Elektronika.lt
 2026 m. gegužės 30 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 30 d. 16:26
Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su mūsų laiko pojūčiu?
Gegužės 30 d. 10:33
Naujasis „Philips Evnia 27M2N5201P“
Gegužės 29 d. 18:38
Ekspertė: net ir stiprūs mokiniai per matematikos egzaminą praranda taškus dėl tų pačių klaidų
Gegužės 29 d. 16:18
Tarptautinės kelionės: kur įmonės praranda pinigus?
Gegužės 29 d. 14:24
Nutekėjo „Registrų centro“ duomenys: ką sukčiai gali nuveikti su jūsų adresu ir asmens kodu
Gegužės 29 d. 12:17
Ar elektromobilis gali laimėti „Press Rally“?
Gegužės 29 d. 10:48
„Škoda“ pristatė „Epiq“ elektromobilį
Gegužės 29 d. 08:51
Ekspertas atsako: kada (ne)verta visiškai pereiti prie dirbtinio intelekto
Gegužės 28 d. 17:42
Papasakojo, kaip apsipirkimo telefonu įpročiais naudojasi internetiniai sukčiai
Gegužės 28 d. 14:21
Nutekėjus „Registrų centro“ duomenims, ekspertai įspėja apie personalizuotas sukčių atakas
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Elektronikos atliekos taps vertingesnės nei kada nors anksčiau

Publikuota: 2026-01-24 12:36
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Sandra Vilčiukaitė
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Elektronikos atliekos – tai viena sparčiausiai augančių atliekų rūšių pasaulyje, tačiau kartu ir milžiniškas nepanaudotas žaliavų šaltinis. Naujasis kinų mokslininkų sukurtas metodas leidžia greitai, pigiai ir gerokai švariau išgauti auksą bei kitus tauriuosius metalus iš senų įrenginių.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Tai gali iš esmės pakeisti požiūrį į elektronikos perdirbimą ir paversti vadinamuosius elektronikos „šlamštus“ tikra XXI amžiaus aukso kasykla.

Svarbiausia tai, kad naujasis metodas leidžia išgauti auksą iš senų elektronikos įrenginių per mažiau nei 20 minučių, kambario temperatūroje ir be itin toksiškų cheminių medžiagų naudojimo. Tai milžiniškas žingsnis į priekį, lyginant su tradiciniais metodais, kurie dažnai reikalauja didelių energijos sąnaudų ir pavojingų reagentų.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra vienas sparčiausiai didėjančių atliekų srautų pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jų kiekis kasmet padidėja maždaug 2,6 mln. tonų, o iki 2030 metų pasaulinė e. atliekų masė gali pasiekti net 82 mln. tonų.

Elektronikos atliekos – tai viena sparčiausiai augančių atliekų rūšių pasaulyje, tačiau kartu ir milžiniškas nepanaudotas žaliavų šaltinis. Naujasis kinų mokslininkų sukurtas metodas leidžia greitai, pigiai ir gerokai švariau išgauti auksą bei kitus tauriuosius metalus iš senų įrenginių.

Tai gali iš esmės pakeisti požiūrį į elektronikos perdirbimą ir paversti vadinamuosius elektronikos „šlamštus“ tikra XXI amžiaus aukso kasykla.

Svarbiausia tai, kad naujasis metodas leidžia išgauti auksą iš senų elektronikos įrenginių per mažiau nei 20 minučių, kambario temperatūroje ir be itin toksiškų cheminių medžiagų naudojimo. Tai milžiniškas žingsnis į priekį, lyginant su tradiciniais metodais, kurie dažnai reikalauja didelių energijos sąnaudų ir pavojingų reagentų.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra vienas sparčiausiai didėjančių atliekų srautų pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jų kiekis kasmet padidėja maždaug 2,6 mln. tonų, o iki 2030 metų pasaulinė e. atliekų masė gali pasiekti net 82 mln. tonų.

Naudoti kompiuteriai, išmanieji telefonai, buitinė technika ar medicininė įranga savo sudėtyje turi nedidelius, bet labai vertingus tauriųjų metalų kiekius – pavyzdžiui, aukso ir paladžio. Šie metalai naudojami elektronikoje dėl puikaus laidumo, atsparumo korozijai ir cheminio stabilumo. Tačiau jų išgavimas iš atliekų dažnai būna brangus, daug energijos reikalaujantis ir pavojingas aplinkai.

Be cianido ir aukštų temperatūrų

Novatorišką metodą sukūrė Guangdžou Energetikos Konversijos instituto (Kinijos mokslų akademija) ir Pietų Kinijos technologijos universiteto mokslininkų komanda. Pagrindinė naujovė – vadinamasis savikatalizinis išplovimo (lužinimo) mechanizmas.

Skirtingai nei klasikinės technologijos, kuriose dažnai naudojamas cianidas ar kitos labai agresyvios cheminės medžiagos, naujasis procesas pagrįstas paprastu vandeniniu tirpalu, sudarytu iš kalio nadtlenomonosiarčaniano (PMS) ir kalio chlorido (KCl).

