Ne vienas žmogus mėgsta dienos pabaigoje atsipalaiduoti žiūrėdamas televizorių. Vieniems tai yra kasdienis ritualas su naujienomis ar serialu, kitiems – būdas pabėgti nuo dienos rūpesčių. Todėl idėja turėti televizorių miegamajame daugeliui atrodo visai patraukli. Vis dėlto ši tema nėra tokia paprasta. T
Ne vienas žmogus mėgsta dienos pabaigoje atsipalaiduoti žiūrėdamas televizorių. Vieniems tai yra kasdienis ritualas su naujienomis ar serialu, kitiems – būdas pabėgti nuo dienos rūpesčių. Todėl idėja turėti televizorių miegamajame daugeliui atrodo visai patraukli.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Juk taip patogu, nebereikia keltis nuo sofos ar baigus žiūrėti keliauti į kitą kambarį. Lovos šiluma ir mėgstama laida, beveik idealus derinys.
Vis dėlto ši tema nėra tokia paprasta. Televizorius miegamajame yra ne tik komforto klausimas, bet ir poveikio sveikatai bei santykiams klausimas. Vieni džiaugiasi, kad pagaliau gali užmigti su foniniu triukšmu, kiti pastebi, kad tai kelia įtampą šeimoje ar blogina miego kokybę.
Nuomonės šiuo klausimu dažnai išsiskiria, ką vienas vadina poilsiu, kitas vertina kaip kenksmingą įprotį. Tad ar televizorius miegamajame tikrai pagerina gyvenimo kokybę?
Ar jis kuria ramybės, poilsio atmosferą, ar kaip tik trikdo sveiką miego rutiną, atitraukia nuo bendravimo ir įtvirtina žalingus įpročius? Apžvelkime abi puses ir pasižiūrėkime, ką apie tai sako tyrimai, gydytojai ir patys žmonės.
Patogumas – televizorius kaip vakarinių ritualų dalis
Daugeliui televizorius miegamajame yra paprasčiausias būdas atsipalaiduoti. Po ilgos dienos norisi atsijungti, o televizija vienas greičiausių ir pasiekiamiausių būdų. Įsijungi filmą, laidą, dokumentiką, o tu jau patogiai įsitaisęs po antklode.
Tai ypač aktualu tiems, kurie gyvena vieni, foninis garsas leidžia pasijusti mažiau vienišiems, padeda nukreipti mintis nuo dienos įtampos.
Kitas aspektas – skirtingi miego grafikai porose. Jeigu vienas partneris eina miegoti anksčiau, o kitam dar nesinori snausti, televizorius tampa kompromisu. Nereikia ginčytis, kur leisti vakarą, abu būna kartu viename kambaryje, tačiau daro tai, kas jiems patogu.
Televizorius tuomet atstoja kompromisinį foną: nei per daug trukdo, nei reikalauja aktyvaus bendravimo. Be to, kai kurie žmonės turi įprotį užmigti su televizoriumi. Tam tikras laidų ar filmų tipas padeda greičiau atsipalaiduoti, išblaško nuo įkyrių minčių.
Tokiu atveju televizorius tampa beveik miego terapijos dalimi, sukuria saugumo, rutinos ir ramybės jausmą.
Miego kokybė – ar tikrai televizorius ramina?
Nepaisant patogumo, dauguma miego specialistų į televizorių miegamajame žiūri kritiškai. Visų pirma, ekranų skleidžiama mėlyna šviesa slopina melatonino gamybą, tai hormonas, atsakingas už natūralų miego ciklą.
Jeigu prieš pat miegą ilgai žiūrime į ekraną, organizmas negauna signalo, kad laikas ilsėtis, todėl užmigti darosi sunkiau.
Antra, net jei televizorius įjungtas tyliai, jis vis tiek veikia mūsų smegenis. Garsas, vaizdų kaita, net reklamos gali stimuliuoti ir trukdyti gilesniam miegui. Kai kurie tyrimai rodo, kad žmonės, kurie miega su veikiančiu televizoriumi, prabunda dažniau, miega trumpiau ir jaučiasi pavargę ryte, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog viskas buvo gerai.
Dar vienas svarbus aspektas – priklausomybė nuo dirgiklių. Įpratęs užmigti tik su televizoriumi, žmogus gali nebesugebėti užmigti be jo. Tai tampa tarsi būtinybė, kuri apriboja laisvę – kempinge, kelionėje ar svečiuose staiga tampa sunku ilsėtis, nes nėra įprastos užmigimo priemonės.
Santykiai poroje – kas svarbiau: bendravimas ar fonas?
Kai kalbama apie televizorių miegamajame, būtina paliesti ir santykių temą. Nors vieniems tai atrodo neutralus ar net naudingas sprendimas, kiti poroje gali jaustis atstumti.
Jeigu kiekvienas vakaras baigiasi žiūrint serialą ar laidą, lieka mažiau laiko pokalbiams, intymumui ar tiesiog buvimui kartu be trukdžių.
Psichologai dažnai atkreipia dėmesį į tai, kad miegamasis yra ne tik poilsio, bet ir emocinio ryšio erdvė. Jei ją perima ekranas, santykiai gali imti kentėti. Užuot kalbėję apie dieną, planus, išgyvenimus, žmonės susitelkia į žiūrimą turinį.
Toks įprotis tampa įprastu, o po kurio laiko pora pastebi, kad vakarų dviese kaip ir nebėra. Aišku, tai nereiškia, kad televizorius automatiškai griauna santykius, viskas priklauso nuo naudojimosi įpročių.
Jeigu abu partneriai susitaria, kada ir ką žiūri, jei tai netampa pabėgimu nuo bendravimo, televizorius netrukdo. Tačiau jei vienas nori pasikalbėti, o kitas įsijungia „netrukdyk“ režimą su pulteliu rankoje – problema neišvengiama.
Sprendimo paieškos – ar galima rasti aukso vidurį?
Kaip ir daugeliu atvejų, sprendimas priklauso nuo žmonių poreikių, įpročių ir gebėjimo išlaikyti balansą. Televizorius miegamajame nebūtinai yra blogis. Tai gali būti komforto šaltinis, jeigu naudojamas saikingai ir sąmoningai.
Verta susitarti dėl ribų, pavyzdžiui, įjungti tik savaitgaliais, arba tik pusvalandžiui prieš miegą. Kai kurie žmonės naudoja miego laikmačius, kad televizorius išsijungtų automatiškai, o tai sumažina jo poveikį miegui.
Kiti renkasi alternatyvas – muzika, audioknygos, tylus fonas gali būti puikūs pakeitimai tiems, kurie nori atsipalaiduoti, bet nesinori žaloti miego kokybės. Galų gale, jei norisi žiūrėti, gal geriau tai daryti svetainėje, o miegamąjį palikti poilsiui, bendravimui ir ramybei.
Televizorius miegamajame – tai ne tik techninis sprendimas, bet ir gyvenimo būdo pasirinkimas. Ar jis taps komforto šaltiniu, ar santykių, sveikatos trikdžiu, priklauso nuo mūsų pačių sprendimų.
