Neįmanoma nuspėti, kada organizacija gali patirti kibernetinę ataką ir kokio masto ji gali būti, tačiau, kalbant apie IT saugumą, labai tinka posakis „tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam“. Organizacijoje išvengti blogiausio scenarijaus, gali padėti baltieji hakeriai. Kas jie ir kuo gali būti naudingi?
Neįmanoma nuspėti, kada organizacija gali patirti kibernetinę ataką ir kokio masto ji gali būti, tačiau, kalbant apie IT saugumą, labai tinka posakis „tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam“. Organizacijoje išvengti blogiausio scenarijaus, gali padėti baltieji hakeriai. Kas jie ir kuo gali būti naudingi?
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Baltieji hakeriai atlieka įsilaužimų testavimus
Baltieji hakeriai, dar vadinami etiškaisiais, yra kibernetinio saugumo specialistai, kurie, ieškodami pažeidžiamų vietų, legaliai testuoja IT sistemas – atlieka įsilaužimų testavimus. Jie siekia surasti ir ištaisyti saugumo spragas, kad jomis nepasinaudotų kibernetiniai nusikaltėliai. Pasitelkdami savo žinias, šie specialistai bando „įsilaužti“ į įmonių sistemas taip, kaip tai darytų piktavaliai, tačiau jų tikslas yra saugumo sustiprinimas, o ne siekis pakenkti ir pasipelnyti.
Lietuvoje įsilaužimų testavimas vis labiau populiarėja, nes įmonių vadovai ir darbuotojai supranta, kad nuolatinis saugumo testavimas yra būtinas norint išlikti atspariems nuolat kintančioms grėsmėms.
„Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinieriaus ir ESET specialisto Luko Apynio praktikoje greičiausias kritinės spragos atradimas ir jos praktinis patikrinimas užtruko mažiau nei 30 minučių. „Pasisekė, kad niekas iš išorės nebuvo radęs šios kritinės duomenų bazės spragos. Išnaudojus tokią spragą nuotoliniu būdu galima gauti prieigą prie duomenų bazės su svarbiais duomenimis“, – atskleidžia ekspertas.
Atliekant įsilaužimo testą, kibernetinio saugumo specialistai – baltieji hakeriai – padeda įmonėms įvertinti jų svetainės, mobiliosios ar darbalaukio programos arba tinklo infrastruktūros segmento (vidinio ir / ar išorinio) saugumą. Tam naudojami automatiniai ir rankiniai testai, kurių metu ieškoma viešai žinomų ir nežinomų pažeidžiamumų. Po audito įmonėms pateikiama išsami ataskaita, kurioje išvardijamos nustatytos problemos, būdai joms patikrinti ir galimi sprendimo žingsniai.
„Po IT incidento atliktas testavimas pagerina pasiruošimą ateities atakoms. Bet kuriuo atveju, turint įsilaužimo testavimo ataskaitą, įmonė gali jaustis saugiau, o kilus incidentui – lengviau įrodyti, kad buvo imtasi prevencinių priemonių, kas gali sumažinti taikomas nuobaudas“, – aiškina „Syntricks“ įkūrėjas, kibernetinio saugumo ekspertas Vytautas Paulikas.
Kam įsilaužimų testavimas ypatingai aktualus?
Per pastaruosius metus kibernetinis saugumas tapo esminiu veiksniu bet kokio dydžio organizacijoje. Lietuva kiekvienais metais kyla aukščiau kibernetinio saugumo atsparumo reitinguose, tai rodo šalies pastangas šioje srityje. Suprantama, kad tarp gausybės sprendimų ir paslaugų nėra lengva rasti tiesiausią ir patikimiausią kelią į saugesnę IT infrastruktūrą, todėl įmonių ir IT skyrių vadovai, IT specialistai bei inžinieriai kviečiami į jau dešimtą kartą Vilniuje vyksiančią konferenciją „ESET Security Day“. V. Paulikas ir L. Apynis – vieni iš konferencijos pranešėjų, kurie atsakys į daugelį šiandienai aktualių klausimų kibernetinio saugumo tema.
Kibernetinio saugumo ekspertas V. Paulikas, atlikęs šimtus įsilaužimų testų įvairių įmonių informacinėse sistemose, pateikia griežtą išvadą: „Visos įmonės kažkuriuo metu tampa rimtai pažeidžiamos iš vidaus arba iš išorės, o tada tik laiko klausimas, kada įvyks įsilaužimas bei kas jį atliks – etiškasis hakeris ar kibernetinis nusikaltėlis. Tai reiškia, kad nė viena įmonė nėra visiškai apsaugota nuo kibernetinių atakų, todėl būtina reguliariai atlikti įsilaužimų testus.“
Įmonėms, kurių veikla priklauso nuo skaitmeninių sistemų, IT saugumas yra neatsiejama jų veiklos dalis. Net jei įmonė naudoja tik keletą kompiuterių, jos sklandi veikla priklauso nuo stabilaus ir saugaus IT sistemų veikimo. Kaip sako kibernetinio saugumo ekspertas V. Paulikas, net jei įmonių atstovams gali pasirodyti, jog programišiams „nėra ką nulaužti“, visgi visiems reikėtų įsivertinti ir netiesiogines IT saugumo rizikas. „Jos gali kilti per susijusias organizacijas ar tiekimo grandines, nuo kurių priklauso verslo stabilumas“, – aiškina jis.
Šias rizikas siekiama sumažinti Europos Sąjungos TIS2 direktyva, kuri skatina įmones atkreipti dėmesį į kritinės infrastruktūros ir tiekimo grandinių saugumą. Kaip pataria kibernetinio saugumo ekspertai, Įmonėms svarbu ne tik apsaugoti savo sistemas, bet ir pasiteirauti verslo partnerių ar susietų organizacijų, kaip jos valdo IT saugumo rizikas bei, esant poreikiui, paprašyti įrodymų, tokių kaip IT sistemų įsilaužimo testavimo ataskaitos. Tokie veiksmai padeda įmonėms užtikrinti, kad jų veikla yra apsaugota nuo galimų kibernetinių grėsmių ne tik tiesiogiai, bet ir per susijusias šalis.
