Kas pavojingiau – buitinės elektros smūgis ar žaibo iškrova? Ir ar tikrai, jei „tik pakratė“, galime nusiraminti? Apie tai, kokias pasekmes palieka elektra žmogaus organizme, kokį pėdsaką gali palikti žaibo iškrova ant odos, kaip elgtis nelaimės akimirką ir kodėl kirvis gali tapti gyvybę gelbstinčiu įrankiu, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Skubios medicinos centro Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus vedėja gydytoja Liucija Vaitkevičiūtė.
Kas pavojingiau – buitinės elektros smūgis ar žaibo iškrova? Ir ar tikrai, jei „tik pakratė“, galime nusiraminti? Apie tai, kokias pasekmes palieka elektra žmogaus organizme, kokį pėdsaką gali palikti žaibo iškrova ant odos, kaip elgtis nelaimės akimirką ir kodėl kirvis gali tapti gyvybę gelbstinčiu įrankiu, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Skubios medicinos centro Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus vedėja gydytoja Liucija Vaitkevičiūtė.
Asociatyvi nuotr.
– Kokiose situacijose dažniausiai žmonės patenka į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių dėl elektros poveikio? Ar šiemet jau turėjote tokių atvejų?
Liucija Vaitkevičiūtė: Dažniausiai pas mus atvyksta pacientai, kuriuos buityje „pakratė“ elektra – pavyzdžiui, traukiant kištuką iš rozetės drėgna ranka ar palietus blogai izoliuotą laidą. Atvykdami į skubios pagalbos skyrių jie daro teisingai, nes net ir nedidelį elektros poveikį patyrusius žmones turėtų apžiūrėti gydytojo. Šiemet rimtų elektros traumų neturėjome, tačiau lengvesnių atvejų – taip, būta.
Rimtesnės traumos reikalauja ilgesnės stebėsenos ligoninėje – ypač dėl galimo inkstų pažeidimo, po žaibo smūgio dažnai pasireiškia nervų sistemos sutrikimai: klausos, regos pažeidimai, periferinio nervo, jutimo ar judėjimo sutrikimai – galimas paralyžius.
– Kiek laiko stebite tokius pacientus?
Tai priklauso nuo būklės. Vienareikšmiškai pasakyti negalima.
– Kas vyksta organizme, kai jį paveikia elektra ar žaibo iškrova?
Mes visi esame elektros laidininkai. Srovė keliauja kūnu ir gali paveikti įvairias sistemas – priklausomai nuo jos stiprumo, rūšies (kintama ar nuolatinė srovė paveikė žmogų), elektros kelio per kūną ir mūsų pačių „varžos“. Žmogaus laidumas priklauso nuo drabužių, iš kokios jie medžiagos, ir kokias apsaugos priemones naudojame dirbdami su elektra. Elektrai nelaidi yra guma, tam tikros rūšies plastikas, medis.
Elektros poveikis žmogui priklauso nuo to, kurią vietą ji pereina. Pavyzdžiui, jei srovė keliauja per viršutinę kūno dalį, didesnė tikimybė, kad bus pažeista širdis. Be to, elektra generuoja šilumą – todėl galimi nudegimai, kraujagyslių trombozės, nervų pažeidimai, o dėl baltymų struktūros suardymo (denatūracijos) audiniuose gali formuotis gilesni pažeidimai.
Žaibas – ypatinga elektra: poveikis trumpalaikis, tačiau srovė itin stipri. Be tiesioginio poveikio žaibas gali sukelti sprogstamąją bangą ir trauminius pažeidimus.
– Kokius simptomus stebėti po elektros smūgio? Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Amerikos medikų rekomendacijos aiškios – po bet kokio elektros poveikio patariama kreiptis į gydytoją, nes pastebėti ir įvertinti širdies veiklos sutrikimus.Pavojingiausi – ritmo sutrikimai, kurie gali baigtis klinikine mirtimi.
– Kaip žaibas pažeidžia žmogų?
Žaibo poveikis gali būti tiesioginis arba per kitus objektus ar net kitus žmones, todėl per audrą nerekomenduojama stovėti grupėmis. Žaibas retai sukelia ryškius nudegimus kaip aukštos įtampos srovė, bet gali palikti vadinamąjį „žaibo piešinį“ ant odos – paraudimo raštą, primenantį šakotas linijas. Pavojingiausi pažeidimai – širdies, raumenų ir nervų sistemai. Kartais stebimas laikinas paralyžius.
– Kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam nuo elektros ar žaibo iškrovos?
Buitinėje aplinkoje dažniausiai susiduriame su kintamos srovės šaltiniu, kai žmogus prisiliečia, tarkime, prie elektros laido su pažeista izoliacija, kuris gali tarsi „prikaustyti“ žmogų prie elektros šaltinio. Pirmiausia reikia atjungti elektros tiekimą. Tai yra geriausias būdas nutraukti elektros tekėjimą. Jei nepavyksta atjungti – galima nukirsti laidą įrankiu su mediniu kotu (pvz., kirviu), nes medis – geras izoliatorius. Jokiu būdu netraukite nukentėjusiojo už drabužių plikomis rankomis – elektra gali pereiti ir į jus.
Po žaibo smūgio pavojus išlieka tik trumpą laiką – tuomet pagal nukentėjusios sveikatos būklę ir reikia imtis pagalbos priemonių – įvertinti, ar žmogus sąmoningas, ar kvėpuoja, jei nekvėpuoja – pradėti gaivinimą, kviesti greitąją medicinos pagalbą. Nudegimų pirma pagalba priklauso nuo laipsnio: jei nudegimas didesnis, gilesnis arba pažeidimai keliuose kūno plotuose – būtina vykti į gydymo įstaigą.
– Kodėl svarbi stebėsena net po lengvo elektros poveikio?
Net jei žmogus jaučiasi gerai, yra rizika širdies, kraujagyslių ar raumenų pažeidimui. Gydymo įstaigoje visada atliekama elektrokardiograma, bent keletą valandų paciento sveikatos būklė stebima. Jei yra nudegimų ar tinimų – galimas audinių sutraiškymas, suspaudimas, panašiai kaip bet kokios traiškytinės traumos atveju. Tikrinama inkstų funkcija – traiškytinės traumos atveju per inkstus vyksta apykaitos produktų šalinimas, dėl to iškyla rizika vystytis inkstų funkcijos nepakankamumui.