Įdomiausia tai, kad pačios tauriųjų metalų dalelės – auksas ir paladis – veikia kaip reakcijos katalizatoriai. Tirpalui susilietus su metalo paviršiumi, susidaro labai reaktyvūs oksidatoriai, tokie kaip singletinis deguonis ar hipochlorinė rūgštis. Būtent jie „išardo“ metalą atominėje skalėje, leisdami jam ištirpti ir vėliau būti nesunkiai atgautam.

Stulbinantis efektyvumas

Remiantis paskelbtais rezultatais, naujoji technologija leidžia susigrąžinti daugiau kaip 98,2 % aukso iš procesorių ir spausdintinių plokščių, taip pat apie 93,4 % paladžio. Visa tai atliekama kambario temperatūroje, be sudėtingos pramoninės infrastruktūros.

Praktiškai tai reiškia, kad vos 10 kilogramų panaudotų spausdintinių plokščių gali duoti apie 1,4 gramo aukso. Bendras tokio kiekio išgavimo kaštas siekia apie 260 eurų, o tai atitinka maždaug 5263 eurus už unciją.

Palyginimui, metų pradžioje aukso kaina pasaulio rinkose pirmą kartą istorijoje viršijo 16 000 eurų už unciją, o prognozės rodo, kad iki šio dešimtmečio pabaigos ji gali pasiekti net 10 tūkst. JAV dolerių (apie 36 tūkst. eurų).

Pigiau, taupiau ir švariau

Naujosios technologijos privalumai neapsiriboja vien tik kaina. Skaičiuojama, kad šis procesas sunaudoja apie 62,5 % mažiau energijos nei tradiciniai tauriųjų metalų išgavimo iš atliekų metodai. Reagentų kaštai yra daugiau nei 93 % mažesni lyginant su cianido pagrindu veikiančiomis technologijomis.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad ši technologija sukuria gerokai mažiau toksiškų antrinių atliekų, tokių kaip pavojingi nuosėdų šlamai. Pasibaigus išplovimo etapui, metalai gali būti atgaunami taikant paprastus redukcijos ir gryninimo procesus, gaunant labai gryną auksą.

Mokslinis tyrimas publikuotas prestižiniame žurnale „Angewandte Chemie International Edition“ ir jau dabar sulaukia didelio perdirbimo pramonės susidomėjimo. Jei ši technologija bus sėkmingai pritaikyta pramoniniu mastu, ji gali radikaliai pakeisti elektronikos atliekų tvarkymo rinką ir paversti senus telefonus, kompiuterius ir kitą elektroniką itin vertingu žaliavų šaltiniu.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Paukščių Tako disko perkrovimas

Paukščių Tako diskas yra pagrindinė matoma Galaktikos dalis. Jame mes gyvename, jį ir matome kaip Paukščių Tako juostą nakties danguje. Žinome, kad jis paplokščias, kad turi spiralinių vijų, kad Saulė jame juda daugmaž ratu, bet ir svyruoja aukštyn-žemyn. Tačiau kada šis diskas susiformavo ir kada jame žvaigždės ėmė suktis darniai, iki šiol buvo neaišku.

Tiesiogiai aptikta tarpžvaigždinė turbulencija

Erdvė tarp žvaigždžių mūsų Galaktikoje nėra tuščia – ją užpildo dujų debesys, kurie nuolat juda ir sūkuriuoja. Dalis dujų yra jonizuotos, o jonai ir elektronai iškraipo radijo bangų trajektorijas, panašiai kaip karšto oro virpesiai virš laužo iškraipo vaizdą už jo. Naujame tyrime mokslininkai aprašo pirmą kartą tiesiogiai užfiksuotą turbulencijos pėdsaką radijo spinduliuotėje.

Tipinės uolinės egzoplanetos – veneriškos

Galaktika puikiai „gamina“ uolines planetas – jų aptikta tūkstančiai, greičiausiai dauguma žvaigždžių turi bent po vieną. Tačiau kiek iš jų yra panašios į Žemę, su vandenynais ir stabilia atmosfera, o kiek – į Venerą, su pragarišku karščiu ir gniuždančiu anglies dvideginio slėgiu?

2026 m. gegužė
2026-05-27 09:25
Europos geizeriai – tik triukšmas?
2026-05-26 17:07
Saulės aktyvumas greitina kosminių šiukšlių nukritimą
2026-05-25 07:15
13 milijardų metų Visatos struktūrų erdvėlapis
2026-05-24 13:26
Juodosios skylės, aplenkusios savo galaktikas
2026-05-23 13:26
Viena primityviausių žinomų galaktikų
2026-05-22 07:36
Ramiausias galaktikų spiečius slepia praeities audrą
2026-05-21 09:18
Ganimedo branduolys dar formuojasi
2026-05-20 07:03
Potvyniai senovės Marse – silpni
2026-05-19 07:27
Dirbtinis intelektas prognozuoja Saulės virpesius
2026-05-18 09:31
Dvinarės žvaigždės gimsta iš vieno disko
2026-05-17 13:24
Kvazarų tėkmės gesina žvaigždėdarą Visatos jaunystėje
2026-05-16 13:09
Molekulinių debesų gyvenimo trukmė
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama