Dar visai neseniai ketvirtosios kartos (4G) mobiliojo ryšio technologijų galimybės atrodė neišsemiamos. Pasirodo, tai, ką šiuo metu siūlo mobilieji operatoriai, yra tik tarpinė pakopa į tikrąjį 4G. O gal dešimtis kartų didesnę interneto spartą siūlančias technologijas galima pakrikštyti 5G vardu?
Dar visai neseniai ketvirtosios kartos (4G) mobiliojo ryšio technologijų galimybės atrodė neišsemiamos. Pasirodo, tai, ką šiuo metu siūlo mobilieji operatoriai, yra tik tarpinė pakopa į tikrąjį 4G. O gal dešimtis kartų didesnę interneto spartą siūlančias technologijas galima pakrikštyti 5G vardu?
Mobiliojo ryšio standartus aprašanti ir tvirtinanti Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (TTS) pagaliau sutarė dėl to, ką galima vadinti „sekančios kartos“ mobiliojo ryšio technologija.
„IMT-Advanced“ standarto apraše nurodoma, kad ateities mobiliojo ryšio technologijos leis pasiekti minimalią 100 megabitų per sekundę (Mbps) naršymo spartą net judant, o maksimali sparta idealiomis sąlygomis bus dešimt kartų didesnė.
Kol kas tokią interneto spartą net „laidu“ gali pasiūlyti tik retas interneto paslaugų tiekėjas. Todėl bent kol kas perdėm optimistiškai skamba samprotavimai, kad „oru“ visa tai gausime jau po poros metų.
Ar mes jau turime 4G?
Teisybės dėlei reikia pastebėti, kad TTS neturi vienareikšmio atsakymo, kas yra 4G. Vietoje to apsiribojama paprasčiausiu paaiškinimu, kad šiuo terminu galima apibūdinti LTE, „WiMAX“ bei kitas išplėtotas 3G technologijas, kurios mobiliojo interneto pajėgumus pagerina iš esmės.
Kitaip sakant, terminu 4G nėra apibrėžiamas kuris nors standartas – jis veikiau skirtas rinkodarai. Panašiai kaip terminas „išmanusis telefonas“: pagrindinis jo skiriamasis bruožas yra galimybė diegti programas, tačiau griežta riba, koks tai įrenginys, nenustatyta.
Tam pačiam 4G priskiriamos ir neseniai patvirtintos „LTE-Advanced“ bei „WirelessMAN-Advanced“ („WiMAX 2“) technologijos.
Jei šiuo metu 4G internetą reklamuojantys mobilieji operatoriai siūlo, geriausiu atveju, iki 100 Mbps spartą esant idealioms sąlygoms, tai šios technologijos turės užtikrinti dešimtis kartų didesnį greitį. Be to, jos suteiks daugiau prisijungimo kanalų vienai stočiai, užtikrins greitesnį persijungimą judant tarp stočių. Taigi naršymas internete, vaizdo įrašų transliacijos ir duomenų persiuntimas mobiliuoju ryšiu bus toks kokybiškas, kaip šiuo metu namuose naudojamas šviesolaidinis internetas.
Prognozuojama, kad eiliniam mirtingajam visa tai bus prieinama, geriausiu atveju, po dvejų metų ar dar vėliau (lietuviams reikėtų pridėti dar bent metus).
Technologijų apžvalgininkai spėlioja, kad praėjus tiek laiko magiška 4G galia bus išsekusi, todėl mobilieji operatoriai paslaugą reklamuos jau 5G vardu.
Žvilgčioja į ateitį
Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai, skelbiantys, kad šiuo metu teikia 4G ryšį, teigia jau galvojantys apie ateitį, todėl diegia sistemas, kurios bus suderinamos su ateities technologijomis.
„Laikas parodys, ar minima „LTE-Advanced“ bus pradėta vadinti 5G. Tačiau svarbiausia ne pavadinimas, o vartotojo potyriai ir gaunama nauda“, – sakė „Omnitel“ viceprezidentas technologijoms Rolandas Ryliškis.
„Omnitel“ Lietuvoje diegiamas 4G tinklas yra suderinamas su „LTE-Advanced“ technologija, tad šiam standartui tapus realybe kompanija svarstys jo diegimo galimybę, atsižvelgdama tiek į „TeliaSonera“ grupės patirtį, tiek į situaciją Lietuvos rinkoje.
„WiMAX“ keliu pasukęs Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) taip pat teigia esąs pasirengęs tinklo modernizavimui.
„Jau dabar 4G internetą „Mezon“ daug žmonių renkasi ne kaip papildomą mobilųjį internetą, o kaip savo vienintelį internetą, naudojamą ir namuose. Didėjant mobiliojo interneto galimybėms, žmonės dar aktyviau atsisakinės laidinių sprendimų, nes mobilumas yra labai patogus. Ateitis priklauso mobiliosioms technologijoms. Kaip dauguma atsisakėme laidinių telefonų, taip atsisakysime ir laidinio interneto“, – prognozavo LRTC „WiMAX“ projekto vadovas Mindaugas Kuprys.
Naudojant „WiMAX“ technologiją dar prieš pusantrų metų bandymų metu buvo pasiekta 330 Mbps duomenų perdavimo sparta. Todėl LRTC tiki jos ateitimi ir neišsemiamomis galimybėmis.
Tiesa, kokias galimybes bus galima pasiūlyti žmonėms, priklauso ne tik nuo naudojamų technologijų, bet ir nuo turimo dažnių spektro. „Tam, kad mobiliojo interneto naudotojams realiai būtų galima pasiūlyti ypač dideles greitaveikas, reikia turėti labai didelius dažnių išteklius. Tai aktualu diegiant bet kurią ryšio technologiją. Be to, tai brangu“, – sakė M. Kuprys. Anot jo, šiuo metu Lietuvoje nė vienas operatorius neturi tokių dažnių išteklių, kurių užtektų mobiliojo interneto naudotojams realiai užtikrinti „IMT-Advanced“ deklaruojamas greitaveikas.
