RRT pirmininkė: dalis mūsų visuomenės tebegyvena skaitmeniniame skurde

Gegužės 17-ąją visame pasaulyje minima Informacinės visuomenės diena. Tačiau dalis Lietuvos visuomenės narių tebegyvena skaitmeniniame skurde: neturi ryšio, įgūdžių, jaučiasi nesaugūs, nepasitiki el. ryšių paslaugomis, sako Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Jos teigimu, šiuo metu vis daugiau kalbama apie gigabitinės visuomenės kūrimą, bet kurdami ją turime atsižvelgti, kad tokios visuomenės ašis yra skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų turintis ir elektroninių ryšių paslaugomis pasitikintis vartotojas. Tai būtų įmanoma pasiekti rinkos dalyviams labiau įsitraukus ir prisiėmus atsakomybę už tamsiąją elektroninių ryšių pusę.

„Mažiausiai norėtųsi, kad vartotojas būtų toks visiems savaime suprantamas objektas, apie kurį net ir nebeverta kalbėti, kalbant apie gigabitinio ryšio plėtrą. Deja, kol kas nuolat girdime pranešimus, kaip žmonės masiškai pakliūva į sukčių pinkles ir paspaudę kelis mygtukus praranda tūkstančius eurų. Nereikia net ir neteisėtų sukčiavimo atvejų – į RRT, siekdami išspręsti ginčus, kreipiasi operatorių klientai, kurie įtaria, jog su jais buvo neteisingai pasielgta. Pusės tokių į mums besikreipiančių vartotojų reikalavimai yra patenkinami tik įsikišus RRT“, – sako J. Šovienė.

Skatintinas verslo įsitraukimo sprendžiant skaitmeninės visuomenės problemas pavyzdys yra prieglobos teikėjų įsipareigojimas operatyviai pašalinti neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį. Šiuo metu prie RRT inicijuoto „Memorandumo dėl švarios interneto aplinkos“ yra prisijungę 10 teikėjų.

Reikia skatinti skaitmeninį raštingumą

Pasak J. Šovienės, kalbant apie informacinę visuomenę ir skaitmenines priemones, Lietuva tikrai gali didžiuotis – remiantis RRT surinktais duomenimis, esame kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų lyderė Skandinavijos ir Baltijos šalių regionuose.

„Vėlgi nors rinka sparčiai juda į priekį, mūsų užsakymu darytas tyrimas rodo, kad 2022 metais ketvirtadalis gyventojų nieko nežinojo apie tokią priemonę kaip kvalifikuotas el. parašas. Nors kvalifikuoto elektroninio parašo naudojimas nuosekliai auga, tačiau 66 proc. nurodo, kad jo nenaudoja. Gyventojai nežino, kokia tokio parašo praktinė nauda, trūksta informacijos apie jo patikimumą ir teisinę galią“, – vardija RRT pirmininkė.

Pagal skaitmeninį raštingumą Lietuva užima tik 20 vietą Europos Sąjungoje. Nors bazinių skaitmeninių įgūdžių turi beveik pusė (49 proc.) gyventojų, tačiau šis rodiklis nesiekia ES vidurkio (54 proc.).

Kitų valstybių patirtis rodo, kad skaitmeninės viešosios paslaugos bei dedikuotos skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos reikšmingai pagerintų situaciją skaitmeninio raštingumo srityje. Taigi, valstybės institucijų indėlis šioje srityje turėtų būti gerokai didesnis.

Įpareigojo operatorius

RRT šiemet įpareigojo 3 Lietuvos operatorius užtikrinti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą Varėnos, Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių bei Pagėgių savivaldybėse.

Šiuo metu daugiau kaip 5 proc. minėtų savivaldybių gyventojų neturi galimybės naudotis įperkama ir pakankama prieiga prie plačiajuosčio interneto ir kalbinio ryšio paslaugų. Operatoriai privalės užtikrinti ne mažesnę nei 10 Mbps gaunamo ir ne mažesnę nei 1 Mbps siunčiamo ryšio duomenų perdavimo spartą, suteikti bent 1 GB (gigabaitą) duomenų per mėnesį ir bent 200 min. skambučiams. Kaina nepasiturintiems ne daugiau nei 8, kitiems gyventojams – ne daugiau nei 26 Eur/mėn.

„Vienas iš pagrindinių universaliųjų paslaugų reikalavimų – užtikrinti, kad visi vartotojai turėtų įperkamą pakankamą prieigą prie plačiajuosčio interneto ir kalbinio ryšio paslaugų fiksuotoje vietoje. Kaip kažkada elektra, taip dabar elektroniniai ryšiai yra vienas svarbiausių mūsų pažangos variklių. Nuosekliai judame link gigabitinės visuomenės, dėl to negalime nei vieno savo šalies gyventojo palikti be ryšio“, – sako Jūratė Šovienė, RRT tarybos pirmininkė.