Radijo trukdžiai palydovinės navigacijos sistemų – tarp jų ir GPS – signalų priėmimui yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis tarptautinius santykius. Vis dėlto su iš Rusijos teritorijos sklindančiais radijo trikdžiais pastaraisiais metais nuolat susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės.
Radijo trukdžiai palydovinės navigacijos sistemų – tarp jų ir GPS – signalų priėmimui yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis tarptautinius santykius. Vis dėlto su iš Rusijos teritorijos sklindančiais radijo trikdžiais pastaraisiais metais nuolat susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės. ITU RRB valdyba teigia, kad kariniai konfliktai tarp valstybių negali pateisinti įsipareigojimų nepaisymo ir neturi kelti grėsmės kitų šalių infrastruktūrai bei saugumui.
 RRT nuotr. |
|---|
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), bendradarbiaudama su kitomis atsakingomis institucijomis, nuosekliai stebi situaciją, analizuoja radijo trukdžių apimtį ir poveikį.
Palyginus 2025 ir 2024 metų duomenis, matoma, kad 2024 m. trikdžių mastas iš Karaliaučiaus pusės augo nuosekliai, o nuo 2025 m. pradžios radijo trikdžių intensyvumas išlieka stabiliai aukštas. Tuo pat metu pirmą kartą fiksuoti ir radijo trukdžiai palydovinės navigacijos sistemoms žemės paviršiuje vakarų Lietuvoje ir pasienyje su Karaliaučiaus sritimi. Nors civilinės aviacijos saugumas išlieka užtikrintas, tarptautiniu mastu imamasi veiksmų siekiant išspręsti šią problemą iš esmės.
Liepos mėnesį Ženevoje vykusiame Tarptautiniame telekomunikacijų sąjungos (ITU) Radijo ryšio reguliavimo valdybos (RRB) posėdyje buvo nagrinėjamas bendras Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos administracijų skundas dėl žalingų radijo trukdžių, sklindančių iš Rusijos teritorijos. Rusijos administracija nepaneigė fakto, kad radijo trukdžiai palydovinės navigacijos sistemoms keliami iš jos pusės, tačiau savo veiksmus motyvavo poreikiu apsaugoti nacionalinę infrastruktūrą.
ITU RRB tokių argumentų nelaikė pakankamais. Rusija buvo įpareigota laikytis Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konstitucijos bei Radijo ryšio reglamento nuostatų. Jai nurodyta nedelsiant nutraukti žalingus radijo trukdžius, kylančius iš jos teritorijos ir veikiančius palydovinės navigacijos sistemų veikimą. Taip pat Rusijai pavesta ištirti Suomijos ir Lietuvos pateiktus radijo trukdžių mobiliam ryšiui atvejus ir imtis reikiamų veiksmų problemai spręsti.
Valdyba pabrėžė, kad kariniai konfliktai tarp valstybių negali pateisinti įsipareigojimų nepaisymo ir neturi kelti grėsmės kitų šalių infrastruktūrai bei saugumui. Rusijos argumentai, esą tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti, buvo įvertinti kaip neproporcingi ir prieštaraujantys ITU dokumentuose įtvirtintiems tarptautiniams įsipareigojimams.
„Tai – reikšmingas žingsnis visam Baltijos regionui. Tarptautinė bendruomenė aiškiai įvardijo, kad radijo trukdžiai yra netoleruotini, o valstybių saugumas – ne derybų objektas. Šis sprendimas rodo, jog koordinuotas ir principingas valstybių veiksmas gali pasiekti realių pokyčių net sudėtingose geopolitinėse situacijose“, – sako RRT tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė.
Valdyba taip pat paragino ITU Biurą remti šalių pastangas spręsti radijo trukdžių klausimą. Apie pažangą sprendžiant šį klausimą numatyta atsiskaityti per 100-ąjį ITU Radijo ryšio reguliavimo valdybos posėdį, kuris planuojamas 2025 m. lapkričio mėn.
Atsparumas: ne tik saugumo, bet ir pažangos klausimas
Pasak J. Šovienės, dabartinė situacija rodo, kad būtina ne tik reaguoti į grėsmes, bet ir nuosekliai stiprinti nacionalinį ryšių atsparumą – tiek technologine, tiek reguliacine prasme. Reikia tobulinti teisės aktus, skatinant (mobilių ir šviesolaidinių) tinklų plėtrą ir integraciją į kitų sektorių infrastruktūros planavimą, didinti elektroninių ryšių paslaugų diversifikaciją pasitelkiant ir naujos kartos technologijas.
„Ateities ryšys – tai bendras mūsų visų įsipareigojimas. Jei norime, kad skaitmeninis ryšys būtų Lietuvos konkurencinis pranašumas, turime veikti kartu: institucijos, verslas ir reguliuotojas. Mažinti kliūtis, stiprinti infrastruktūrą, efektyviau naudoti jau turimus pajėgumus“, – teigia J. Šovienė.
RRT yra parengusi Plačiajuosčio mobiliojo ryšio tinklų plėtros planą 2025–2030 m., kuriuo siekiama užtikrinti mobilaus plačiajuosčio ryšio prieinamumą kaimiškose vietovėse, pasienio teritorijose, o 100 Mb/s spartą visiems namų ūkiams tankiau gyvenamose teritorijose ir užtikrinti paslaugų teikimą ypatingų aplinkybių atvejais (įskaitant ir valstybės institucijoms). Kokybiškas ryšys yra ne tik patogumo, bet ir saugumo klausimas, jis būtinas tam, kad gyventojai krizės atveju greitai gautų oficialią informaciją, galėtų pasitikrinti faktus patikimuose šaltiniuose, o institucijos – veiksmingai komunikuotų.
Tam svarbūs ir būsimi dažnių aukcionai – 2025 m. planuojama paskirstyti 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz dažnius.
