NASA skelbia apie Marse skraidžiusio sraigtasparnio „Ingenuity“ misijos pabaigą. Pirmasis kitoje planetoje išbandytas žmonijos sraigtasparnis turėjo būti mėnesio trukmės eksperimentas. Tačiau sraigtasparnis po raudonąją planetą skraidė trejus metus, mokslininkams suteikė gausybę vertingos informacijos.
NASA skelbia apie Marse skraidžiusio sraigtasparnio „Ingenuity“ misijos pabaigą. Pirmasis kitoje planetoje išbandytas žmonijos sraigtasparnis turėjo būti mėnesio trukmės eksperimentas. Tačiau sraigtasparnis po raudonąją planetą skraidė trejus metus, mokslininkams suteikė gausybę vertingos informacijos. Ji vieną dieną gali pasitarnauti į šią planetą nuskridus žmonėms. Tuo metu Japonija džiaugiasi taikliausiai Mėnulyje nutupdytu zondu.
Pirmą kartą „Ingenuity“ (liet. „Išradingumas“), skrydžiui pakilo 2021 metų balandį. Nuo tada jis atliko 72 skrydžius Marse, kol per vieną nusileidimą misijai vadovavusi komanda staiga prarado ryšį.
„Jam leidžiantis pažeista mažiausiai viena iš anglies pluošto pagamintų propelerio menčių. Tiriame galimybę, kad ašmenys atsitrenkė į žemę“, – sako NASA administratorius Billas Nelsonas.
Į Marsą sraigtasparnis atgabentas kartu su marsaeigiu „Perseverance“. Pakilęs į orą, turėjo žvalgyti aplink esančią teritoriją. Manyta, kad tai pavyks padaryti vos penkis kartus, tačiau Jezero krateryje, kuris, manoma, kadaise buvo didžiulis ežeras su upės delta, jis skraidė trejus metus.
„Tai, ką pasiekė „Ingenuity“, gerokai pranoksta tai, ką manėme esant įmanoma“, – tikina B. Nelsonas.
Mokslininkai tikisi, kad čia surinkti dirvožemio pavyzdžiai, kurie ateityje bus parskraidinti į Žemę, leis sužinoti, ar Marse kada nors buvo gyvybė. Kone penkis kartus retesnėje atmosferoje nei Žemės, „Ingenuity“ kilo aukščiau ir skrido toliau nei mokslininkai vylėsi. Nedidelis kosmoso sraigtasparnis atlaikė galingas smėlio audras ir žiemas, kai temperatūra nukrinta iki 80 laipsnių žemiau nulio. Surinkti duomenys esą itin svarbūs ateities misijoms, tarp kurių – ir planai į raudonąją planetą nuskraidinti žmones.
„NASA dar kartą įrodė, kad su nenumaldomu ryžtu ir geriausių Amerikos protų galia viskas įmanoma. Būtent tai ir stengiamės daryti čia – kad neįmanoma taptų įmanoma“, – pabrėžia NASA administratorius.
Vėl užkariauti Mėnulį
Kosmoso misijos pastaruoju metu patiria naują pakilimą. Japonijoje entuziastai su dideliu džiaugsmu sutiko žinią, kad šalies zondas sėkmingai nusileido Mėnulyje. Iki šiol tai buvo pavykę tik Sovietų Sąjungai, Jungtinėms Valstijoms, Indijai ir Kinijai. Varžybos, kas įsitvirtins Mėnulyje, vis didesnės. Trijų šalių bandymai pernai nusileisti mėnulyje žlugo. Indams pirmą kartą pavyko nutūpti Pietų ašigalyje.
Japonai savo zondą praminė Mėnulio snaiperiu, nes misijos tikslas buvo jį nutupdyti į vos 100 metrų pločio nusileidimo tašką. Iki šiol tokios misijos nusileidimo vietą apibrėžė 10 kilometrų spinduliu.
„Patvirtinome, kad vieta, kurioje jis nusileido, buvo maždaug 55 metrų atstumu nuo numatyto taikinio“, – sakė aviacijos ir kosmoso tyrimų agentūros vadovas Hitoshis Kuninaka.
Didelio biudžeto neturintys japonai eksperimentuoja – siekia rasti pigių ir patogių būdų keliauti į žemės palydovą. Jų tikslaus nusileidimo technologija gali padėti į mėnulį grąžinti ir žmones, tai po dvejų metų planuoja japonų partneriai amerikiečiai.
„Manau, mums pavyko pasiekti tai, ko dar niekam anksčiau nepavyko, – įrodyti, kad galima nusileisti ten, kur norima, o ne ten, kur galima. Daugeliu atžvilgių tai atvers naujas duris ir galėsime vykdyti misijas, kurių anksčiau negalėjome“, – viliasi projekto vadovas Shinichiro Sakai.
Tiesa, kaip niekada taikliai ant kraterio šlaito nutupdę zondą, japonai netrukus suprato, kad jis nusileido aukštyn kojomis. Kol kas neaišku, ar tai leis naudoti saulės baterijas ir jam veikti.
