“.

KTU Informatikos fakulteto mokslininkai kartu su Lietuvos energetikos instituto tyrėjais sukūrė integruotą fizikinės elgsenos ir dirbtinio intelekto modelį, skirtą lygumų upių hidromorfologinėms savybėms tirti.

Lietuvos mokslininkai kuria metodus, kurie gali padėti anksčiau ir tiksliau nustatyti paveldimus klausos sutrikimus. KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedros docento dr. Tomo Iešmanto kartu su komanda vykdomas projektas siekia sujungti genetinius duomenis, vidinės ausies vaizdus ir dirbtinio intelekto analizę, kad gydytojai galėtų priimti labiau individualizuotus sprendimus.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centras pristato „VILNISH“ – naują paslaugą, skirtą rankraštiniams ir istoriniams spausdintiems tekstams jidiš ir hebrajų kalbomis atpažinti.

Efektyvaus, patikimo ir saugaus ryšio infrastruktūros kosmose ir Žemėje sukūrimas yra vienas didžiausių šiandienos technologinių iššūkių. Svarbų žingsnį jį įveikiant padės žengti pažangius optinio ryšio sprendimus vystanti Lietuvos kosmoso ir gynybos sektoriaus bendrovė „Astrolight“.

AB „Oro navigacija“ ir aviacijos technologijų gamintoja „Indra“ pasirašė 6,7 mln. Eur vertės sutartį, kuria numatytas naujos kartos radiolokacinių sistemų įsigijimas ir diegimas Lietuvoje. Atnaujinimas užtikrins didesnį oro erdvės stebėjimo patikimumą, stiprins skrydžių saugą.

Įgyvendintas projektas „Inovatyvių skaitmeninių technologinių sprendimų vystymas, panaudojant 5G ryšio technologijas“. Projektas buvo orientuotas į praktinių, rinkai parengtų sprendimų kūrimą, pasitelkiant 5G ryšio technologijas ir autonomines sistemas, kurios leistų iš esmės pakeisti logistikos infrastruktūros stebėsenos, duomenų surinkimo ir kontrolės procesus.

„Bitė“ baigė vieną didžiausių tinklo plėtros etapų bendrovės istorijoje. Į vieno moderniausių mobiliojo ryšio tinklų regione statybas bendrovė investavo daugiau kaip 100 mln. eurų. Tai leido ne tik diegti naujos kartos 5G ryšį, bet ir sustiprinti žmonių apsaugą nuo nuotolinių sukčių skambučių ir žinučių bei pagerinti ryšio kokybę visoje Lietuvoje.

Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, įgyvendinanti projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“, pasirašė 60 ryšio bokštų projektavimo ir statybos sutarčių, kurių bendra vertė siekia 20 mln. Eur (su PVM). Darbus atliks UAB „Enersense“ ir UAB „Connecto Lietuva“.

Visose 60 savivaldybių sėkmingai įgyvendintas nacionalinis projektas „Prisijungusi Lietuva“, kurio metu gyventojai mokėsi naudotis viešosiomis e. paslaugomis. Jo vykdytojai ragina gyventojus nesustoti mokytis, nes valstybės teikiamos skaitmeninės paslaugos toliau tobulėja.

Skaitmeninės technologijos šiandien keičia ne tik pramonę ar energetiką, bet ir tai, kaip rengiami būsimi inžinieriai. Aukštasis mokslas susiduria su iššūkiu – kaip DI integruoti į studijų procesą taip, kad jis stiprintų mokymąsi, išlaikytų akademinę kokybę ir padėtų ugdyti atsakingus, kritiškai mąstančius specialistus. Būtent į šį klausimą siekia atsakyti KTU koordinuojamas tarptautinis „Nordplus“ programos partnerių tinklas ENERGYCOM

KTU vysto Kibernetinio saugumo kompetencijų centrą, kurio tikslas – sukurti aplinką, kurioje moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir partnerystės virstų realiais sprendimais valstybės, verslo ir visuomenės kibernetiniam atsparumui stiprinti.

Kuo daugiau mūsų gyvenimo persikelia į skaitmeninę erdvę, tuo dažniau tenka susidurti ir su pavojais, tokiais kaip finansiniais sukčiavimais, nutekintais asmens duomenimis ar klaidinančia informacija socialiniuose tinkluose. Technologijos vystosi greitai, o kartu su jomis tobulėja ir piktadarių metodai, tad reaguoti privalu greitai, visos šalies mastu. Atsaką šioms grėsmėms kuria KTU suburtas konsorciumas.

Lietuvoje įgyvendintas pažangus projektas, kuriuo iš esmės modernizuotas ūkių valdymas ir paskatintas skaitmenizacijos proveržis kaimo vietovėse. Projekto metu 10 šalies ūkių įrengti parodomieji bandymai, kuriuose buvo demonstruojama pažangi skaitmeninė ūkio valdymo platforma, integruojanti GPS duomenų apskaitą, objektyvius žemėvaldos duomenis bei „daiktų interneto“ technologijas.