Lietuvoje verda diskusijos dėl planuojamų mobiliųjų telefonų ribojimo pamokose, tuo tarpu, Suomijos moksleiviai telefonais klasės suoluose naudotis nebegalės jau šiais mokslo metais. Šis pokytis paskatino suomius masiškai pirkti išmaniuosius laikrodžius. Tokiu būdu patenkinamas tėvų poreikis susiekti su vaiku, o moksleivių neblaško išmanieji pamokų metu. 
Lietuvoje verda diskusijos dėl planuojamų mobiliųjų telefonų ribojimo pamokose, tuo tarpu, Suomijos moksleiviai telefonais klasės suoluose naudotis nebegalės jau šiais mokslo metais. Šis pokytis paskatino suomius masiškai pirkti išmaniuosius laikrodžius. Asta Aukštaitė, „Telia“ įrangos kategorijų vadovė, teigia, kad tokiu būdu patenkinamas tėvų poreikis susiekti su vaiku, o moksleivių neblaško išmanieji pamokų metu. Jai pritaria ir Skaitmeninės etikos centro ekspertė.
Asociatyvi „Pexels“ nuotrauka
„Draudimas naudoti telefonus pamokų metu atsirado dėl padidėjusio vaikų išsiblaškymo, bet tėvų poreikis susisiekti su vaiku išlieka. Būtent todėl dalis jų renkasi mygtukinį telefoną, kiti – išmaniuosius laikrodžius, treti – ruošia vaiką netikėtoms situacijoms, kai šalia nėra tėvų ar skaitmeninių įrenginių“, – sako įrangos kategorijų vadovė.
Pasak A. Aukštaitės, išmanieji laikrodžiai pašalina galimybę pasinerti į virtualų pasaulį. Jie moksleiviams leidžia skambinti su vaizdu ir susirašinėti, daryti nuotraukas, bet riboja socialinių tinklų naudojimą.
Vaikų gebėjimas susikaupti prastėja
Suomijos valdžia jau rodo pavyzdį ir nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos įvedė griežtesnius telefonų ribojimus mokyklose. Vaikai telefonus klasėse gali naudoti tik su mokytojo sutikimu ir jie turi teisę bet kada konfiskuoti šį išmanųjį įrenginį. Dėl šios priežasties tėvai vaikams perka išmaniuosius laikrodžius.
„Laikrodis iš tiesų yra mažiau patogi priemonė naršyti, pavyzdžiui, „TikTok“ platformoje, taigi, vaikui – mažiau pagundų, o tėvai turi galimybę su vaiku susisiekti po pamokų. Mokyklose yra ir kitų išmanių technologijų, kurios gali padėti ugdymo procese, jeigu jos su tinkamomis apsaugomis, ribojamas laikas prie ekranų ir moksleiviai mokomi, kaip jomis naudotis tinkamai“, – teigia Rasa Jauniškienė, Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja.
Jos teigimu, vaikų gebėjimas susikaupti blogėja tada, kai jie ekranais naudojasi ilgesnį laiką. Skaitmeninės etikos centro duomenimis, 14-17 metų paaugliai darbo dienomis internete praleidžia apie keturias su puse valandas, o kas penktas jų savaitgaliais naršo iki aštuonių valandų.
Telefonus galima palikti namuose
Naujosios kartos išmanieji laikrodžiai turi integruotą eSIM kortelę ir puikiai veikia net telefonui likus namuose. Jie yra geresnis pasirinkimas moksleiviams, kurie yra išsiblaškę, sunkiau išlaiko koordinaciją ar aktyviai sportuoja. Jei tėvai nori būti visiškai tikri, kad vaikas bus visada pasiekiamas, jie gali įsigyti įrenginių draudimą.
„Laikrodžiai mažiausiems suteikia daugiau savarankiškumo ir kartu užtikrina jų saugumą. Vaikiškas laikrodis prisijungia prie tėvų įrenginio, tad visuomet išlieka galimybė bendrauti tarpusavyje. Pavyzdžiui, lietuvių jau seniai atrastas ir pamėgtas „Gudručio“ laikrodis leidžia vaikams skambinti ir susirašinėti, o tėvai gali patikrinti, kur mažametis yra“, – sako A. Aukštaitė.
Ši vaikiška versija turi visas įprasto išmaniojo laikrodžio funkcijas: palaiko balso ir vaizdo skambučius, leidžia siųsti žinutes, daryti asmenukes, matuoja kūno temperatūrą, žingsnius, streso lygį. Chronometras ir atgalinis laikmatis yra papildomos, bet būtinos funkcijos, kurios padeda vaikui ugdyti sveikos gyvensenos įpročius.
Išmanieji laikdrodžiai padeda išlaikyti susisiekimą su moksleiviais ir gali jiems priminti apie namų darbus, paskatinti pajudėti per pertraukas ir stebėti savijautą. Šis pokytis padės sumažinti laiką, kurį jie praleidžia prie ekranų, tad technologijos tarnaus vaikams. Suomijos pavyzdys jau rodo, kad pamokų metu įmanoma atsisakyti telefonų.
Pasak R. Jauniškienės, Lietuvos valdžia per ilgai delsia su sprendimais, kurie padėtų geriau apsaugoti vaikus. Seimas rudens sesijoje spręs, ar taikyti visiems vienodus ribojimus nacionaliniu mastu, ar palikti mokyklas savarankiškai tartis dėl įrenginių naudojimo ir su tuo susijusių tvarkų. Tokiems sprendimams reikia lyderystės ir aiškaus problemos supratimo.
