Į šį klausimą galima atsakyti teigiamai, tačiau reikia išpildyti kai kurias sąlygas. Susidomėjimas ateitimi auga dėl spartėjančio gyvenimo tempo, žmonių noro suprasti pokyčius, tendencijas ir prie jų prisitaikyti. Automatizavimas ir dirbtinio intelekto pažanga privers vienas profesijas išnykti, bet sukurs naujas. Kaip tam pasiruošti, kad „neiškristume iš žaidimo“?
Į šį klausimą galima atsakyti teigiamai, tačiau reikia išpildyti kai kurias sąlygas. Susidomėjimas ateitimi auga dėl spartėjančio gyvenimo tempo, žmonių noro suprasti pokyčius, tendencijas ir prie jų prisitaikyti. Automatizavimas ir dirbtinio intelekto pažanga privers vienas profesijas išnykti, bet sukurs naujas. Kaip tam pasiruošti, kad „neiškristume iš žaidimo“?
 Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Akivaizdu, jog visuomenė, o ypač politikai nebespėja su mokslo pažanga. Naujos technologijos, tokios kaip 5G, dirbtinis intelektas arba genų redagavimas, gąsdina. Socialinės platformos ir jomis sklindanti melaginga informacija keičia jėgų pusiausvyrą. Didžiosios informacinės korporacijos monopolizuoja duomenų rinką. Kyla vis daugiau etinių problemų ir dilemų, kaip naudoti arba kaip valdyti šias jėgas.
Kaip nuspėti ar prognozuoti itin dinamišką, neapibrėžtą ateitį, kad galėtume jai geriau pasiruošti? Kaip išvengti klaidų investuojant lėšas ar laiką? Kaip perimti iniciatyvą ir užkrėsti pasaulį savo idėjomis? Metodą naudoja įvairios organizacijos, mokslo institutai ir net vyriausybės, kviečiami įvairių sričių specialistai bei mokslininkai. Siekiama sukurti vizijas, kurios galėtų būti praktiškai naudingos miesto ar organizacijos vystymui. Vis daugiau kompanijų (Microsoft, Adobe) pasaulyje į pagalbą pasitelkia rašytojus fantastus, kad šie pasiūlytų įvairių, taip pat ir socialinių technologijų vystymosi ar taikymo scenarijus. Vienas toks pavyzdys – scenarijų rinkinys knygoje „Kaip miestą valdytų kompanija „Amazon“ (How to Run a City like Amazon), kurią galima perskaityti internete.
Kūrybiškumo ugdymas
Kur slypi Elono Musko fenomeno šaknys? Kaip jo galvoje gimsta idėjos apie Marso kolonizavimą, smegenų implantus ar visą planetą aprėpiantį ryšio tinklą? Galbūt mokslinėje fantastikoje, kurią šis antrepreneris mėgsta nuo vaikystės. Jis pripažįsta, kad raketomis susižavėjo, skaitydamas Ž. Verno ir H. G. Wellso knygas. Fantastika – puikus idėjų šaltinis, praplečiantis vaizduotės ribas. Todėl kviečiame ir jus išmokti fantazuoti, kurti pagrįstas visuomenės arba šalies, miesto ateities vizijas. Nebūtina tapti futurologu arba turėti rašytojo talentą. Pakanka išmokti naudotis mokslinio fantastinio prototipavimo metodu.
Pradėti galima nuo itin trumpų istorijų. Pavyzdžiui, žurnale „Wired“ nuolat skelbiami literatūriniai konkursai: siūloma sukurti iš ne daugiau kaip šešių žodžių sudarytas fantastines mikroistorijas. Štai kaip skamba užduotys ir koks gaunamas rezultatas: netikėtas išradimas medicinos srityje. Sukurta geriausiai įvertinta istorija: „Pamėginkite mirktelėti jos akimis, pone“. Kita užduotis skambėjo taip: biologiniais implantais sustiprintų žmonių kolonija. Rezultatas: „Ar prisimenate savo pirmąjį kūną?“ Ir dar viena – istorija apie robotikos projektą. Mikroapsakymo tekstas: „Duomenų klaida – robotai konstruoja milžiniškus keksiukus“. O štai kokią šešių žodžių istoriją pasiūlė žymus komiksų autorius ir rašytojas Alanas Moore‘as: „Mašiną. Netikėtai. Aš sukūriau laiko“. Tai pačios trumpiausios istorijos, tačiau jos gali būti ir kelių ar keliolikos sakinių. Na, o toliau – galbūt rašytojo fantasto karjera.
