Europos Komisija: „Plačiajuostis ryšys visiems“

Europos Komisijos nuomone, didelė plačiajuosčio ryšio aprėptis Europoje yra labai svarbi skatinant Europos ekonomikos augimą ir užimtumą. Todėl, atsižvelgiant į valstybės pagalbos teikimo taisykles, būtina sutelkti ES telekomunikacijų teisės aktus, struktūrinės ir kaimo politikos priemones, kad visi europiečiai, ypač menkiau išsivysčiusiuose ES regionuose, galėtų naudotis greita plačiajuosčio ryšio interneto prieiga. Tokia išvada padaryta Europos Komisijos komunikate dėl trūkumų šalinimo plačiajuosčio ryšio srityje. Šį komunikatą šiandien kartu pateikė Komisijos nariai, atsakingi už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą, konkurenciją, regioninę politiką, žemės ūkį ir kaimo plėtrą.

„Plačiajuosčio ryšio interneto prieiga – būtina sąlyga e. verslui, visos ekonomikos augimui ir užimtumui. Žinoma, geriausias plačiajuosčio ryšio plėtros ES variklis yra konkurencija ir atviros rinkos“, – teigė Viviane Reding, už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą atsakinga Komisijos narė. – „Tačiau plačiajuostis ryšys neturi apsiriboti dideliais miestais. Jei ES ir jos 25 valstybės narės protingai naudosis politikos priemonėmis, tikrai įmanoma pasiekti tikslą suteikti plačiajuostį ryšį visiems europiečiams iki 2010 m. Tačiau darbo imtis reikia dabar“.

Už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Neelie Kroes pabrėžė ES valstybės pagalbos taisyklių reikšmę: „Įvesti plačiajuostį ryšį gali trukdyti netinkamai veikianti rinka kaimo ir atokiose vietovėse. Tokiais atvejais gali būti naudinga kryptinga valstybės pagalba, pvz., viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė siekiant remti atvirų tinklų kūrimą. Bet mes turime būti tikri, kad valstybės pagalba nenuslopins privačios iniciatyvos arba neiškreips konkurencijos taip, kad ji prieštarautų bendram interesui“.

„Jei rinka tikrai veikia netinkamai, ES struktūriniai fondai atlieka esminį vaidmenį pritraukdami investicijas į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir paslaugas, skatindami konkurencingumą ir naujoves bei suteikdami visiems Europos regionams galimybę dalyvauti žinių ekonomikoje“, – pridūrė Danuta Hübner, už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė.

Mariann Fischer Boel, už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė, pabrėžė: „Mūsų naujoji kaimo plėtros politika skatina vis labiau telkti lėšas naujoms verslo galimybėms kaime kurti. Šios lėšos ypač intensyviai naudojamos plačiajuosčiam ryšiui, informacijos ir komunikacijos technologijoms: šioje srityje mes jau finansuojame projektus pagal mūsų LEADER iniciatyvą – nuo Škotijos šiaurės iki Ispanijos pietų. Dabar mes norime šias technologijas paversti pagrindiniu kaimo plėtros programų punktu. Kaimo plėtros fonde yra sutelkta 70 milijardų eurų 2007–2013 m. laikotarpiui, be to, dar prisideda valstybių narių lėšos. Aš primygtinai raginu valstybes nares savo kaimo plėtros strategijose pabrėžti plačiajuosčio ryšio potencialą“.

Sparti pažanga diegiant plačiajuostį ryšį visoje Europoje per pastaruosius trejus metus daugiausia sietina su konkuruojančiomis infrastruktūromis ir veiksmingu telekomunikacijų reglamentavimu. Spėjama, kad plačiajuosčio ryšio skvarba 2005 m. pabaigoje apėmė 13 % gyventojų arba apie 25 % namų ūkių, t. y. ES yra prisijungę apie 60 milijonų vartotojų. Nepaisant spartaus augimo, dėl mažos ir neužtikrintos investicijų grąžos plačiajuostis ryšys dar nepasiekė mažiausiai išsivysčiusių ES regionų. 2005 m. plačiajuostį ryšį galėjo pasirinkti apie 60 % įmonių ir namų ūkių ES 15 valstybių atokiuose ir kaimo regionuose ir daugiau kaip 90 % įmonių ir namų ūkių miesto zonose. Tačiau naujosiose valstybėse narėse šis skirtumas yra didesnis. Be to, plačiajuosčio ryšio greitis kaimuose yra mažesnis, todėl sudėtinga perduoti didelius informacijos kiekius, būtinus elektroniniam verslui, ryšiams su valdžios institucijomis, sveikatos apsaugai ir daugialypės terpės programų naudojimui. Kaimuose plačiajuosčio ryšio greitis yra vidutiniškai mažesnis nei 512 kbps, o miestuose šis greitis nuolat didėja ir dabar dažnai viršija 1 MBps, todėl galima naudotis sudėtingomis paslaugomis.

ES telekomunikacijų taisyklės atveria regionų ir vietos rinkas tiems plačiajuosčio ryšio tiekėjams, kurių investicijos veiksmingiausios. Tačiau už ES metropolijų ribų dėl mažo gyventojų tankumo ir atstumo vyrauja nedidelė paklausa, todėl investicijų grąža yra mažesnė ir komerciniai tiekėjai vangiai imasi iniciatyvos. Todėl viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė yra būtina diegiant plačiajuosčio ryšio technologijų kombinaciją, kuri geriausiai atitinka vietos poreikius ir nėra brangi. ES struktūriniai ir kaimo plėtros fondai gali padėti vietos institucijoms sukurti su plačiajuosčiu ryšiu susijusias vietos tarnybas, o valstybės pagalbos politika užtikrina, kad valstybės parama iš nacionalinių fondų neiškreiptų konkurencijos. Komisija per pastaruosius metus jau patvirtino daug plačiajuosčio ryšio projektų, keliais atvejais nustatė, kad pagalba buvo suderinta su valstybės pagalbos taisyklėmis (Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Austrijoje, Airijoje) arba kad valstybės pagalba nebuvo teikiama (du sprendimai Prancūzijoje).

Siekdama paspartinti pažangios plačiajuosčio ryšio komunikacijos diegimą Europoje, Komisija šiandien siūlo dvi pagrindines veiklos kryptis:

• stiprinti nacionalines plačiajuosčio ryšio strategijas, kurios turėtų numatyti aiškius tikslus ir atitikti regiono poreikius, įskaitant strategijos koncepciją, kaip pasinaudoti ES ir valstybės lėšomis mažiau išsivysčiusiuose arba kaimo regionuose;
• skatinti apsikeitimą patirtimi, ypač sukuriant tinklalapį, kuris būtų naudojamas kaip vietos valdžios institucijų ir verslininkų kontaktų vieta, kurioje jie keistųsi informacija ir kauptų patirtį.

Be to, Komisija 2007 m. pradžioje surengs didelę konferenciją, pavadintą „Plačiajuostis ryšys visiems“, kurioje kaimo vietovių bendruomenėms bus demonstruojama plačiajuosčio ryšio nauda.

Taip pat žr. MEMO/06/.