ES nori apriboti Elono Musko palydovinės sistemos „Starlink“ dominavimą – nerimaujama, kad nacionalinio saugumo krizės atveju žemynas taptų priklausomas nuo JAV įsikūrusios „SpaceX“ ir jos vadovo užgaidų.
ES nori apriboti Elono Musko palydovinės sistemos „Starlink“ dominavimą – nerimaujama, kad nacionalinio saugumo krizės atveju žemynas taptų priklausomas nuo JAV įsikūrusios „SpaceX“ ir jos vadovo užgaidų, rašo leidinys „Politico“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Europos Sąjunga siekia iki kovo pabaigos pasirašyti milijardinės vertės sutartis dėl naujos „IRIS²“ pavadintos ryšių palydovų grupės, galinčios teikti karinio lygio saugų ryšį ir internetą, sukūrimo ir eksploatavimo. Šis projektas turėtų mesti iššūkį palydovų sistemai „Starlink“.
Technologija, kurią naudoja „Starlink“, užtikrina didelės spartos internetą naudojant tūkstančius žemoje orbitoje skriejančių palydovų. Be to, „Starlink“ turi ir strateginį aspektą – nuo jos priklauso Ukrainos karių sėkmė, rašo „Politico“.
Vis dėlto, pasitikėjimas „Starlink“ negali būti bekompromisis – ją valdanti kompanija „SpaceX" atsisakė suteikti savo paslaugas Ukrainos pajėgoms 2022 m., kai jos planavo pulti Rusijos okupuotą Krymą. Pats E. Muskas taip pat perėjo nuo paramos Ukrainai prie pasityčiojimo iš prezidento Volodymyro Zelenskio raginimų suteikti pagalbą.
Europos Komisijos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas teigia kad dabar ES nori sukurti savo konkuruojančią sistemą.
Šią savaitę vykusioje kosmoso srities vadovų ir politikos formuotojų konferencijoje plano architektas T.Bretonas nurodė, kad iki Velykų siekiama pasirašyti milijardinės vertės „didžiausią ES istorijoje sutartį dėl kosmoso“, rašo „Politico“.
Iki šiol iš įvairių ES programų ir Europos kosmoso agentūros (EKA) biudžeto surinkta daugiau kaip 3 mlrd. eurų, kad būtų galima pradėti darbus, o toliau prie finansavimo pažadėjo prisidėti pramonės atstovai.
2022 m. vasario 15 d., likus kelioms daugiau nei savaitei iki visapusiškos Rusijos invazijos į Ukrainą, buvo paskelbti teisės aktai, kuriais siekiama padėti pamatus „IRIS²“. Konflikto išvakarėse programišiai tuomet išvedė iš rikiuotės JAV įsikūrusios bendrovės „Viasat“ KA-SAT tinklą, kuriuo Ukrainos kariuomenė vadovavo savo pajėgoms. Tai tik dar labiau paskatino kurti ES valdomą tinklą.
„Europa negali sau leisti pasikliauti net sąjungininkais ryšio srityje“, – „Politico“ nurodė sistemą kuriančios bendrovės „Thales Alenia Space“ generalinis direktorius Hervé Derrey.
Naujasis palydovų spiečius leis Skandinavijos šalims geriau prižiūrėti oro erdvę ir jūrų eismą Arkties regione, sakė Europos Komisijos gynybos ir kosmoso departamento direktorė Catherine Kavvada.
2023 m. gegužės mėn. daugelis didžiausių ES aviacijos ir kosmoso įmonių susibūrė į vieną konsorciumą sistemai projektuoti ir kurti, tarp jų "Airbus“, „Eutelsat“, „Hispasat“, SES ir „Thales Alenia Space“, rašo „Politico“.
Planuojama, kad spiečius turėtų pradėti veikti 2027 arba 2028 m.
Tai nebus nei lengva, nei pigu. „SpaceX“ savo veiklą vykdo vertikaliai – kuria, paleidžia ir eksploatuoja savo palydovus. Tokio modelio – kad veiklą vykdytų viena bendrovė – Europa šiuo metu negali pasiekti.
Nors „bet kokių, tik ne Elono“ paslaugų rinka auga, „Politico“ sakė konsorciumui priklausančios Liuksemburgo palydovinės bendrovės SES generalinis direktorius Ruy Pinto, „Starlink“ kaina nėra lengvai įveikiama“.