Prieš ketvertą metų Japonijoje vienos verslo kompanijos iniciatyva susibūrė rašytojai fantastai su dizaineriais, kad įsivaizduotų, kaip atrodys Tokijas 2050 metais. Naudodami mokslinės fantastikos prototipavimo metodą, jie kūrė ateities objektus ir scenarijus kaip technologijos keis žmonių būstą, pojūčius ar savijautą. Gauti rezultatai, virtę futuristiniais eksponatais, buvo eksponuojami tarptautiniame meno ir mokslo festivalyje KYOTO STEAM.
Jeigu tokioje idėjų generavimo sesijoje dalyvauja įvairių sričių specialistai, galima iš tiesų nustebinti. Pavyzdžiui, režisierius Stanley‘us Kubrickas intensyviai bendravo su mokslininkais, kurdamas 1968 m. filmo „2001 metų odisėja“ scenarijų. Jis siekė įtikinamos ateities vizijos ir tikroviškumo pojūčio. Beje būtent tada pirmą kartą (ekrane) išvydome kompiuterinę planšetę. Kitas rež. Stevenas Spielbergas, norėdamas sukurti įsimenantį ir pagrįstą ateities pasaulį 2002 m. fantastiniame filme „Įspėjantis pranešimas“ pagal P. K. Dicko apsakymą, pasitelkė keliolikos ekspertų komandą. Ir ką gi – po maždaug dvylikos metų jau turime tai, ką matėme kino ekrane: reaktyvines kuprines, rankų judesiais valdomas vartotojo sąsajas, suasmenintas reklamas ir autonominius automobilius. Vadinasi, įmanoma numatyti ateities tendencijas arba paspartinti jų įgyvendinimą. Žodis iš tiesų gali tapti kūnu.
Nuo ko pradėti?
Galima pasirinkti kokį nors technologinį įrenginį ir įsivaizduoti, kaip keisis jo vartojimas ir galimybės. Pavyzdžiui, išmanusis telefonas įgauna vis daugiau funkcijų, ryšys gerėja, o mūsų norai auga. Tačiau dažnai užmirštame laiku šį įrenginį įkrauti. Todėl galima lengvai įsivaizduoti, kad ateityje tokie universalūs „išmanukai“ bus implantuoti į žmogaus smegenis arba kitą kūno vietą ir naudos mūsų pačių sukuriamą energiją. Taip, kaip veikia pjezo elementai implantuojamuose širdies stimuliatoriuose, todėl keisti baterijos niekada nereikia – būtiną energiją tiekia širdies plakimas. Štai jums ir istorija. Be to, tokia idėja leidžia pažvelgti į problemą kitų kampu ir susimąstyti, ar mums tikrai to reikia? Kaip tai pakeis bendravimą, ar nesukels sveikatos ar kokių etinių problemų? O jeigu pagalvotume, kaip mieste galima patobulinti judėjimą, kaip kūrybiškai panaudoti įvairiose vietose sumontuotas kameras arba kur praverstų dirbtinio intelekto algoritmai? Arba kaip sumažinti taršą ir triukšmą mieste – gal tiesiog sukurti individualius biosuderinamus filtrus?
Istorijų įtaigumas
Mokslinė fantastika, pasakodama istorijas ir keldama etinius bei technologinius klausimus, padeda geriau suvokti problemos esmę, jos sprendimo būdą ir kartu pažinti save. Žmonės mėgsta kurti istorijas. Mums neįdomūs faktų kratiniai. Šis žmonių pomėgis dalintis pasakojimais yra tūkstančius metų trukusios socialinės evoliucijos rezultatas. Todėl mokslinio fantastinio prototipavimo metodas gali pagelbėti, kai visuomenei reikia „parduoti“ sudėtingą ar svarbią idėją. Fantastika iš esmės yra pramoga, tačiau pasinaudojus jos praktiniais metodais (tokiais kaip prototipavimas), galime tikėtis originalių, bet anksčiau ar vėliau įgyvendinamų idėjų.
Rugsėjo 12 d. 11 val. KTU Santakos slėnio A225 aud. kviečiame dalyvauti dr. Rolando Maskoliūno teoriniame praktiniame seminare „Įsivaizduok ateitį“, kuriame mokysitės tą atlikti. Naudodami prototipavimo metodą kursite ateities darbo, judėjimo, mokymosi, bendravimo ir pramogavimo vizijas, rašysite itin trumpus tekstus. (K. Baršausko g. 59, Kaunas; būtina registracija).
